- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-16
- Bylos Nr.
- e2YT-24889-1238/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10949-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Molderė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja S. V. (toliau – pareiškėja) pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po (duomenys neskelbtini) įvykusios L. V. D. mirties, jos palikimą priėmė ir valdė jos dukra – G. V.. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad:
1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos S. V. močiutė – L. V. D.. Įrašas apie tai mirties metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos močiutė L. V. D., iki pat savo mirties, gyveno su pareiškėjos motina G. V. mirusia (duomenys neskelbtini). Po to, kai mirė pareiškėjos močiutė ((duomenys neskelbtini)), pareiškėjos motina G. V. iki pat savo mirties ((duomenys neskelbtini)), gyveno jos motinai priklausančiuose namuose adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra, G. V. po savo motinos L. V. D. mirties priėmė palikimą, tačiau neįformino paveldėjimo bylos. Pareiškėjai nuvykus priimti palikimą po savo motinos mirties, paaiškėjo, kad notarė negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi G. V. notaro patvirtinimu nepriėmė palikimo po savo motinos – L. V. D. mirties.
1.2. Pareiškėjos motina G. V. buvo vienintelė L. V. D. dukra. L. V. D. buvo sudariusi santuoką su A. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos mama G. V. buvo vienintelė A. ir L. V. D. dukra, pareiškėjos močiutė, likusi našle, daugiau vaikų nesusilaukė.
1.3. Po L. V. D. mirties liko toliau nurodomas nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina G. V., po savo motinos L. V. D. mirties palikimą priėmė, tačiau dėl teisinių žinių stokos, depresijos ir liūdesio po savo motinos mirties, laidotuvių rūpesčių, G. V. per įstatymu nustatytą terminą nenuvyko pas notarą, todėl paveldėjimo byla – neužvesta. G. V. iki pat savo mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), nurodytu nekilnojamuoju turtu nuolatinai naudojosi, jį valdė ir juo disponavo, mokėjo mokesčius, naudojosi visais namuose esančiais daiktais, indais, baldais, bei kt., tai yra, disponavo ir valdė po motinos L. V. D. įgytą turtą – faktiškai, mirus motinai, priėmė nekilnojamąjį turtą kaip palikimą. Pareiškėja po savo motinos mirties nuvykusi į butą, adresu (duomenys neskelbtini), rado vos keletą komunalinių mokesčių apmokėjimą patvirtinančius kvitus, kiti galimai – neišsaugoti, taip pat rado ir kitus dokumentus, patvirtinančius, kad G. V. po savo motinos mirties, tai yra, kone dvidešimt penkerius metus, faktiškai gyveno motinai priklausančiame bute, išsaugodama atitinkamus dokumentus, daiktus ir kt. Pareiškime nurodytą turtą, G. V., mirus jos motinai L. V. D., turėjo paveldėti kaip įstatyminis paveldėtojas. Todėl juridinio fakto valdymo nustatymas turi tiesioginės įtakos pareiškėjos, kaip įstatyminės įpėdinės, turtinėms teisėms ir teisėtiems interesams įgyvendinti, nes tik nustačius, kad pareiškėjos motina G. V. priėmė turtą, jį valdė, juo naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, tai yra, išreiškė valią priimti palikimą po savo motinos mirties.
1.4. Su pareiškimu teikiamas 2025 m. balandžio 18 d. VĮ ,,Registrų centras‘‘ Testamentų registro išrašas, patvirtinantis, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus (L. V. D.) sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, taip pat palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Taip pat, Lietuvos notarų rūmų 2025 m. gegužės 15 d. atsakymas patvirtina, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2001 m. liepos 1 d. dokumentuose, saugomuose Lietuvos notarų rūmų archyve, duomenų apie L. V. D., mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos sudarymą nėra.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonei Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
3. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2025 m. liepos 4 d. paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.lt ir teismo pranešimais bei išsiunčiant jiems teismo pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos močiutė – L. V. D. (e. b. l. 22–23, 35). Pareiškėjos močiutė L. V. D., iki pat savo mirties, gyveno su pareiškėjos motina G. V., mirusia (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 32). Pareiškėjos motina G. V. buvo vienintelė L. V. D. dukra (e. b. l. 33). L. V. D. buvo sudariusi santuoką su A. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12–13). Pareiškėjos mama G. V. buvo vienintelė A. ir L. V. D. dukra, pareiškėjos močiutė, likusi našle, daugiau vaikų nesusilaukė (e. b. l. 20). Po L. V. D. mirties liko nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 19). Pareiškėjos motina G. V., po savo motinos L. V. D. mirties, palikimą priėmė, tačiau per įstatymu nustatytą terminą nenuvyko pas notarą, todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta (e. b. l. 24, 29).
5. Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.) šiam kodeksui. Pareiškėjos močiutė mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964 m. liepos 7 d. priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr.19-138).
6. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
7. Pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos motina G. V. po savo motinos L. V. D. mirties perėmė ir pradėjo valdyti jos turtą – liko gyventi savo motinos būste, jį valdė ir juo disponavo, mokėjo mokesčius, naudojosi visais namuose esančiais daiktais, indais, baldais, bei kt., iki pat savo mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), tai yra faktiškai priėmė L. V. D. palikimą. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į L. V. D. turtą, nepateikta. Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
8. Kadangi pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, tai yra, tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti mirusios motinos G. V. palikimą (e. b. l. 5). Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tai, jog kitų asmenų, pretenduojančių į L. V. D. turtą, nėra, konstatuoja, kad yra pagrindas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po (duomenys neskelbtini) įvykusios L. V. D. mirties, jos palikimą priėmė ir valdė jos dukra – G. V. (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).
9. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, pareiškime nurodyta paveldimo turto apimtis (sudėtis) reikšmės neturi, nes teismas sprendžia ar patenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį viso palikimo priėmimo faktą, arba tokį pareiškimą atmesti, tai yra, šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas buvo, ar nebuvo nurodęs pareiškime tikslią palikimo sudėtį.
10. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje nesusidarė (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos L. V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.