- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-10
- Bylos Nr.
- 1A-328/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- I. T.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo I. T. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteista laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu iš I. T. H. A. , Č. Š. ir E. Š. priteista po tris šimtus litų turtinės ir po penkis tūkstančius litų neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat iš I. T. priteista Č. Š. ir H. A. po penkis šimtus trisdešimt litų, o E. Š. – penki šimtai keturiasdešimt litų už advokato paslaugas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. T. nuteista už tai, kad 2008 m. kovo 30 d., apie 19 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo namuose (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Pagirių sen., Tarnėnų k., virtuvėje, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė I. Š. rankomis, kojomis bei šluotos mediniu kotu ne mažiau 50 smūgių į įvairias kūno vietas padarydama kraujosruvą makšties gleivinėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, poodines ir infiltruojančias kraujosruvas kaktos kairėje – smilkininėje – momeninėje srityje, skruosto kairėje, skruostikaulio kūno projekcijoje, apatinio žandikaulio kampo srityje kairėje, kraujosruvą apatinės lūpos kairiajame kampe pereinančią į gleivinę ir po gleivine, kraujosruvą kairės ausies kaušelyje per visą ilgį, poodinę ir infiltruojančią kraujosruvą, apimančią visą kairę krūtį, izoliuotą poodinę kraujosruvą kairės krūties apatinėje išorinėje srityje, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje, daugybines poodines ir infiltruojančias, susiliejančias su riebalinio audinio aptraiškymu kraujosruvas pilvo abiejose pusėse, kurių projekcijoje galima išskirti penkias juostos formos su prašviesėjimais ir tamsesniais ryškesniais kraštais kraujosruvas, poodinę kraujosruvą pilvo apačioje, poodinę kraujosruvą kairėje kirkšninėje srityje, poodinę ir infiltruojančią su minkštųjų audinių aptraiškymu ir skystosios dalies susikaupimu kraujosruvą kairio sėdmens srityje, poodines ir infiltruojančias kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, poodines ir infiltruojančias kraujosruvas kairiame žaste, kairiame dilbyje ir kairėje plaštakoje, poodines ir infiltruojančias kraujosruvas dešinėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, poodines ir infiltruojančias su minkštųjų audinių aptraiškymu kraujosruvas kairės šlaunies šoniniame, priekiniame paviršiuose, kairio kelio sąnario srityje ir kairėje blauzdoje - sužalojimus, visumoje vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šie veiksmai sukėlė kraujavimą į minkštuosius audinius kraujosruvų vietose, trauminį hemoraginį šoką bei nukentėjusiosios mirtį. Taip I. T. tyčia nužudė I. Š. , t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji I. T. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d. nuosprendį panaikinti ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Nuteistosios I. T. nuomone, apygardos teismo nuosprendis nepagrįstas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, baudžiamoji byla išnagrinėta neišsamiai ir ji nuteista už nužudymą be jokio pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliantės nuomone, apygardos teismas be pagrindo vadovavosi tik liudytojos J. M. parodymais, o nuteistosios parodymais nepatikėjo. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo pirmųjų apklausų neneigė fakto, jog sudavė nukentėjusiajai šluotos kotu per kairįjį klubą apie 7 – 8 smūgius, nuo kurių nukentėjusioji mirti negalėjo. Tuo tarpu nukentėjusioji buvo sumušta gerokai stipriau. Taigi, nuteistosios nuomone, kitus sužalojimus I. Š. galėjo padaryti tik J. M. , kuri liko sėdėti fotelyje po to, kai ji sudavusi smūgius paliko nukentėjusiąją gulėti ant dešinio šono ir nuėjo miegoti. Kitų asmenų įvykio metu nebuvo. Be to, anksčiau J. M. pykosi su I. Š. , net buvo sudavusi jai kėdute į galvą. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytoja G. Š. . Nuteistosios I. T. teigimu, ji konfliktų su I. Š. neturėjo, todėl mano, kad turi atsakyti tik už savo veiksmus, t. y. už nesunkų sveikatos sutrikdymą, o ne už kito asmens veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašo jos ginamosios apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios I. T. apeliacinis skundas atmetamas.
Apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajai I. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jos kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, bei jai paskirtos bausmės, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistosios apeliaciniame skunde.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, liudytoja J. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai parodė, kad 2008 m. kovo 30 d. I. T. su sugyventiniu S. P. pasikvietė ją pas save į svečius, kur visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau atėjo I. Š. , kuri buvo grįžusi iš anūkės vestuvių, ji buvo neblaivi, visi kartu gėrė alų. I. Š. apsišlapino, ir I. T. liepė jai išeiti, bet ši nepaklausė. I. Š. nusirengė, pasidėjo po galva drabužius ir atsigulė virtuvėje ant grindų. Nuteistoji I. T. paėmė šepetį ir jo kotu pradėjo mušti I. Š. , mušė kur pakliuvo, sudavė daug smūgių, pataikė ir į galvą, mušimas truko ilgiau nei dvi minutes. I. Š. nesipriešino, nes buvo labai girta (t. 1, b. l. 50-54, 195-196). Šie liudytojos J. M. parodymai nuoseklūs ir nekelia abejonių, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės.
Pati nuteistoji I. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme keitė parodymus. Ikiteisminio tyrimo pradžioje ji teigė, kad su nukentėjusiąja jokių konfliktų neturėjo, jos nemušė, paliko gulinčią prie krosnies ir pati nuėjo miegoti, kartu kambaryje buvo J. M. , kuri taip pat pas ją nakvojo. Ant nukentėjusiosios kūno jokių mėlynių prieš eidama miegoti nematė. Naktį pabudusi pamatė, kad I. Š. nekvėpuoja, todėl mano, kad ją galėjo sumušti J. M. (t. 1, b. l. 103-104). Akistatos tarp liudytojos J. M. ir nuteistosios I. T. , nuteistoji jau tvirtino, kad visgi sudavė medinio šepečio kotu du smūgius nukentėjusiajai (t. 1, b. l. 105-106). Vėlesnių apklausų metu nuteistoji jau teigė, kad nukentėjusiajai sudavė 8-10 smūgius šluotos kotu dėl pastarosios netinkamo elgesio (t.1, b. l 108-109). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistoji I. T. vėl pakeitė parodymus ir teigė, kad nukentėjusiosios I. Š. nemušė, su ja konfliktavo tik J. M. , kuri ir nužudė I. Š. (t. 1, b. l. 192-193). Taigi, kolegijos nuomone, toks nuteistosios parodymų nenuoseklumas verčia abejoti jų objektyvumu, be to juos paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai, liudijantys apie įvykio eigą bei nuteistosios santykius su nukentėjusiąja iki įvykio.
Liudytojas S. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008 m. kovo 30 d. vakare pas juos į namus atėjo neblaivi kaimynė I. Š. , ji turėjo 10 litų ir paprašė jo sugyventinės atnešti alaus. Alų gėrė visi, taip pat tuo metu buvusi J. M. . Dar nebaigus gerti antro butelio jis nuėjo miegoti. Iki tol jokių konfliktų nebuvo. Naktį apie 1.00 val. jį pažadino I. T. ir pasakė, kad I. Š. mirė. Jis pamatė ant grindų prie krosnies gulinčią I. Š. , ji buvo mirusi. Matė jos sužalojimus aukščiau kelių, iš nosies bėgo kraujas, kas ją sumušė nežino (t. 1, b. l. 194). Liudytoja G. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad ji su vyru Č. gyveno kartu su anyta I. Š. . 2008 m. kovo 29 d. jie visi dalyvavo giminaitės vestuvėse. Naktį I. Š. vyras automobiliu išvežė į namus. Ji jautėsi gerai, sumušta nebuvo. I. Š. vartodavo alkoholinius gėrimus su I. T. pastarosios namuose, kartais ir su J. M. . 2008 m. kovo 31 d., apie 1.00 val. nakties, jiems paskambino vyro draugas ir pasakė, kad kaimynės I. T. namuose mirė I. Š. . Atvažiavus į I. T. namus jie rado mirusią I. Š. , kuri gulėjo ant grindų, buvo stipriai sumušta, sukeltais rūbais, iš nosies buvo bėgęs kraujas. Be to, liudytoja parodė, kad jos anyta jai yra pasakojusi, jog I. T. jai yra sudavusi į galvą kėdute (t. 1, b. l. 194-195). Liudytojas I. T. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad gyvena gretimame name šalia savo buvusios žmonos I. T. . Įvykio vakarą jo namuose dingo elektra, kuri atvesta iš I. T. namo, ir jis nuėjo patikrinti kas atsitiko. Užėjęs į virtuvę pamatė, kad prie krosnies guli I. Š. , ji buvo pusnuogė. Jos neapžiūrinėjo, todėl smurto žymių nepastebėjo. Tai buvo apie 20.00 val. J. M. tuo metu sėdėjo prie fotelio ant grindų, matėsi, kad ji buvo girta. I. T. miegojo virtuvėje ant lovos nusisukusi į sieną. Jam išeinant I. Š. paprašė ją užkloti, tačiau jis neužklojo ir išėjo. Tą pačią naktį jis sužinojo iš S. P. , kad jų namuose mirė I. Š. , kokiomis aplinkybėmis tai įvyko nepasakojo (t. 1, b. l. 196). Be to, nuteistoji ir liudytojai S. P. bei J. M. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu ( t. 1, b. l. 60-65, 68-76, 118-124).
Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skriaus 2008 m. kovo 31 d. specialisto išvados Nr. M 634/08(01) matyti, kad I. Š. mirė nuo bendro kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis ir infiltruojančiomis kraujosruvomis veide, kairėje kaktinėje-smilkininėje-momeninėje srityje, kairiajame ausies kaušelyje; poodinėmis ir infiltruojančiomis kraujosruvomis kairėje krūtyje, krūtinės kairėje, poodinėmis ir infiltruojančiomis su riebalinio audinio aptraiškymu kraujosruvomis abiejose pilvo pusėse, poodinėmis ir išfiltruojančiomis kraujosruvomis su riebalinio audinio aptraiškymu ir kraujo susikaupimu kairio sėdmens srityje (300 ml skysto kraujo); poodinėmis ir infiltruojančiomis kraujosruvomis su minkštųjų audinių aptraiškymu abiejose rankose ir abiejose kojose, kas sukėlė kraujavimą į minkštuosius audinius kraujosruvų vietose, trauminį-hemoraginį šoką, pasibaigusį mirtimi; lavono kraujyje rasta 4,48‰ (promilių) etilo alkoholio, kas atitiktų sunkų girtumo laipsnį. Sužalojimai padaryti mažiausiai 50-ties trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų visuma sukėlė gyvybei pavojingą būseną, pasibaigusią mirtimi, ir kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat konstatuota kraujosruva makšties gleivinėje, padaryta kietu buku daiktu, neilgai trukus iki mirties, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Mirties priežastis yra bendras kūno sumušimas, t.y. kūno sužalojimų visuma, sukėlusi kraujavimą į minkštuosius audinius kraujosruvų vietose, ir trauminį-hemoraginį šoką. Tyrimui pateikti daiktai -medinis pagalys ir šepetys mediniu kotu – pailgi su cilindrinių savybių paviršiumi, jų skersmuo yra artimas ir išskirti iš jų kuriuo konkrečiai padaryti sužalojimai - pailgos formos kraujosruvos - nėra galimybės. Šie daiktai yra plačios grupinės priklausomybės, todėl kraujosruvos galėjo būti padarytos bet kuriuo iš jų. I. Š. kūne objektyviai užsifiksavę mažiausiai 32 trauminiai poveikiai nurodytais daiktais (t. 1, b. l. 27-38). Ši specialisto išvada paneigia nuteistosios teiginius, kad ji neva nukentėjusiajai sudavė 8-10 smūgių šluotos kotu.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą padarė pagrįstą išvadą, kad I. T. 2008 m. kovo 30 d., apie 19 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo namuose (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Pagirių sen., Tarnėnų k., virtuvėje, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė I. Š. rankomis, kojomis bei šluotos mediniu kotu ne mažiau 50 smūgių į įvairias kūno vietas padarydama 2008 m. kovo 31 d. specialisto išvadoje Nr. M 634/08(01) nurodytus sužalojimus, kurie visumoje vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Šie veiksmai sukėlė kraujavimą į minkštuosius audinius kraujosruvų vietose, trauminį hemoraginį šoką bei nukentėjusiosios mirtį. Taip I. T. tyčia nužudė I. Š. , t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Byloje surinkti ir teismo ištirti bei tinkamai įvertinti įrodymai patvirtina, jog nuteistoji I. T. suduodama daugybinius smūgius I. Š. , tame tarpe į gyvybiškai svarbias kūno dalis - galvą, krūtinę bei kitas - suprato, kad tokie veiksmai gali sukelti nukentėjusiosios mirtį, ką rodo jos veiksmų intensyvumas ir trukmė. Tai patvirtina ir bylos faktinės aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji I. T. nukentėjusiajai I. Š. smūgius sudavė nukentėjusiajai bei ją spardė gulinčią ir iš esmės nesipriešinančią. Sudavusi nukentėjusiajai I. Š. smūgius nuėjo miegoti nesidomėdama jos būkle. Todėl, kolegija mano, kad atsižvelgiant į nuteistosios gyvenimišką patirtį, ji neabejotinai suprato, kad nuo jos suduotų smūgių I. Š. gali mirti.
Kartu atmetama nuteistosios apeliaciniame skunde iškelta versija, kad nukentėjusiajai mirtinus sužalojimus galėjo padaryti liudytoja J. M. . Ši versija buvo patikrinta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ir pagrįstai atmesta. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokius nuteistosios teiginius paneigia tiek pačios nuteistosios nenuoseklūs parodymai, tiek ir liudytojos J. M. parodymai, kurie išsamiai ir visapusiškai aptarti bei įvertinti skundžiamame apygardos teismo nuosprendyje. Nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tik ji smurtavo prieš nukentėjusiąją, teigė, jog dėl girtumo neatsimena kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė. Duomenų, kad prieš nukentėjusiąją būtų smurtavusi J. M. , nenustatyta. Taigi nukentėjusiajai smūgius sudavė tik I. T. . Be to, įvertinus liudytojos J. M. girtumą įvykio metu, jos amžių bei sveikatos būklę, kyla pagrįstų abejonių ar ji galėjo padaryti tokius sužalojimus. Juolab, kad iš liudytojos J. M. parodymų matyti, kad nuteistoji I. T. mušė nukentėjusiąją tikslu išvaryti ją iš namų, nes pastaroji apsvaigusi nuo alkoholio miegojo ant grindų ir galėjo šlapintis bei atlikti kitus gamtinius reikalus pas I. T. namuose. Iš I. T. apklausos pirmosios instancijos teisme matyti, kad pastarąją aplinkybę jai anksčiau yra pripažinusi ir pati nukentėjusioji, teigdama, jog dėl to niekad nesiguldavo ant lovos (t. 1, b. l. 192). Kolegijos nuomone, ši aplinkybė rodo, kad motyvą smurtauti prieš nukentėjusiąją I. Š. įvykio metu turėjo būtent I. T. , nes nukentėjusioji netinkamai elgėsi būtent jos namuose ir tai buvo smurto panaudojimo priežastis.
Kolegija taip pat konstatuoja, kad apygardos teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už padarytą nukentėjusiosios I. Š. nužudymą, nuteistajai pagrįstai paskyrė BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Skirdamas bausmę teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistosios I. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistoji dėl menkavertės dingsties padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį. Įvertinta ir I. T. asmenybė – praeityje neteista, administracine tvarka per paskutiniu vienerius metus nebausta.
Kolegijos nuomone, esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, apygardos teismas nuteistajai pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei įstatymo sankcijoje nustatytas jos vidurkis. Taigi, nuteistajai I. T. paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios I. T. apeliacinį skundą atmesti.