- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-08
- Bylos Nr.
- 2S-2504-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- J. V., E. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutarties, priimtos pagal L. K. atskirąjį skundą dėl 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-23712-545/2014 ieškovės J. R. ieškinį atsakovams J. V. ir E. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovė J. R. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovų 100000 Lt dydžio įsiskolinimą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų; reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant ieškinio reikalavimo sumos areštuoti atsakovų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ir turimas pinigines lėšas. Nurodė, kad 2013-09-23 ieškovė J. R. su atsakovais J. V. ir E. V. sudarė preliminarią sutartį dėl statomo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Preliminaria sutartimi atsakovai įsipareigojo statomame trijų aukštų daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pastatyti ir įrengti ieškovės pasirinktą įsigyti butą. Preliminarios sutarties 2.6 punkte buvo numatyta, kad šalių susitarimu pagrindinė turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2013-10-15 įregistravus butą VĮ „Registrų centras“, t.y. įregistravus daugiabučio gyvenamojo namo ne mažesnę kaip 70 % statybos darbų baigtumo inventorizaciją, atlikus gyvenamojo namo patalpų kadastrinius matavimus ir būsimo pirkėjo perkamam butui suteikus atskirą unikalų numerį. Šios sutarties 2.7 punktu atsakovai įsipareigojo 100 % užbaigti gyvenamojo namo statybą ir priduoti jį eksploatacijai, ne vėliau kaip iki 2014-05-01. Kaip numatyta preliminariosios sutarties 3.3.1 punkte, dalį turto kainos, t.y. 23000 Lt ieškovė atsakovams sumokėjo grynaisiais pinigais prieš pasirašant šią sutartį. Dar 27000 Lt ieškovė atsakovams sumokėjo 2013-09-25. Atsakovai su ieškove pagrindinės turto pirkimo - pardavimo sutarties nei iki 2013-10-15, nei vėlesniu laikotarpiu nesudarė. 2014-01-09 atsakovai sudarė pirkimo - pardavimo sutartį ne su ieškove, tačiau su kitu subjektu - UAB „Modtesa“. 2014-01-29 nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota UAB „Modtesa“ vardu. 2014-01-29 buto baigtumo procentas siekė tik 54 %, nors pagal su ieškove sudarytą preliminariąją sutartį 70 % baigtumas turėjo būti pasiektas 2013-10-15. Ieškovei turi būti grąžinama atsakovams pagal 2013-09-23 preliminarią sutartį sumokėta 50000 Lt. Atsakovai ieškovei privalo sumokėti ir 50000 Lt baudą (netesybas), numatytą preliminariosios sutarties 6.1.2 p., už prievolės pagal preliminariąją sutartį neįvykdymą. Remiantis CK 6.210 str. 1 d., ieškovė prašo iš atsakovų priteisti 5 % dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str., 6.165 str., 6.210 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-26 nutartimi nutarė ieškovės J. R. prašymą tenkinti ir ieškovės J. R. reikalavimui užtikrinti areštuoti atsakovams J. V. ir E. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o nesant turto ar jo esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, neviršijant 100000 Lt sumos, uždraudžiant atsakovams disponuoti areštuotu turtu, tačiau paliekant teisę daryti atsiskaitymus su ieškovu pareikšto reikalavimo ribose; areštavus atsakovams J. V. ir E. V. priklausančias lėšas, leisti atsakovams iš jų atsiskaityti su ieškove pareikšto reikalavimo ribose; atsakovams J. V. ir E. V. taip pat suteikiama teisė iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus.
L. K. pateikė teismui prašymą nuimti areštą nuo jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Ieškovė J. R. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, prašydama L. K. prašymo panaikinti areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-10 nutartimi nutarė pareiškėjos L. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti.
Šalies argumentai
L. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-22 nutartimi nutarė:
- patenkinti atsakovės L. K. prašymą dėl nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės butui, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinimo;
- panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23712-545/2014 taikytas laikinąsias apsaugos priemones butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini));
- grąžinti pareiškėjai L. K. jos sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį;
- 2014-05-26 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių palikti galioti iki sprendimo priėmimo dienos. Teismas nurodė, kad LR CPK 144 str. numato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra reglamentuojamas, kaip prevencinio pobūdžio priemonė, kurios pagrindinis tikslas yra užtikrinti galimo sprendimo vykdymą ir proceso šalies interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, patvirtinantis, kad pagal sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai L. K.. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad nėra tikslinga taikyti turto areštą minėtam butui, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas ir 2014-05-26 nutartis dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), arešto naikintina (LR CPK 145 str., 151 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė J. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-22 nutartį. Nurodė, kad teismas nusprendė patenkinti L. K. prašymą dėl nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės butui, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinimo, nors L. K. tokio prašymo nereiškė – buvo prašoma ne panaikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o nuimti buto areštą, todėl vienas iš nutarties rezoliucinės dalies punktų yra neatitinkantis nei L. K. pareikšto prašymo, nei paties teismo pozicijos. Pirmosios instancijos teismas painioja L. K. procesinį statusą, ją laikydamas tiek atsakove, tiek pareiškėja, tuo tarpu ji neturi byloje jokio procesinio statuso. Esminė 2014-09-10 nutartyje nagrinėta aplinkybė buvo ne buto savininkas, tačiau nuosavybės teisės neįregistravimas. Pirmosios instancijos teismas 2014-09-10 nutartyje buvo aptaręs L. K. turimą nuosavybės teisę į butą ir pripažinęs, kad L. K. nesilaikius nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įregistravimo privalomumo reikalavimo, visos neigiamos pasekmės tenka būtent jai, todėl panaikinti šią nutartį teismas galėjo tik motyvuodamas, kodėl teisinė registracija nagrinėjamu atveju nebėra reikalinga, siekiant sutartį panaudoti prieš ieškovę. L. K., sudariusi sandorį, nepageidavo, kad notaras registratoriui perduotų prašymą dėl nuosavybės teisės įregistravimo. Tokiu atveju prašymą įregistruoti nuosavybės teisę pateikti ji turėjo pati, o notaras privalėjo Registrų centrą informuoti tik apie sandorio sudarymą. Toks notaro pranešimas informuoja tik apie sutarties sudarymą, bet nenurodo, kad nuosavybės teisė jau yra perėjusi. Apeliantė teigia, jog notaro pranešimas apie įvykusį sandorį reikalingas, siekiant turto įgijėją apsaugoti nuo galimų nesąžiningų pardavėjo veiksmų ir tolimesnių sandorių su jau parduotu objektu, sudarymo. Nepaisant to, notaro pranešimas ir žyma apie juridinį faktą nepanaikina nuosavybės teisę įgijusio asmens pareigų, susijusiu su nuosavybės teisės įregistravimu.
Atsiliepimas
L. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad nutartis negali būti panaikinta vien formaliais pagrindais. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. LR CK nenumato, kad pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu nekilnojamąjį daiktą įsigijęs, tačiau nuosavybės teises į tą daiktą neįregistravęs asmuo, praranda teisę remtis šia aplinkybe. Tiek buto areštavimo momentu, tiek 2014-09-10 nutarties priėmimo metu buvo ignoruojama tai, kad pati buto pirkimo - pardavimo sutartis nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota ir tai padaryta nedelsiant po buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo (LR CK 1.75 str., 6.393 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (LR CPK 149 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant ieškinio reikalavimo sumos areštuoti atsakovų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ir turimas pinigines lėšas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, 100000 Lt ieškinio suma tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui yra didelė, į tai, kad pradelstas prievolės įvykdymo terminas yra ganėtinai ilgas, padarė išvadą, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, todėl prašymas dėl atsakovams priklausančio turto arešto tenkintinas pareikšto reikalavimo ribose – 100000 Lt sumai. L. K. pateikė teismui prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydama, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jos nuosavybė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-10 nutartimi nutarė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti, nurodant, jog pareiškėja galėjo kreiptis dėl buto teisinės registracijos, tačiau ji elgėsi neapdairiai. L. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo iš esmės, pateikdama Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą.
Atmestinas apeliantės argumentas, jog teismas nepagrįstai nusprendė patenkinti L. K. prašymą dėl nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės butui, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinimo.
Nagrinėjamu atveju L. K. pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, patvirtinantį, jog 2013-11-11 notaro pranešimo pagrindu įregistruotas juridinis faktas, kad 2013-11-08 L. K. ir J. V. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 26-27).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys apie L. K. ir J. V. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), sudarė teisinį pagrindą panaikinti turto areštą minėtam butui, nes dar iki civilinės bylos Nr. 2-23712-545/2014 iškėlimo viešame registre buvo išviešintas juridinis faktas pagal 2013-11-11 notaro pranešimą, kad 2013-11-08 L. K. ir J. V. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį (LR CK 4.262 str.).
Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas L. K. įvardija ir pareiškėja, ir atsakove, savaime nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, nes įstatymas draudžia formaliais pagrindais naikinti teismo nutartis, įvertinus, kad tai yra akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris nekeičia nutarties esmės (LR CPK 276 str., 328 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo šalių tarpusavio santykiais, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą. Pažymėtina, jog, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių panaikinimo konkrečiu atveju paaiškėjus, kad turtas iki civilinės bylos iškėlimo buvo perleistas kitam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-22 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (LR CPK 144 str. –148 str., 177 str. – 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartį nepakeistą.