Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;

pagal BK 199 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su organizatoriumi N. A. , gavęs iš jo neteisėtam psichotropinių medžiagų įgijimui Olandijoje ir gabenimui į Lietuvos Respubliką, Vilniaus miestą, reikalingus duomenis ir priemonę: informaciją apie sutartą jo atvykimo šiuo tikslu laiką ir vietą 2003-05-04 į Olandiją, Amsterdamo miestą, G. S. , su kuriuo turėjo susitikti, mobiliojo ryšio telefono numerį, tikslios psichotropinių medžiagų – MDMA (metilendioksimetametamino) perdavimo vietos suderinimui, automobilį ,,Mercedes Benz 230”, v/n OVH 306, su specialiai šių medžiagų gabenimui įrengta slėptuve, 100 eurų kelionės išlaidoms bei susitaręs su N. A. , kad šis perims automobilį su pargabentomis psichotropinėmis medžiagomis iš anksto sutartoje vietoje ir laiku Vilniaus mieste, nuvykęs į Olandiją, laikotarpiu nuo 2003-05-04 iki 2003-05-05, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Amsterdamo mieste, bute, esančiame adresu: Hasebroekstraat g. 24-3, iš G. S. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo labai didelį kiekį – 589,042 g MDMA (metilendioksimetametamino), kuris yra psichotropinė medžiaga, įtraukta į ,,Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus”, patvirtintus LR Sveikatos apsaugos ministro 2001-01-06 (iš tikrųjų 2000-01-06) įsakymu Nr. 5, šią medžiagą, paslėpęs automobilyje ,,Mercedes Benz”, v/n OVH 306, įrengtoje slėptuvėje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno iš Olandijos iki Lenkijos – Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kuomet 2003-05-06 apie 13 val. 04 min., Kauno teritorinės muitinės Lazdijų kelio poste buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

R. L. nuteistas ir už tai, kad tais pačiais veiksmais, veikdamas organizuotoje grupėje su organizatoriumi N. A. , 2003-05-06, apie 13 val. 04 min., važiuodamas per Lenkijos – Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės Lazdijų kelio postą, automobiliu ,,Mercedes Benz”, v/n OVH XXX, neturėdamas leidimo, nepateikdamas muitinės kontrolei ir šios kontrolės išvengdamas – paslėpdamas automobilio ,,Mercedes Benz”, v/n OVH 306, salone įrengtoje slėptuvėje, gabeno 589,042 g MDMA (metilendioksimetametamino), kuris yra psichotropinė medžiaga, įtraukta į ,,Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus”, patvirtintus LR Sveikatos apsaugos ministro 2001-01-06 (iš tikrųjų 2000-01-06) įsakymu Nr. 5.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. vasario 22 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 30 d. nutartį R. L. atžvilgiu ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nutartyje nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad S. L. gynėjas susipažino su bylos medžiaga ir, kad apie tai būtų informavęs kaltinamąjį. Taip pat nutartyje nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą, kai kaltinamasis įstatymo nustatyta tvarka nebuvo susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises (BPK 22 str. 3 d.), todėl padarė Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimą, kuris laikytinas esminiu. Apeliacinės instancijos teismas minėto pažeidimo neištaisė.

Nuteistasis R. L. skundu prašo panaikinti 2004-05-05 Kauno apygardos teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Apelianto nuomone, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 22 straipsnio 3 dalį, atmesdamas jo prašymą susipažinti su byla.

Nuteistasis R. L. nesutinka su tuo, kad jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamus veiksmus veikdamas organizuota grupe kartu su N. A. , kurio veiksmai įvertinti kaip organizatoriaus, ir G. S. . Nurodo, kad minėtų asmenų atžvilgiu byla teisme nagrinėjama nebuvo (Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalis), apkaltinamojo nuosprendžio iš Olandijos, kad šie asmenys būtų buvę nuteisti už tas pačias nusikalstamas veikas, taip pat pateikta nebuvo. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 3.1.3. p., minėtų asmenų pavardės teismo nuosprendyje aprašant nustatomojoje nuosprendžio dalyje nusikalstamą veiką turėtų būti neminimos.

Apelianto nuomone, teismas pripažindamas jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį, neįvertino, kad kontrabandos subjektyviesiems požymiams būdinga tiesioginė tyčia. Apeliantas tvirtina suvokęs, kad jis per sieną veža kažkokį brangų paketą, tačiau kas konkrečiai jame yra jis nežinojęs ir nesuvokęs, sustabdžius muitinės pareigūnams iš karto pasakęs apie paketo buvimą.

Apelianto teigimu, teismas pripažindamas jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį, taip pat neįvertino aplinkybės, jog šio nusikaltimo kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Jis nežinojo, ką gabeno ir koks yra turinio kiekis, be to, šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir 2003-05-03 ir 2004-05-04 įrašyti pokalbiai telefonu tarp jo ir G. S. , nes juose nekalbama, ką konkrečiai R. L. turėjęs paimti.

Nuteistojo R. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto kaltė padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 260 str. 3 d., 199 str. 2 d., įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu ir pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

R. L. buvo sudaryta galimybė susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga. Tam, kad ištaisyti šią pirmosios instancijos teismo klaidą, nuteistasis buvo pristatytas į Apeliacinį teismą susipažinimui su bylos medžiaga. Apeliacinio proceso metu nuteistasis R. L. ir jo gynėja jokių prašymų, tame tarpe ir dėl susipažinimo su bylos medžiaga, nepareiškė.

Apelianto skundo argumentas, kad nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas, padaromi esant tiesioginei tyčiai, teisingas. Tačiau R. L. nesutinka su teismo išvada, kad jis žinojo, jog Olandijoje jis įgijo ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentame pakete buvo psichotropinė medžiaga, t.y. narkotikai. Šie apelianto argumentai paneigiami byloje surinktais įrodymais. Iš R. L. parodymų matyti, kad jis žinojo ir suprato, jog į Lietuvą per valstybinę sieną gabena paketą, kuris buvo maišelyje, bet nežinojo kas konkrečiai jame yra, nors jautėsi kažkas apvalaus, panašaus į tabletes. Asmuo, vardu Griša, liepęs paketą paslėpti, ką jis ir padarė – jį paslėpė mašinoje įrengtoje slėptuvėje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo paaiškino, kad paketą davęs Griša minėjo, jog jo vertė 15000, nors neaišku kokiais pinigais (t.3, b.l.5-7). Iš byloje esančių įrodymų iš tikrųjų nėra aišku, kokia valiuta būtent įvertintas šis paketas, tačiau akivaizdu, kad R. L. buvo žinoma ir suprantama, kad jo vertė didelė. Byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės tarp R. L. , G. S. ir N. A. patvirtina, kad apeliantas psichotropines medžiagas turėjo atgabenti iš Olandijos į Lietuvą, tokiu būdu atlikdamas kurjerio vaidmenį. Tai, kad psichotropinės medžiagos šiuose pokalbiuose tiesiogiai neįvardijamos, nepaneigia apelianto kaltės, nes pokalbiai “užmaskuoti” ir vyksta tarp organizuotos grupės narių pagal iš anksto aptartą planą ir vaidmenų pasiskirstymą. Be to, iš bylos medžiagos ir R. L. paaiškinimų matyti, kad jis paketą su narkotinėmis medžiagomis turėjo perduoti kitiems asmenims. Nors R. L. teigia, kad jis iš karto pasakė muitinės pareigūnams apie paketo buvimą, tačiau tokie jo argumentai paneigiami liudytojų Ž. K. , V. G. , R. Z. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad R. L. pasakė apie slėptuvę tik po to, kai pareigūnai ją rado. Gi, iš pačio R. L. parodymų matyti, kad jis tikrai žinojo ne tik apie slėptuvės automobilyje buvimą, bet ir ten padėtus paketus, tokiu būdu sąmoningai tai nuslėpdamas nuo muitinės pareigūnų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo“ 17 p. nurodyta, kad tokių medžiagų gaminimas, laikymas, gabenimas, platinimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei kaltininko tyčiai, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos arba prekursoriai, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis, ir kt.“. Minėtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad R. L. bent bendrais bruožais suvokė, kad jo įgytuose, automobilyje paslėptuose ir į Lietuvą per muitinės kontrolės postą, siekiant išvengti muitinės kontrolės, gabentuose paketuose yra psichotropinės medžiagos, o jų kiekis - labai didelis.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog, nuvykęs į Olandiją, laikotarpiu nuo 2003-05-04 iki 2003-05-05, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Amsterdamo mieste, įgijo labai didelį kiekį – 589,042 g MDMA (metilendioksimetametamino), kuris yra psichotropinė medžiaga, įtraukta į ,,Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus”, patvirtintus LR Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5, šią medžiagą paslėpęs automobilyje ,,Mercedes Benz”, v/n OVH 306, įrengtoje slėptuvėje, neturėdamas leidimo, nepateikdamas muitinės kontrolei ir šios kontrolės išvengdamas, gabeno iš Olandijos iki Lenkijos – Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir per Lenkijos – Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės Lazdijų kelio postą, kuomet 2003-05-06, apie 13 val. 4 min., Kauno teritorinės muitinės Lazdijų kelio poste buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės įrodytos ir aptartos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl jų dar kartą analizuoti nėra pagrindo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek iš bylos medžiagos, tiek iš pareikšto R. L. kaltinimo matyti, kad jis narkotines medžiagas įgijo iš nenustatyto asmens Olandijoje, jas tikslu platinti gabeno iki Lenkijos – Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kur buvo sulaikytas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. L. nusikalstamą veiką pagal LR BK 260 str. 3 d. padarė užsienyje, o Lietuvos Respublikoje – veiką, numatytą LR BK 199 str. 2 d. Lietuva yra prisijungusi prie tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių kovą su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, todėl R. L. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 260 str. 3 d. nepažeidžiant LR BK 5 str., 7 str. 10 p. reikalavimų.

Pagal LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr.V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“, įsigaliojusias nuo 2003 m. gegužės 1 d., daugiau kaip 100 gramų MDMA laikoma labai dideliu šios psichotropinės medžiagos kiekiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.43 “Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose” 7.3 p. nurodė, kad “… stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotikų ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) neteisėtas gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ir jų neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (kontrabanda) kvalifikuojamas pagal LR BK 199 str. 2 d. ir atitinkamai pagal 253, 256, 259, 260, 266, 267 str.”. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog R. L. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, jas gabeno platinimo tikslu, padarė kontrabandą, t.y. veikas, numatytas LR BK 260 str. 3 d. ir 199 str. 2 d., veikdamas tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d.). R. L. nusikalstamos veikos vertinamos kaip realioji sutaptis, todėl paskirtosios bausmės subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, teisingai.

Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, neva jo veika negali būti vertinama kaip padaryta veikiant organizuotoje grupėje su N. A. ir G. S. , nes byloje nėra duomenų, jog minėti asmenys už tas pačias veikas būtų nuteisti Olandijoje ar priimtas koks nors kitas apkaltinamasis nuosprendis, pagrįstas iš dalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 “Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.3. punkte nurodyta, kad “nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje, aprašant nusikalstamą veiką, jų pavardės neminimos”. Pirmosios instancijos teismas R. L. pripažindamas kaltu konstatavo, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje su N. A. . Iš bylos medžiagos matyti, kad N. A. atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, jis yra paieškomas ir buvimo vieta nenustatyta. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad G. S. atžvilgiu Olandijos teisėsaugos pareigūnai atlieka tyrimą, jo atžvilgiu joks procesinis sprendimas nepriimtas (byloje tokių duomenų nėra). Todėl nuosprendžio nustatomojoje dalyje turi būti nurodyta, kad R. L. nusikalstamas veikas padarė “su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą”, o vietoje G. S. vardo ir pavardės turi būti nurodytas “kitas asmuo”. Esant šioms aplinkybėms, šioje dalyje nuosprendis keistinas LR BPK 328 str. 4 p. pagrindu. Tačiau skundo argumentas, kad N. A. ir G. S. atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir tai turėjo įtakos priimant sprendimą šioje byloje, nepagrįstas ir atmestinas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi telefoninių pokalbių suvestinėse esančiais įrašais tarp nuteistojo ir minėtų asmenų, o ne G. S. ar N. A. parodymais, kurių byloje nėra dėl minėtų objektyvių priežasčių. Iš Olandijos teisėsaugos pareigūnų atsakymo dėl teisinės pagalbos matyti, kad G. S. apklausti dar kartą buvo atsisakyta (t.2, b.l.55-90-124).

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau paminėtas aplinkybes, nustatė, kad:

R. L. , veikdamas organizuota grupe su organizatoriumi - asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, gavęs iš jo neteisėtam psichotropinių medžiagų įgijimui Olandijoje ir gabenimui į Lietuvos Respubliką, Vilniaus miestą, reikalingus duomenis ir priemonę: informaciją apie sutartą jo atvykimo šiuo tikslu laiką ir vietą 2003-05-04 į Olandiją, Amsterdamo miestą, kito asmens, su kuriuo turėjo susitikti, mobiliojo ryšio telefono numerį, tikslios psichotropinių medžiagų – MDMA (metilendioksimetametamino) perdavimo vietos suderinimui, automobilį ,,Mercedes Benz 230”, v/n OVH 306, su specialiai šių medžiagų gabenimui įrengta slėptuve, 100 eurų kelionės išlaidoms bei susitaręs su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, kad šis perims automobilį su pargabentomis psichotropinėmis medžiagomis iš anksto sutartoje vietoje ir laiku Vilniaus mieste, nuvykęs į Olandiją, laikotarpiu nuo 2003-05-04 iki 2003-05-05, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Amsterdamo mieste, bute, esančiame adresu: Hasebroekstraat g. 24-3, iš asmens, kuris įvardijamas „kitu asmeniu“ neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo labai didelį kiekį – 589,042 g MDMA (metilendioksimetametamino), kuris yra psichotropinė medžiaga, įtraukta į ,,Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus”, patvirtintus LR Sveikatos apsaugos ministro 2001-01-06 (iš tikrųjų 2000-01-06) įsakymu Nr. 5, šią medžiagą, paslėpęs automobilyje ,,Mercedes Benz”, v/n OVH 306, įrengtoje slėptuvėje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno iš Olandijos iki Lenkijos – Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kuomet 2003-05-06, apie 13 val. 04 min., Kauno teritorinės muitinės Lazdijų kelio poste buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.

R. L. tais pačiais veiksmais veikdamas organizuotoje grupėje su organizatoriumi, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, 2003-05-06 apie 13 val. 04 min., važiuodamas per Lenkijos – Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės Lazdijų kelio postą, automobiliu ,,Mercedes Benz”, v/n OVH 306, neturėdamas leidimo, nepateikdamas muitinės kontrolei ir šios kontrolės išvengdamas – paslėpdamas automobilio ,,Mercedes Benz”, v/n OVH 306, salone įrengtoje slėptuvėje gabeno 589,042 g MDMA (metilendioksimetametamino), kuris yra psichotropinė medžiaga įtraukta į ,,Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus”, patvirtintus LR Sveikatos apsaugos ministro 2001-01-06 (iš tikrųjų 2000-01-06) įsakymu Nr. 5.

Kauno apygardos teismas R. L. paskirdamas laisvės atėmimo bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką bendrųjų bausmės skyrimo nei bausmių bendrinimo pagrindų nepažeidė. R. L. bausmės paskirtos atsižvelgiant į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, veikų pobūdį ir pavojingumą, todėl jų švelninti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 dalies 3 punktu, 328 str. 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 5 d. nuosprendį pakeisti: nusikalstamų R. L. veikų aprašyme vietoj N. A. vardo ir pavardės nurodyti “asmenį, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą”, o vietoj G. S. vardo ir pavardės nurodyti “kitą asmenį”.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.