Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-11-29 · Administracinė byla Nr. I-1236-473/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-11-29
Bylos Nr.
I-1236-473/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
Atsakovas
Valstybinės, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Pareiškėjas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Č. B., E. P.
Administracinė byla Nr. A525-1457/2010Procesinio sprendimo kategorija 25 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui L. P.,atsakovo atstovei S. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Č. B. (Č. B.), E. P. dėl nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus AVPK) skundu (t. I, b.l. 2–5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2009 m. sausio 28 d. nurodymą Nr. 2R-197(2.13) (toliau – ir Nurodymas).

Nurodė, jog Inspekcija 2009 m. sausio 28 d. Nurodymu konstatavo, kad Vilniaus AVPK nesilaikė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto (duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai), 5 straipsnio (asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai) bei nurodė užtikrinti, jog asmens duomenys iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro (toliau – ir Registras) būtų renkami tik esant bent vienam Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijui. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Vilniaus miesto VPK) 2007 m. spalio 15 d. buvo gautas anoniminis pranešimas, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto VPK Šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos Fabijoniškių policijos nuovados (toliau – ir Fabijoniškių PN) tyrėjai A. B. ir G. P. prašymuose dėl važiavimo išlaidų kompensavimo, važiuojant asmeniniu transportu, nurodė gyvenamosios vietos adresą, kuriuo faktiškai negyveno, ir automobilius, kuriais nedisponavo. Siekiant išsiaiškinti visus anoniminiame skunde išdėstytus teiginius apie galimą pareigūnų tarnybinį nusižengimą, Vilniaus miesto VPK Vidaus tyrimų poskyriui buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo būtina nustatyti A. B. ir G. P. gyvenamąsias vietas, naudojamas transporto priemones, nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones, kuriomis jie disponuoja. Kadangi tyrimą atliekantis tyrėjas Ž. G. turėjo prieigą ne prie visų reikiamų duomenų bazių, Vilniaus miesto VPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininkė kreipėsi į Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyriaus viršininką, kuris pavedė tyrėjui Č. B., turinčiam prieigą prie reikiamų duomenų bazių, patikrinti Registre reikalingus duomenis. Vilniaus miesto VPK Vidaus tyrimų skyriaus tyrėjas Ž. G., prieš pradėdamas patikrinimą Registre, nurodė Asmenų paieškos skyriaus tyrėjui Č. B., kad duomenys iš Registro reikalingi tarnybinio patikrinimo medžiagoje Nr. 10-7-IS-367. Patikrinus VĮ „Regitra“ duomenų bazę, nustatyta, kad G. P. yra automobilio Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), naudotojas, o ne savininkas, todėl, siekiant nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso Automobilis, buvo patikrinti kiti G. P. artimieji, t. y. brolis E. P.. Teigė, kad tokie duomenys buvo reikalingi objektyviam tyrimui, siekiant išsiaiškinti, kam priklauso Automobilis, o tretiesiems asmenims tokie duomenys perduoti nebuvo. Remdamasis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 6(2) straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad policija, tvarkydama asmens duomenis, būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti, asmens kodą naudoja be duomenų subjekto sutikimo, o nagrinėjamu atveju asmens kodai niekam nebuvo teikiami. E. P. asmens kodas buvo naudojamas, norint nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso Automobilis. Todėl nesutiko su Inspekcijos teiginiu, jog asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, tik jeigu jis atitinka Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus. Taip pat nesutiko su teiginiu, kad Registre tikrinti duomenys nėra teisiškai reikšmingi. Inspekcija nepateikė teisinio vertinimo, remdamasi prielaidomis nustatė, kad E. P. duomenų rinkimui 2007 m. spalio 18 d. nebuvo Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus. Pabrėžė, kad prielaidomis paremtas kaltinimas nesuteikia teisinio pagrindo traukti pareigūną atsakomybėn. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros (Pirmojo (Nusikalstamų veikų tyrimo) skyriaus) prokuroras, susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (įskaitant ir tarnybinio patikrinimo medžiagą, kuri tapo ikiteisminio tyrimo sudėtine dalimi) ir įvertinęs visus surinktus įrodymus, jų teisėtumą ir pagrįstumą, nutarimu Nr. 10-1-00162-08 nusprendė Vilniaus miesto VPK Kelių policijos Nusikaltimų tyrimo tarnyboje dėl galimai neteisėtų A. B. ir G. P. veiksmų 2008 m. sausio 21 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 10-1-00162-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nutraukti. Informacijos apie tai, kad kokie nors įrodymai būtų gauti neteisėtai, tokiame nutarime nebuvo. Teigė, kad Inspekcija nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK) numatytų procesinių reikalavimų, todėl sprendimas persiųsti pareiškėjui medžiagą sprendimui dėl tyrėjo Č. B. drausminės (tarnybinės) atsakomybės taikymo priimti yra neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 166–169) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2008 m. lapkričio 21 d. gavo E. P. 2008 m. spalio 31 d. skundą, kuriame jis nurodė, jog Vilniaus miesto VPK Vidaus tyrimo tarnybos tyrėjas Ž. G. neteisėtai 2007 m. spalio 18 d. rinko jo asmens duomenis iš VĮ „Regitra“. Pareiškėjas 2008 m. gruodžio 9 d. raštu Inspekcijai nurodė, kad E. P. asmens duomenys 2007 m. spalio 18 d. buvo rinkti, vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – ir Tvarka), 15.3 punktu, atliekant tarnybinį patikrinimą medžiagoje Nr. 10-7-IS-367. Kartu su tokiu raštu pareiškėjas pateikė Inspekcijai Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo Ž. G. 2008 m. gruodžio 8 d. tarnybinį paaiškinimą bei Vilniaus AVPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyriaus tyrėjo Č. B. 2008 m. gruodžio 9 d. tarnybinį pranešimą. Ž. G. 2008 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame paaiškinime nurodė, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo būtina nustatyti A. B. ir G. P. gyvenamąsias vietas, naudojamas transporto priemones, nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones, kuriomis jie disponuoja. Pažymėjo, jog nei Ž. G., nei Č. B. nenurodė, kad E. P. asmens duomenys iš Registro 2007 m. spalio 18 d. buvo rinkti, siekiant nustatyti Automobilio savininką, bei kodėl buvo reikalinga, atliekant tarnybinį patikrinimą medžiagoje Nr. 10-7-IS-367, nustatyti Automobilio savininką. Todėl Inspekcija 2008 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 2R-3627(2.13) pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydama pagrįsti, kodėl, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo reikalingi duomenys apie E. P. priklausančias transporto priemones, t. y. kokias teisiškai reikšmingas aplinkybes ar faktus turėjo patvirtinti ar kokias aplinkybes ar faktus buvo siekta patvirtinti, 2007 m. spalio 18 d. renkant duomenis apie E. P. priklausančias transporto priemones iš Registro. Pareiškėjas 2009 m. sausio 5 d. raštu Nr. 10-1-61 persiuntė Ž. G. 2009 m. sausio 5 d. tarnybinį paaiškinimą, kuriame jis nurodė, jog, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo būtina nustatyti G. P. naudojamas transporto priemones, kadangi gautame anoniminiame skunde buvo nurodyta tik Automobilio markė (Audi 100), bei informavo, kad nežino, pagal kokius kriterijus tyrėjas Č. B. nustatė G. P. naudojamas transporto priemones. Teigė, kad, priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, tarnybinį patikrinimą medžiagoje Nr. 10-7-IS-367 atlikęs tyrėjas Ž. G. 2009 m. sausio 5 d. tarnybiniame paaiškinime nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo reikalinga nustatyti G. P. naudojamas transporto priemones, bet ne naudojamų transporto priemonių savininkus. Remdamasis Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2008-12-31) 3 straipsnio 1 – 3 dalimis, 32 straipsnio 1 punktu, pabrėžė, jog pareiškėjas, kaip duomenų valdytojas, turėjo pagrįsti E. P. duomenų rinkimo 2007 m. spalio 18 d. iš Registro teisėtumą. Pareiškėjui nenurodžius, kokias teisiškai reikšmingas aplinkybes ar faktus turėjo patvirtinti ar kokias aplinkybes ar faktus buvo siekta patvirtinti, 2007 m. spalio 18 d. renkant duomenis apie E. P. priklausančias transporto priemones iš Registro tarnybinio patikrinimo Nr. 10-7-IS-367 metu, taip pat tyrėjui Ž. G. nurodžius, kad buvo būtina nustatyti G. P. naudojamas transporto priemones, pagrįstai konstatavo, jog E. P. asmens duomenys 2007 m. spalio 18 d. iš Registro buvo rinkti neteisėtai. Be to, Inspekcija Nurodymą pareiškėjui pateikė nustačiusi ne E. P. asmens kodo naudojimo pažeidimą, bet konstatavusi, jog 2007 m. spalio 18 d. iš Registro buvo neteisėtai rinkti duomenys apie E. P. priklausančias kelių transporto priemones. Pabrėžė, jog Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas kriterijų, kada galima konstatuoti, jog asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, todėl, nenustačius asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų, asmens duomenų tvarkymas negali būti laikomas teisėtu. Atsižvelgė į Tvarkos 25 punktą, į tai, kad nuo pažeidimo padarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai ir pažymėjo, jog sprendimą neskirti tarnybinės nuobaudos gali priimti tik pareigūno vadovas, o ne Inspekcija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Č. B. atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 30–31) su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad dirba Vilniaus AVPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyriaus tyrėju, o dėl jam nurodyto atlikti duomenų tvarkymo pagrindo teisėtumo jam abejonių nekilo. Duomenis apie tikrinamus asmenis jam pateikė minėto skyriaus viršininkė D. B., o pareiškėjas skunde neteisingai nurodė, kad tikrinamųjų asmenų duomenis nurodė Ž. G.. Pažymėjo, jog negali nurodyti kriterijų, pagal kuriuos buvo atrinkti minėti asmenys, nes tarnybinio patikrinimo medžiaga jam nebuvo pateikta, o apie duomenų reikšmingumą jis spręsti negali, kadangi patikrinimo ribas nustatė tyrimą vykdantys pareigūnai. Teigė, jog duomenų paieškos nevykdė, tik paruošė pažymas apie, tyrimą atliekančių pareigūnų nuomone, tyrimui reikšmingas aplinkybes. Jam buvo paaiškinta, kad tyrimą atliekantys pareigūnai, nors ir turėjo teisę disponuoti tokiais duomenimis, patys negalėjo parengti minėtų pažymų, nes tuo metu neturėjo techninės galimybės prieiti prie Registro bei per tarnybiniam patikrinimui skirtą laiką pašalinti tokius trukdžius. Teigė, kad, 2007 m. spalio 18 d. tvarkant Registro duomenis tam, kad būtų paruošos pažymos apie Registro objektus tarnybinį patikrinimą Nr. 10-7-IS-367 atliekančiam pareigūnui, Įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo, nes tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir atliktas, esant teisiniam pagrindui (remiantis Tvarkos nuostatomis). Kadangi tokie duomenys buvo būtini policijos uždaviniams įgyvendinti, jie buvo tvarkomi be jų subjekto sutikimo. Paruoštos pažymos buvo įdėtos į patikrinimo bylą, kas liudija, kad jos nebuvo perduotos tretiesiems asmenims ar panauduotos kitiems, nei buvo numatyta, tikslams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 32–33) su skundu nesutiko.

Šalies argumentai

Nurodė, jog, pateikiant prašymus dėl važiavimo išlaidų kompensavimo, važiuojant asmeniniu transportu, privalomai pateikiamas naudojamo automobilio registracijos liudijimas, galiojantis privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, galiojantis techninės priežiūros talonas. Transporto priemonės naudotojo pažymėjime nurodomas ir transporto priemonės savininkas, o duomenų bazėje tikrinant automobilio priklausomybę, pateikiama ir informacija apie naudotoją bei savininką (iš karto, neatliekant papildomų patikrinimų), todėl Ž. G. tokią pirminę informaciją turėjo. Be to, šiuo atveju disponavimo automobiliu forma esminės reikšmės neturi, o ir patikrinimas šiuo atveju buvo atliekamas ne automobilio priklausomybei nustatyti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu (t. II, b.l. 77–82) skundą patenkino ir panaikino Nurodymą.

Atsižvelgė į Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir VĮ „Regitra“ 2004 m. sausio 23 d. sudarė Duomenų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią VĮ „Regitra“ įsipareigojo teikti Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis apie registruotas kelių transporto priemones bei jų valdytojus, o minėtas departamentas įsipareigojo, vadovaudamasis savo nuostatais, teikti gautus duomenis suinteresuotiems Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniams bei įstaigoms prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, turinčioms teisę įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytais atvejais gauti duomenis nusikaltimų ar kitų neteisėtų veikų prevencijai ir tyrimui, operatyvinei veiklai vykdyti bei kitoms vidaus reikalų įstaigų funkcijoms vykdyti, ir naudoti juos tik šiems tikslams. Atsižvelgdamas į Tvarkos 15.3, 15.5 punktus, Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, jog tyrėjas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, turi teisę tvarkyti, įskaitant ir asmens duomenų rinkimą, tik tuos asmens duomenis, kurie reikalingi nustatyti tarnybinio nusižengimo sudėtį: neteisėtą veiką, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Pagal Policijos veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį policija, tvarkydama asmens duomenis, būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti, asmens kodą naudoja be duomenų subjekto sutikimo. Asmens kodas gali būti teikiamas tik duomenų gavėjams, kuriems įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė jį gauti. 2007 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto VPK buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas Nr. 10-7-IS-367 dėl 2007 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto VPK gauto anoniminio rašto, kuriame nurodyta, jog Fabijoniškių PN tyrėjai A. B. ir G. P. prašymuose dėl važiavimo išlaidų kompensavimo, važiuojant asmeniniu transportu, nurodė gyvenamosios vietos adresą, kuriuo faktiškai negyveno, ir automobilius, kuriais nedisponavo. Patikrinus VĮ „Regitra“ duomenų bazę nustatyta, kad G. P. yra Automobilio naudotojas, o ne savininkas, todėl, siekiant nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso Automobilis, buvo patikrinti kiti G. P. artimieji, įskaitant ir jo brolį E. P.. Tokie duomenys buvo reikalingi objektyviam tyrimui, siekiant išsiaiškinti, kam priklauso Automobilis. Nors atsakovo teigimu, siekiant Registro duomenimis nustatyti G. P. naudojamas transporto priemones, pakako atlikti paiešką pagal šio asmens kodą, nes buvo reikalinga nustatyti tik faktą, kokias transporto priemones asmuo valdo, nustatyta, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo būtina išsiaiškinti ir kelių transporto priemonės valdytoją, kurio transporto priemonę pareigūnas nurodė vairavęs. Pareiškėjas, gavęs informaciją, atliko tarnybinį patikrinimą, siekdamas nustatyti, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūnai nepadarė tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų. Pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo ribos nėra apibrėžtos, jo metu būtina imtis visų būtinų priemonių išsiaiškinti, ar pareigūnų veiksmuose buvo tarnybinio nusižengimo sudėtis – neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Nagrinėjamu atveju E. P. asmens kodas buvo naudojamas, siekiant nustatyti kam nuosavybės teise priklauso Automobilis, kuriuo nurodė važinėjęs pareigūnas G. P.. Kadangi tarnybinis patikrinimas turi būti atliekamas išsamiai, atskleidžiant ir ištiriant visas aplinkybes, tyrimo metu buvo būtina nustatyti, kas yra Automobilio, kuriuo pareigūnas nurodė važinėjantis į tarnybą ir iš jos, savininkas. Todėl, remiantis VĮ ,,Regitra“ duomenimis, nustačius, kad G. P. nėra Automobilio valdytojas, buvo būtina pasinaudoti E. P. asmens kodu, siekiant nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso Automobilis. Padarė išvadą, kad E. P. asmens duomenys buvo tvarkomi dėl teisėto intereso, panaudoti tarnybinio tyrimo tikslais, siekiant išsiaiškinti, ar G. P. nepiktnaudžiavo tarnyba. Duomenys nebuvo renkami asmeniniais ar kitais su tarnybiniu patikrinimu nesusijusiais tikslais ir nebuvo netinkamai panaudoti ar paviešinti, o pareiškėjo veiksmai neprieštaravo Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijams.

III.

Atsakovas Inspekcija pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 87–90), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Atsiliepimas

1. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų byloje esančių įrodymų. Nurodo, jog E. P. kartu su atsiliepimu į skundą pateikė ir Automobilio naudotojo pažymėjimo kopiją ir pažymėjo, jog, kiek jam žinoma, toks pažymėjimas, pateikiant prašymus gauti važiavimo išlaidų kompensavimą, yra pateikiamas. E. P. pateiktame 2006 m. gegužės 13 d. išduotame (iki 2007-10-18 duomenų rinkimo) Transporto priemonės naudotojo pažymėjime nurodyta, kas yra Automobilio savininkas. Tuo tarpu teismas nesiaiškino, ar toks pažymėjimas pareiškėjui buvo pateiktas, bei nevertino pateikto pažymėjimo kaip įrodymo.

2. Pažymi, jog iš Ž. G. paaiškinimo, matyti, kad, renkant E. P. asmens duomenis, buvo svarbu nustatyti ne tai, kam priklauso G. P. naudota transporto priemonė, o tai, kokias transporto priemones naudoja E. P.. Pareiškėjas nenurodė, kodėl nepakako duomenų apie G. P. disponuojamas transporto priemones, todėl neaišku, kodėl padaryta išvada, kad buvo Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytas teisinis pagrindas rinkti asmens duomenis. Be to, neaišku, kodėl, atliekant patikrinimą Registre, buvo pasirinktas ne ginčo transporto priemonės valstybinis numeris (kaip paieškos kriterijus), o paieška atlikta pagal konkrečius asmenis.

3. Teigia, jog pats faktas, kad E. P. asmens duomenys buvo renkami, atliekant tarnybinį patikrinimą, nedaro ir negali daryti tokių veiksmų teisėtais. Svarbu yra nustatyti, ar tokie veiksmai buvo būtini, atliekant patikrinimą konkrečiu tikslu, ar jie atlikti dėl pareigūnų nesusikalbėjimo, klaidos ar kitų priežasčių. Aplinkybę, jog duomenys apie Automobilio savininką nebuvo svarbūs, atliekant tarnybinį patikrinimą, patvirtina Vilniaus miesto VPK Vidaus tyrimų poskyrio 2008 m. sausio 15 d. teikimas sustabdyti tarnybinį patikrinimą dėl Fabijoniškių PN tyrėjų A. B. ir G. P. važiavimo išlaidų kompensavimo Nr. 10-7-IS-367, 2008 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvada, kuriuose neminima, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatomas Automobilio savininkas, nenurodyta, ar Automobilio savininkas nustatytas, kokią reikšmę tokie duomenys turėjo padarytoms išvadoms.

4. Pabrėžia, jog Nurodymas duotas ne dėl to, kad pareiškėjas neteisėtai naudojo E. P. asmens kodą, o dėl to, kad neteisėtai buvo surinkti jo asmens duomenys iš Registro. E. P. asmens kodo naudojimo faktas šiuo atveju svarbus tik tiek, kiek jis įrodo, kad duomenys buvo renkami, ne siekiant nustatyti, kam priklauso Automobilis ar kokiomis transporto priemonėmis disponuoja G. P.. Teigia, jog, atliekant paiešką Registre pagal asmenį, pateikiami rezultatai, kuriuose nurodomos visos transporto priemonės, į kurias tas konkretus asmuo turi teises.

5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 83 straipsnio 4 dalį, kadangi Inspekcijos atstovei, 2009 m. lapkričio 6 d. nuvykus susipažinti su byla į teismą, buvo įteiktas teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo nuorašas, tačiau byloje nebuvo teismo posėdžio protokolo. Teismo darbuotoja paaiškino, kad protokolas nesurašytas, nes susirgo sekretorė. Tokiu būdu Inspekcijai nebuvo sudaryta galimybė per 6 darbo dienas nuo teismo posėdžio pabaigos (2009-10-28) susipažinti su teismo posėdžio protokolu ir dėl jo turinio pareikšti raštu pastabas. Tuo tarpu 2009 m. lapkričio 17 d., nuvykus susipažinti su byla, byloje buvo 2009 m. lapkričio 5 d. teisėjos ir sekretorės pasirašytas protokolas. Tokiu būdu kyla įtarimas dėl tikrosios teismo posėdžio, įvykusio 2009 m. spalio 28 d., protokolo surašymo datos, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

Pareiškėjas Vilniaus AVPK atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 96–99) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nurodo, jog ta aplinkybė, kad E. P. atsiliepimas į skundą nebuvo paminėtas teismo sprendime, nereiškia, kad jis nebuvo išnagrinėtas. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, priimdamas sprendimą, neištyrė ir neįvertino visų įrodymų.

2. Pažymi, jog, atliekant duomenų patikrinimą Registre, buvo tikrinama pirminė informacija, nes anoniminiame skunde, kurio pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, buvo nurodyta tik automobilio markė, tačiau nebuvo nurodytas valstybinis numeris. Patikrinus VĮ „Regitra“ duomenų bazę, nustatyta, kad G. P. yra Automobilio naudotojas, todėl, siekiant nustatyti, kam nuosavybė teise priklauso Automobilis, patikrinti kiti G. P. artimieji. Tokie duomenys buvo reikalingi objektyviam tyrimui.

3. Pabrėžia, jog E. P. asmens duomenys buvo tvarkomi dėl teisėto intereso, panaudoti tarnybinio tyrimo tikslais, siekiant išsiaiškinti, ar G. P. nepiktnaudžiavo tarnyba. Duomenys nebuvo renkami asmeniniais ar kitais su tarnyba nesusijusiais tikslais, nebuvo netinkamai panaudoti ar paviešinti.

4. Teigia, jog Inspekcija apeliaciniame skunde vertina Vilniaus AVPK tarnybinio patikrinimo metu atliktus veiksmus, jų tikslingumą, tačiau ji nėra kompetentinga vertinti įstaigoje atliekamų tarnybinių patikrinimų veiksmų apimtį, jų tikslingumą ir būtinumą.

5. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Konsultacija Nr. 95), ABTĮ 83 straipsnio 2 dalies 13 punktu, 4 dalimi, daro išvadą, jog, išnagrinėjus bylą iš esmės ir atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą, negalima teigti, kad posėdis pasibaigė. Posėdžio pabaiga ABTĮ 83 straipsnio 4 dalies prasme laikytinas baigiamojo sprendimo paskelbimo momentas, t. y. 2009 m. lapkričio 5 d. Teismo posėdžio protokolas turi būti baigtas rašyti ir pasirašytas per tris darbo dienas po baigiamojo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismo posėdžio protokolas šiuo atveju buvo pasirašytas, pažeidžiant nustatytus terminus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2009 m. sausio 28 d. nurodymo Nr. 2R-197(2.13), kuris Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateiktas nustačius, jog 2007 m. spalio 18 d. iš Registro neteisėtai buvo rinkti duomenys apie E. P. priklausančias kelių transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas tvarkė duomenis dėl teisėto intereso, siekdamas išsamiai atlikti tarnybinį patikrinimą, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Nurodymą panaikino.

Nustatyta, kad 2007 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto VPK Vidaus tyrimų poskyrio buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas Nr. 10-7-IS-367 dėl 2007 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto VPK gauto anoniminio rašto, kuriame nurodyta, jog Vilniaus miesto VPK Šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos Fabijoniškių PN tyrėjai A. B. ir G. P. prašymuose dėl važiavimo išlaidų kompensavimo, važiuojant asmeniniu transportu, nurodė gyvenamosios vietos adresą, kuriuo faktiškai negyveno ir automobilius, kuriais nedisponavo. Siekiant išsiaiškinti visus anoniminiame skunde išdėstytus teiginius apie galimą pareigūnų tarnybinį nusižengimą, Vilniaus miesto VPK Vidaus tyrimų poskyriui buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą. Patikrinus VĮ „Regitra“ duomenų bazę buvo nustatyta, kad G. P. yra automobilio Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), naudotojas, o ne savininkas, todėl siekiant nustatyti kam nuosavybės teise priklauso automobilis Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo patikrinti kiti G. P. artimieji, tame tarpe jo brolis E. P..

Pažymėtina, kad asmens duomenų tvarkymas yra laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintas nuostatas. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2111 redakcija) nustatyti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, kuriems esant preziumuojama, jog asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas. Minėti kriterijai yra: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Vadovaujantis įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatomis, tarnybinį patikrinimą atliekantis tyrėjas turi teisę tvarkyti, įskaitant ir asmens duomenų rinkimą, tik tuos asmens duomenis, kurie reikalingi nustatyti tarnybinio nusižengimo sudėtį: neteisėtą veiką, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Atsižvelgiant į anoniminio rašto, pagal kurį buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas bylos Nr. 10-7-IS-367, turinį, galima daryti išvadą, kad buvo būtina nustatyti jame minimo pareigūno G. P. naudojamas transporto priemones. Minėtą aplinkybę patvirtina Ž. G. 2008 m. gruodžio 8 d. ir 2009 m. sausio 5 d. tarnybiniai paaiškinimai (t. I, b. l. 19, 28), kuriuose nurodyta, jog atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo būtina nustatyti A. B. ir G. P. gyvenamąsias vietas, naudojamas transporto priemones, nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones, kuriomis jie disponuoja, bet ne naudojamų transporto priemonių savininkus. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 (LR Vyriausybės 2007 rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 954 redakcija), 3 punktą registro objektai yra kelių transporto priemonės. Pagal minėtų nuostatų 15.3 punktą centrinėje duomenų bazėje tvarkomi kelių transporto priemonių valdytojų duomenys. Kaip nustatyta šių nuostatų 2 punkte, kelių transporto priemonę vairuojantis fizinis asmuo nelaikomas valdytoju. Atsižvelgiant į šias nuostatas, Registre yra tvarkomi asmens duomenys ne tik apie asmeniui nuosavybės teise priklausančias transporto priemones, bet ir apie jo naudojamas transporto priemones, jei transporto priemonės valdytojas yra tokius duomenis pateikęs Registrui. Atliekat paiešką Registre pagal asmens kodą, paieškos rezultatas yra visos kelių transporto priemonės, kurių valdytojas yra asmuo, pagal kurio asmens kodą buvo atlikta paieška. Siekiant nustatyti konkretaus asmens naudojamos transporto priemonės savininką, atliekant patikrinimą Registre, pakanka pasirinkti transporto priemonės valstybinį numerį (kaip paieškos kriterijų), o ne paiešką atlikti pagal konkrečius asmenis. Taigi siekiant nustatyti G. P. naudojamas transporto priemones pakako atlikti paiešką pagal šio asmens asmens kodą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas teisės aktų nuostatas, iš esmės sutinka su atsakovo argumentu, jog pats faktas, kad E. P. asmens duomenys buvo renkami atliekant tarnybinį patikrinimą, nedaro ir negali daryti tokių veiksmų teisėtais. Išvada, kad asmens duomenys buvo renkami atliekant tarnybinį patikrinimą, negali turėti įtakos vienareikšmiškam konstatavimui, kad teisėti, t. y. turint teisėtą pagrindą, atlikti veiksmai atitinkamai vertintini kaip atlikti laikantis Įstatyme nustatytos tvarkos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad surinktų duomenų apimtis neatitiko atliekamo tarnybinio patikrinimo Nr. 10-7-IS-367 tikslo – nustatyti A. B. ir G. P. gyvenamąsias vietas, naudojamas transporto priemones, nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones, kuriomis jie disponuoja. Be to, net jei ir buvo būtinybė tarnybinio patikrinimo metu nustatyti G. P. naudojamos transporto priemonės savininką, pasirinktas kriterijus nebuvo tinkamas ir tokios apimties, kuri būtina duomenims rinkti ir toliau tvarkyti, nes automobilio savininką galima buvo nustatyti panaudojant paieškos kriterijumi tikrinamo automobilio valstybinį numerį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybės, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo padarytu ABTĮ 83 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimu, kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai išnagrinėjus bylą teismas atideda sprendimo priėmimą ir paskelbimą, teismo posėdis laikomas pasibaigusiu tik po to kai yra priimamas ir paskelbiamas teismo sprendimas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo posėdis buvo baigtas 2009m. lapkričio 5d.. Sutinkamai su ABTĮ 83 straipsnio 4 dalies nuostatomis teismo posėdžio protokolas turi būti baigtas rašyti ne vėliau kaip per tris darbo dienas po teismo posėdžio pabaigos. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas galėjo būti surašytas iki 2009m. lapkričio 8 dienos imtinai. Byloje nustatyta, kad teisumo posėdžio protokolas buvo surašytas ir pasirašytas 2009m. lapkričio 5d., t.y. nepažeidžiant ABTĮ 83 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprend ž i a

atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas