Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. S. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo V. B. priešieškinį ieškovui M. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Atsakovas V. B. ieškovo reikalavimo priteisti 944 Lt skolą nepripažino (b.l.15, 27) ir padavė priešieškinį (b.l. 27), kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 4 267,91 Lt nuostolių, atsiradusių dėl žemės nuomos sutarčių nepagrįsto nutraukimo prieš terminą, atlyginimą (b.l.28-29). Priešieškinyje ir dublike (b.l.46) teigia, už 2005 - 2006 m. laikotarpį su ieškovu atsiskaitė dar iki 2006-04-13. 2006-10-18 šalys susitarė dėl didesnės žemės nuomos už 1 ha kainos (priklausomai nuo žemės būklės ekologiniu požiūriu) už 2006 ir vėlesnius metus bei dėl nuompinigių mokėjimo „iš anksto“. Nuo 2006-03-01 iki 2007-03-01 priklausantį ieškovui sumokėti 10 250 Lt nuomos mokestį jis, atsakovas, sumokėjo dalimis, atitinkamai 2006-08-07, 2006-10-19 ir 2007-03-14 dienomis. Tačiau ieškovui 2007 m. pavasarį vienašališkai ir be pateisinamų priežasčių nutraukus žemės nuomos sutartis, atsakovas patyrė 4 267,91 Lt dydžio nuostolių, nes 2006 m. rudenį suarė 39,43 ha nuomojamos žemės, nuostolius skaičiuoja pagal minėtų darbų savikainą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant faktinę bei teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar pagal teisingai nustatytas faktines aplinkybes taikė tinkamas materialinės teisės normas. Nepaisydamas apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šiuo atveju nenustatyta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi byloje dalyvaujančių asmenų ir atstovų paaiškinimus, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

Vertinant, ar apelianto argumentai, jog egzistavo prielaidos nutraukti terminuotas nuomos sutartis prieš terminą, tai sąlygojo nuomininko ( atsakovo) netinkamas prievolių pagal šias sutartis vykdymas – nuolatinis vėlavimas sumokėti nuomą ir skolos buvimas nuomos sutarčių nutraukimo momentu, teisingi, pirmiausiai aptartini bylos įrodymai, susiję su nuomos mokesčio apskaičiavimais bei jo sumokėjimu ginčo laikotarpiais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2005-03-01 – 2006-03-01 laikotarpiu atsakovo turima sumokėti nuompinigių suma yra 6 250 Lt, tačiau pagal visas tris sutartis vieno mėnesio nuompinigiai sudaro 524 Lt ( 41 Lt + 425 Lt + 58 Lt), taigi metinė nuompinigių suma lygi 6 288 Lt. Pagal sutarčių sąlygas, kurių neginčijo ir atsakovas, pastarasis taip pat įsipareigojo sumokėti valstybės nustatytą žemės mokestį. Apeliantas 2005-11-28 už 2005-01-01 – 2005-12-31 apmokestinamą laikotarpį sumokėjo valstybei 656,56 Lt ( b.l. 38, 91-92), taigi atsakovas įgijo pareigą būtent tokio dydžio ieškovo išlaidas kompensuoti ( CK 6.38 str., 6.59 str., 6.200 str.). Teismas nepagrįstai mažino šio mokesčio kompensuojamąją dalį ir neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad už 2005 m. sausio – vasario mėnesius ieškovui teko pareiga pačiam susimokėti šio mokesčio dalį. Pirma, ieškinio tuo aspektu, kad per didelis mokestis valstybei, kad kurios tai dalies neprivalo pagal sutarčių sąlygas ieškovui kompensuoti, atsakovas neginčijo. Be to, šalys pripažįsta, kad ir anksčiau buvo sudariusios rašytinę sutartį dėl tų pačių žemės sklypų nuomos, kurią transformavo atsakovo pageidavimu, šiam ketinant įregistruoti ekologinį ūkį 5 metų laikotarpiui. Tai reiškia, kad nuomos santykiai faktiškai egzistavo nuo 2004 metų, taigi ir 2005 m. sausio bei vasario mėnesiais, o ankstesnę sutartį, pasak atsakovo, ieškovas suplėšė pasirašant naująją. Antra vertus, žemės sklypų nuomos sutartys Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (b.l. 4-9) faktiškai nutrauktos tik nuo 2007-03-01 ( b.l. 31), jos galiojo dvejus metus. 2006 metais ieškovas buvo atleistas nuo šio mokesčio mokėjimo ( b.l . 93). Todėl ieškovo reikalavimas sumokėti sutarčių galiojimo laikotarpiu VMI apskaičiuotą žemes nuomos mokestį atitinka ne tik šalių sudarytų sutarčių nuostatas ( sutarčių 4 p.), bet ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus ( CK 1.5 str.). Pastebėtina, kad šalys nesusitarė mažinti kompensuojamosios šio mokesčio dalies dėl kurių nors priežasčių, įvyksiančių ar neįvyksiančių sąlygų, sutarties trumpesnio galiojimo ar kitų panašių aplinkybių ( CK 6.156 str. 4 d., 6.159 str.).

Pripažinus, jog atsakovas turi pareigą kompensuoti ieškovui visą mokestį, VMI apskaičiuotą už kalendorinius metus, iki 2006-03-01 iš viso mokėtina suma lygi 6 944,56 Lt. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas iki 2006-04-14 sumokėjo 6 000 Lt pačiam ieškovui ar per banko įstaigą pavedimu ( b.l. 62,63,66). Savo atsikirtimus, kad šio laikotarpio įsiskolinimas yra pilnai apmokėtas, atsakovas grindžia savo paties bei liudytojų O. B. ir V. B. paaiškinimais. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią ginčo dalį, nepagrįstai rėmėsi vien nurodytų asmenų, susijusių giminystės ryšiais, todėl akivaizdžiai suinteresuotų bylos baigtimi atsakovo naudai, paaiškinimais, neanalizavo susiklosčiusios tarp šalių tarpusavio atsiskaitymų ir jų fiksavimo praktikos, nepaneigė jų tarpusavio prieštaringumo. Priešieškinyje atsakovas tvirtino pilnai baigęs mokėti šio laikotarpio nuomą 2006-04-13 ( b.l.28), tokias aplinkybes apie skolos iki kovo mėn. nebuvimą nurodo ir pranešime notarui ( b.l. 21), o prieštaravimuose dėl teismo įsakymo tvirtina 250 Lt sumokėjęs 2006-10-18 savo namuose ir tuomet pabaigęs atsiskaityti už ankstesnį laikotarpį. Be to, tiek šios sumos, tiek, kaip teigia atsakovas, O. B. 2005 m. pabaigoje 600 Lt sumokėjimas nėra patvirtinti CK 6.65 str. įvardintu prievolės įvykdymo dokumentu – pakvitavimu arba įrašu dokumente apie prievolės įvykdymą, arba mokėjimo pavedimu ( kvitu ), nors šalys visuomet tokias aplinkybes, tame tarpe ir kuomet buvo mokama ne per banko įstaigą, fiksavo ( b.l. 66). Darytina išvada, kad atsakovo bei liudytojų O. B. ir V. B. paaiškinimai teisme prieštarauja susiformavusiai šalių atsiskaitymo praktikai ( CK 6.193 str. 5 d., 6.200 str. 2 d.), nesutampa ir tarpusavyje – pasak O. B., 600 Lt davusi ieškovui prie „Maxima“ parduotuvės, o raštelio nepaėmė, nes šis pažadėjo surašyti tokį pakvitavimą atvykęs pas atsakovą į namus ( b.l. 85); V. B. teigimu, jos neturėjusios tušinuko, priešingu atveju būtų surašę raštelį (b.l. 85). Pats V. B., teikdamas paaiškinimus, taip pat raštelio nepaėmimą pateisino tuo, kad mieste nėra kur gauti tušinuko ( b.l. 82). Teisėjų kolegija šiuos paaiškinimus vertina kaip neįtikinamus, juo labiau, kai kalbama apie tokios ženklios sumos sumokėjimą, o veiksmas vyksta prie prekybos centro, kuriame nesunkiai galima įgyti rašymui reikalingų priemonių, bei juos atmeta. Konstatuotina, kad atsakovas savo prievoles sumokėti ieškovui nuompinigius sutartyje numatyta tvarka ir terminais už pirmuosius nuomos metus nebuvo pilnai įvykdęs, 944 Lt skola, kurią prašė priteisti ieškovas, egzistavo. Atsakovo atsiliepimo į ieškinį teiginys, esą pats M. S. 2006-10-18 patvirtino, kad nuompinigių skolos už pirmuosius nuomos metus nėra (b.l. 27), jokiais įrodymais neparemtas ( CPK 178 str.).

Laikytina, kad atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.), o nuomos mokesčio laiku mokėjimas yra esminė ir pagrindinė tokios rūšies sutarties sąlyga (CK 6.477 str.1 d., 6.545 str. 1 d., 6.162 str. 2 d., 6.2174 str. 2 d. 1 p., taip pat nuomos sutarčių 11 p., b.l. 4,6,8), kurios nepaisymas sudaro prielaidas žemės nuomos sutarčių nutraukimui prieš terminą (CK 6.564 str. 1 d. p. ir 2 d.). Ieškovas tokia savo teise pasinaudojo ir, esant 944 Lt. dydžio įsiskolinimui už laikotarpį iki 2006-03-01, bei atsakovui toliau nemokant naujuoju šalių susitarimu padidinto žemės nuomos mokesčio ( b.l. 10, 148) už 2006 metus ( sutarčių 5 p.), t.y. po 854,17 Lt per mėnesį, įstatyme nustatyta tvarka bei terminais - 2006-07-25 pranešė atsakovui apie numatoma sutarties nutraukimą nuo 2006-10-30 ( b.l. 21, 60). 2006-07-28 O. B. pareiškimu notarui ( b.l. 21) taip pat pripažino skolą už 2006 metus egzistuojant ir įvardino to priežastis – dar negavę išmokų, nepavyksta susisiekti su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje ar telefonu, tą patį tvirtino ir teisme apklausiama liudytoja ( b.l. 84-85).

Atsakovas, gręsiant sutarties nutraukimui, 2006-08-07 sumokėjo 2000 Lt ( b.l. 63), 2006-10-19, kartu raštu įsipareigodamas laikytis sutarties sąlygų ir nuompinigius mokėti iš anksto ( b.l. 148), sumokėjo 8000 Lt ir dar 250 Lt. sumokėjo 2007-03-14, t.y. po realaus sutarties nutraukimo 2007-03-01 ( b.l. 31, 64). Pažymėtina, kad už 2006-03-01 – 2007-03-01 laikotarpį ( arba antruosius nuomos metus ) šalių suderėta metinė nuompinigių suma – 10250 Lt ( b.l. 148). Ir nors tokio dydžio sumą atsakovas sumokėjo, tačiau, esant ankstesnei 944 Lt skolai ir atsakovui nepareiškus, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką, pripažintina, kad pirmiausiai buvo sumokėtos seniausios skolos, t.y. tos, kurių sumokėjimo terminas buvo suėjęs – už pirmuosius nuomos metus. Būtent tokią įmokų paskirstymo tvarką reglamentuoja CK 6.55 str. nuostatos, šios normos 2 dalis. Antra vertus, be kreditoriaus sutikimo skolininkas ir negali skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas yra suėjęs ( CK 6.55 str. 1 d.). Atsakovas byloje neįrodė buvus tokiam kreditoriaus (ieškovo) sutikimui. Dėl aptartų motyvų atsakovo atsiliepimo į skundą argumentai, esą apmokėjimas už antruosius nuomos metus beveik pilnai buvo atliktas net anksčiau sutartyse nustatyto termino, atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys įstatymui bei nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Mokėjimus užskaitant seniausioms skoloms padengti, ta pati nesumokėta skolos dalis, tik jau už paskesnį laikotarpį, išliko. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktus bei nepagrįstai atmetė apelianto ieškinį, pripažintini teisingais, atsakovas privalo atlyginti ieškovui nesumokėtą žemės nuomos mokesčio dalį – 944 Lt ( CK 6.200 str., 6.487 str. 1 d., 6.552 str. 1 d.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra susiję su priešieškinio, kuriuo ieškovas įpareigotas atlyginti atsakovui nuostolius, patenkinimu, su nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą teisėtumo įvertinimu. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į skundą motyvais, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie 9000 Lt dydžio skolos buvimą sutarties nutraukimo momentu ir apie susitarimą mokėti už visus metus iš anksto yra naujos aplinkybės, kuriomis šis anksčiau nei savo reikalavimų, nei atsikirtimų į priešieškinį negrindė, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, jų netyrė. Todėl ši apeliacinio skundo dalis bei su skundu pateikta tarpusavio atsiskaitymu lentelė ( b.l. 137), sutinkamai su CPK 3056 str. 2 d. ir 314 str. nuostatomis, nevertintini, dėl jų teisinės reikšmės nepasisakytina, nes pirmosios instancijos teisme nenurodytomis aplinkybėmis apeliacinis skundas negali būti grindžiamas.

Kilus šalių ginčui dėl sutarčių nutraukimo tvarkos bei terminų, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju 2007-01-19 ieškovo pranešimas Nr.2 (b.l. 31) apie sutarčių nutraukimą pagal 11 p. vertintinas ne kaip naujas pranešimas nuomininkui (atsakovui) CK 6.564 str. 2 d. prasme, sudarantis savarankišką pagrindą sutartims nutraukti, kaip kad jį savo atsiliepime traktuoja atsakovas, teigdamas, kad 2007-01-19 neturėjęs skolos ieškovui, taigi nebuvę ir jokio teisėto pagrindo ieškovui atsisakyti vienašališkai nuo sutarčių. Kolegijos manymu, minėtas pranešimas pripažintinas CK 6.218 str. 2 d. reglamentuotu nukentėjusios šalies (apelianto) nepriėmimu netinkamo sutarties įvykdymo. Šaliai iš esmės pažeidus sutartį (toks pažeidimas nustatytas) ir pavėluotai pasiūlius ją įvykdyti arba siūlymui neatitinkant sutarties reikalavimų (taip pat nustatyta, kad nebuvo visiško skolos sumokėjimo), nukentėjusi šalis per protingą laiką turi apsispręsti dėl sutarties nutraukimo. Tokiu atveju nukentėjusi šalis gali nevaržomai laiko požiūriu pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą: laukti, kol kita šalis pasiūlys jai įvykdyti sutartį, nustatyti papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pan. Apeliantą po pranešimo apie sutarčių būsimą nutraukimą (b.l. 60) kurį laiką tenkino atsakovo įsipareigojimai mokėti ateinančiais metais iš anksto (b.l. 148) bei prievolės vykdymas dalimis, o tai reiškia, kad iš esmės jis nustatė papildomą terminą sutartims įvykdyti. Tačiau atsakovas ir šių savo įsipareigojimų šalių aptartomis sąlygomis neįgyvendino, skola faktiškai išliko, taigi kreditorius (apeliantas) sprendė, jog atsakovo veiksmai neatitinka tinkamo prievolės įvykdymo ir raštu per protingą terminą pranešė apie vis tik įvyksiantį vienašalį sutarčių nutraukimą.

Sutarčių nutraukimo tvarka nepažeista, apelianto veiksmai atitiko ir protingumo bei sąžiningumo principus, nes būtent atsakovas, ieškovui neprieštaraujant, pasiūlė pavyzdingai laikytis sutarčių nuostatų, įtvirtino šį įsipareigojimą raštu (b.l. 148), tačiau pats šio įsipareigojimo ir nesilaikė. Nuomos pagrindinis tikslas - laiku gauti užmokestį už išnuomotą daiktą, šiuo atveju realiai visą buvusį nuomos laikotarpį ieškovas jam priklausančio nuomos mokesčio turėdavo ieškoti pats, raginti atsakovą vykdyti prievolę, skola likusi iki šiol. Tokie veiksmai teisės požiūriu netoleruotini - nuomotojo interesus gina teisės normos, leidžiančios iš nuomininko, kuris iš esmės pažeidžia nuomos mokesčio mokėjimo terminus, nepaisant esamų susitarimų (sutarties sąlygų) pareikalauti iš anksto sumokėti nuomos mokestį už du mokėjimo terminus iš eilės ar iš viso atsisakyti nuo sutarties ( CK 6.487 str. 6 d., 6.497 str. 1 d., 6.564 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas - netinkamai įvertino bylos įrodymus. Prielaidos šalių sudarytoms nuomos sutartims nutraukti egzistavo, jų nutraukimo procedūra imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidė, taigi vien dėl šios priežasties atsakovo priešpriešiniai reikalavimai ieškovui negalėjo būti patenkinti - dėl iš delikto kylančių nuostolių, net jei tokių atsakovas ir patyrė, nėra ieškovo kaltės, jo veiksmų neteisėtumo; sutartinė atsakomybė šiuo atveju taip pat neatsiranda, nes ieškovas neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl sutarčių nutraukimo prieš terminą, išskyrus jų 11 p. išvardintus - leisti užauginti kultūras bei nuimti derlių, jei tokios kultūros pasėtos galiojant sutarties nuostatoms.

Netinkamas įrodymų vertinimas bei netinkamas materialinių teisės normų aiškinimas turėjo įtakos neteisingam bylos išnagrinėjimui ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir M. S. ieškinį patenkinti, o V. B. priešieškinį atmesti.

Sutinkamai su CPK 93 str.4 d., atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovas turėjo 50 Lt žyminio mokesčio išlaidų ( b.l. 3,22), 1000 Lt teisinės pagalbos išlaidų ( b.l. 95) ir 29 Lt jau sumokėtų pagal skundžiama teismo sprendimą bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo išlaidų ( b.l. 129, 131). Todėl jo naudai šios išlaidos iš atsakovo priteistinos, iš viso – 1079 Lt (CPK 93 str. 2 d.).

Už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 1500 Lt ( b.l. 149), taip pat sumokėjo 156,36 Lt žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą ( b.l. 132). Pastarosios išlaidos priteistinos pilnai, o išlaidų už teisines paslaugas kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas spręstinas atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijas). Įvertinus ginčo pobūdį, bylos apimtį (1 t.), procesinių dokumentų skaičių ir faktą, kad pirmosios instancijos teisme ieškovą atstovavo tas pats advokatas, maksimali priteistina suma už teisines paslaugas šiuo atveju nustatytina 920 Lt ( 1 MMA, arba 800 Lt už apeliacinio skundo surašymą bei 120 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 7 p., 8.10 p., 8.18 p., 9 p.), o iš viso išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo naudai priteistina 1076,36 Lt

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti.

M. S. ieškinį tenkinti.

Priteisti iš V. B. 944 ( devynis šimtus keturiasdešimt keturis ) litus skolos ir 1079 ( vieną tūkstantį septyniasdešimt devynis ) litus bylinėjimosi išlaidų M. S. naudai.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš V. B. 1076 ( vieną tūkstantį septyniasdešimt šešis ) litus 36 centus M. S. naudai bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.