- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-22
- Bylos Nr.
- 2T-67/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
- Pareiškėjas
- Baltarusijos
- Ieškovas
- Baltarusijos Respublikos Prezidento
- Atsakovas
- Britų Virginijos salų bendrovei Westintorg Corp
- Advokatai
- Jonas Masiokas, Vilis Bernatonis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimus arbitražo bylose Nr. 415/56-03 ir Nr. 416/57-03, 2005 m. sausio 3 d. sprendimus arbitražo bylose Nr. 431/06-04 ir Nr. 432/07-04 pagal ieškovo Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ ieškinius atsakovui Britų Virginijos salų bendrovei Westintorg Corp. dėl skolų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 415/56-03 nutarė priteisti Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Belaja Rus“ iš atsakovo Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp. 735 711,59 JAV dolerių pagrindinės skolos, 219 905,78 JAV dolerių netesybų, bei arbitražo rinkliavai grąžinti - 10 336,79 JAV dolerių bei 2 870,35 EUR, iš viso 965 954,20 JAV dolerių ir 2 870,35 eurų.
Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 416/57-03 nutarė priteisti Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Belaja Rus“ iš atsakovo Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp. 9 581 369,26 JAV dolerių pagrindinės skolos, 2 700 143,4 JAV dolerių netesybų, 35 127,03 JAV dolerių ir 7 881,90 EUR arbitražo rinkliavai grąžinti, iš viso 12 316 639,69 JAV dolerius ir 7 881,90 eurų.
Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2005 m. sausio 3 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 431/06-04 nutarė priteisti Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Belaja Rus“ iš atsakovo Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp. 661 736,07 JAV dolerių pagrindinės skolos, 169 360,26 JAV dolerių baudos sankcijų ir 11 574,24 JAV dolerių bei 2 396,83 EUR arbitražo rinkliavai grąžinti, iš viso 842 670,57 JAV dolerių ir 2 396,83 eurų.
Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2005 m. sausio 3 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. 432/07-04 nutarė priteisti Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinei įmonei „Belaja Rus“ iš atsakovo Britų Virginijos salų bendrovės Westintorg Corp. 1 612 662,02 JAV dolerių pagrindinės skolos, 413 116,96 JAV dolerių baudos sankcijų, 15 856,83 JAV dolerių ir 3 252,50 EUR arbitražo rinkliavai grąžinti, iš viso 2 041 635,81 JAV dolerius ir 2 252,50 eurų.
Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinė gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir įvykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimus arbitražo bylose Nr. 415/56-03 ir Nr. 416/57-03, 2005 m. sausio 3 d. sprendimus arbitražo bylose Nr. 431/06-04 ir Nr. 432/07-04.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimų pripažinimo atsakovo Westintorg Corp. atstovas prašo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimus. Tokį savo prašymą grindžia šiais argumentais:
1. Sutarčių, dėl kurių vykdymo kilo ginčas, dėl kurio buvo priimti prašomi pripažinti arbitražo sprendimai, 11 punkte įtvirtinta nuostata dėl ginčų sprendimo arbitraže negalioja ir nesukuria atsakovui jokių pareigų, nes ji netinkamai suformuluota: joje nurodyta neegzistuojanti arbitražo institucija ,,Baltarusijos Respublikos Prekybos – Pramonės Rūmų tarptautinio Arbitražo teismas“, nors Minske yra tik ,,Tarptautinis arbitražo teismas Prie Baltarusijos Prekybos – Pramonės Rūmų“, todėl ši institucija negalėjo nagrinėti ginčo.
2. Sutarčių nuoroda į arbitražo procesui taikytiną 1980 m. balandžio 11 d. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo sutarčių“ neįgyvendinama, nes procesas negalėjo vykti pagal Konvencijos nustatytą procedūrą, kadangi Konvencija procedūrų nenustato ir todėl arbitražinė išlyga negalėjo būti įgyvendinta ir negalioja pagal Niujorko konvencijos II straipsnio 3 dalį (Konvencijos V. str. 1 d. a) p.).
3. Arbitražo sprendimai buvo priimti dėl ginčo, kurio nenumato arbitražiniai susitarimai: į ginčą buvo įtrauktas trečiasis asmuo ,,BNP Paribas“, nors šalys dėl to nedavė sutikimų ir Arbitražo teismo reglamentas nei Baltarusijos Respublikos įstatymas ,,Dėl komercinio arbitražo (trečiųjų) teismo“ nenumato arbitražo teisės be rašytinio abiejų ginčo šalių sutikimo įtraukti asmenį dalyvauti arbitražo byloje. Trečiojo asmens įtraukimas į bylą sukėlė esminį neigiamą poveikį atsakovo procesinėms teisėms, nes, remiantis tariamai nustatytomis ,,BNP Paribas“ teisėmis, Arbitražo tribunolas atsisakė nagrinėti atsakovo priešieškinius, padaręs išvadą, kad atsakovas perleido visas iš sutarčių kylančias savo teises ir pareigas trečiajam asmeniui. Arbitražo teismas sprendė atsakovo ir ,,BNP Paribas“ ginčą, nors tokios teisės neturėjo, taip viršijo savo kompetenciją (Konvencijos V str. 1 d. c) p.).
4. Atsisakydamas nagrinėti atsakovo priešieškinius dėl procesinių priežasčių, teismas pažeidė atsakovo teisės būti išklausytam principą, taip pat pažeidė sąžiningo proceso principą (Niujorko konvencijos V str. 1 d. b) p.).
Atsiliepimas
5. Arbitražas pažeidė sąžiningo proceso principą ir tuo, kad neužtikrino konfidencialumo principo, nes atsakovui nežinomu būdu apie procesą sužinojo ir trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas ,,BNP Paribas“.
6. Arbitražo sprendimų pripažinimas ir vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintai viešajai tvarkai, nes šie sprendimai įteisina atsakovo piktnaudžiavimą teise bei prieštarauja šalių sutartyse pasirinktoms teisės normoms, nes pareiškėjas atmetė atsakovo pasiūlymus dėl įskaitymo, o arbitražas konstatavo, kad nei pagal vieną sutartį pareiškėjo reikalavimai nebuvo įskaityti. Arbitražas privalėjo vadovautis UNIDROIT principais, numatančiais įskaitymo teisės taikymo galimybę. Teismas, ignoruodamas šalių pasirinktas taikytinas tarptautinės teisės normas bei visuotinai pripažintus sąžiningumo ir protingumo principus, atsisakė taikyti įskaitymą numatančias UNIDROIT normas, taikydamas laisvosios rinkos principams prieštaraujančias bei investuotojus diskriminuojančias Baltarusijos Respublikos normas. Arbitražo sprendimas nesivadovauti įskaitymo instituto principais bei vadovautis Baltarusijos Respublikos teise įtvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimą teise (Konvencijos V str. 2 d. b) p.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikoje nuo 1995 m. vasario 2 d. įsigaliojusi 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau - Niujorko konvencija) (LR CPK 810 str. 5 p.). Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio pirmąją dalį arbitražinio teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Komercinio arbitražo įstatymo 39 bei 40 straipsnių ir Niujorko konvencijos nuostatas. Užsienio arbitražo sprendimas pripažįstamas, jeigu nėra nustatoma Niujorko konvencijos penktajame straipsnyje numatytų nepripažinimo pagrindų. Spręsdamas pripažinimo klausimą, teismas neturi teisės iš esmės nagrinėti arbitražo išspręsto ginčo, t.y. teismas negali spręsti fakto ir materialinės teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės. Pagrindai, nustatyti Niujorko konvencijos V straipsnyje, kuriems esant atsisakoma pripažinti arbitražo sprendimą, yra tik procesinio pobūdžio ir todėl negalima atsisakyti pripažinti sprendimą dėl to, kad arbitrai netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, neteisingai išaiškino ir (ar) įvertino bylos faktus ar panašiai.
Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies nuostatą arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakyta kai to prašo kita pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą apie toliau tame pačiame straipsnyje ir toje pačioje dalyje nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindus atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą. Tai reiškia, kad Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies prasme, net ir atsakovui (skolininkui) įrodžius bent vieną iš čia išvardintų pagrindų, teismas turi teisę, bet neprivalo atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą.
Šioje byloje atsakovas (skolininkas) Westintorg Corp., prašydamas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų sprendimus, kaip vieną iš atsisakymo pagrindų nurodo Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies a) punkte numatytą pagrindą ir teigia, kad Sutarčių, dėl kurių vykdymo kilo ginčas, dėl kurio buvo priimti prašomi pripažinti arbitražo sprendimai, 11 punkte įtvirtinta nuostata dėl ginčų sprendimo arbitraže negalioja ir nesukuria atsakovui jokių pareigų, nes ji netinkamai suformuluota ir negali būti įvykdyta. Šį savo teiginį atsakovas grindžia tuo, kad šioje nuostatoje nurodytos arbitražo institucijos, pavadinimu ,,Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio arbitražo teismas“ nėra, o Baltarusijos Respublikoje yra kita veikianti arbitražo institucija - ,,Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos ir pramonės rūmų“. Atsakovas taip pat teigia, kad šalių pasirašytų sutarčių 11 punktų nuoroda į arbitražo procesui taikytiną 1980 m. balandžio 11 d. Jungtinių tautų konvenciją dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių yra neįgyvendinama, nes arbitražinis procesas negalėjo vykti pagal Konvencijos nustatytą procedūra, kadangi jokių ginčo nagrinėjimo procedūrų Konvencija nenustato.
Tačiau šios atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimus. Byloje pateiktų kontraktų (2003 05 26 - b.l. 107-116, 2003 06 24 - b.l. 117-126, 2003 08 05 - b.l. 88-96 ir 2003 08 19 - b.l. 97) 11 punktų (kurių turinys yra identiškas visuose kontraktuose), reglamentuojančių ginčų nagrinėjimo tvarką, 11.3 papunkčiuose nurodyta: ,,Nagrinėjant ginčus, Arbitražas vadovausis 1980 m. balandžio 11 d. JTO Konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių....“. Taigi ši kontraktų nuostata tereiškia, kad šalys sutarė, jog sprendžiant ginčus, bus taikomos Konvencijos normos, t.y. pasirinko taikytiną teisę. Tačiau negalima sutikti su atsakovo teiginiu, kad tokia nuostata reiškia, jog arbitražinis procesas turi vykti pagal Konvencijos nustatytą procedūrą.
Iš minėtų kontraktų 11.2 papunkčių taip pat matyti, kad juos sudarydamos, šalys išreiškė valią dėl šių kontraktų vykdymo, pakeitimo ar nutraukimo kilusius ginčus spręsti trečiųjų teisme - arbitraže - ir arbitražine institucija pasirinko Baltarusijos Respublikoje esantį Tarptautinį arbitražo teismą, sudarytą ir veikiantį prie Baltarusijos Respublikos prekybos-pramonės rūmų. Būtent toks šalių susitarimas ir užfiksuotas kontraktų 11 punktuose. Iš prašomų pripažinti sprendimų matyti, kad būtent šis Tarptautinis arbitražo teismas ir nagrinėjo ginčus bei priėmė sprendimus. Todėl negalima sutikti ir su tuo atsakovo teiginiu, kad arbitražiniai susitarimai nepateikia tinkamos nuorodos į Baltarusijos Respublikoje Minske veikiančią arbitražo instituciją.
Atsakovas, grįsdamas savo prašymą atsisakyti pripažinti Tarptautinio arbitražo teismo sprendimus, taip pat teigia, kad sprendimai buvo priimti dėl ginčo, kurio nenumato arbitražiniai susitarimai: į ginčą buvo įtrauktas trečiasis asmuo ,,BNP Paribas“, nors šalys dėl to nedavė sutikimų. Atsakovo teigimu, arbitražo teismas sprendė atsakovo ir ,,BNP Paribas“ ginčą, nors tokios teisės neturėjo, taip viršijo savo kompetenciją (Konvencijos V str. 1 d. c) p.).
Kaip matyti iš byloje pateiktų prašomų pripažinti Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimų nuorašų, į bylų nagrinėjimą dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, iš tiesų buvo įtrauktas Šveicarijos bankas ,,BNP Paribas“ (Suisse) S.A. (toliau tekste – ,,BNP Paribas“). Tačiau, kaip nurodyta sprendimuose, šio juridinio asmens prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu palaikė atsakovo Westintorg Corp. atstovas. Šios aplinkybės atsakovas neginčija. Byloje nėra duomenų, kad ,,BNP Paribas“ trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas rašytiniu šalių sutikimu ar susitarimu. Tačiau, atsižvelgiant į aplinkybę, kad šalys neprieštaravo dėl trečiojo asmens įtraukimo, o atsakovas ir palaikė ,,BNP Paribas“ prašymą leisti dalyvauti byloje, vien formalaus rašytinio sutikimo, jeigu jis ir būtinas pagal Arbitražo teismo reglamentą arba Baltarusijos Respublikos įstatymą ,,Dėl komercinio arbitražo (trečiųjų) teismo“, negali sukelti tokių pasekmių, kaip atsisakymas pripažinti arbitražo teismo sprendimus. Pažymėtina ir tai, kad savo teiginio apie tai, jog pagal Arbitražo teismo reglamentą arba Baltarusijos Respublikos įstatymą ,,Dėl komercinio arbitražo (trečiųjų) teismo“ trečiojo asmens įtraukimui į bylą yra būtinas rašytinis bylos šalių sutikimas, atsakovas bylos duomenimis nepagrindė.
Prašomų pripažinti sprendimų esmė – ginčo, kilusio tarp Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ ir bendrovės Westintorg Corp. dėl šių šalių pasirašytų pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo išsprendimas. Prašomais pripažinti ir leisti vykdyti sprendimais Tarptautinis arbitražo teismas prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų pinigines sumas iš atsakovo Westintorg Corp. priteisė ieškovui įmonei „Belaja Rus“, o ne trečiajam asmeniui ,,BNP Paribas“. Todėl negalima sutikti ir su tuo atsakovo teiginiu, kad arbitražo teismas sprendė atsakovo ir ,,BNP Paribas“ ginčą ir taip viršijo savo kompetenciją.
Atsakovas teigia, kad trečiojo asmens įtraukimas į bylą sukėlė esminį neigiamą poveikį jo procesinėms teisėms, nes šis veiksmas lėmė atsisakymą nagrinėti atsakovo priešieškinius, o atsisakydamas nagrinėti atsakovo priešieškinius, teismas pažeidė atsakovo teisės būti išklausytam principą. Tačiau, kaip matyti iš sprendimų nuorašų, arbitražo teismas priešieškinius priėmė ir juos nagrinėjo iš esmės, pasisakė dėl jų pagrįstumo ir priešieškinius atmetė kaip nepagrįstus. Tuo tarpu motyvai, dėl kurių arbitražo teismas atmetė atsakovo priešieškinius, negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes, kaip jau minėta, spręsdamas pripažinimo klausimą, teismas neturi teisės iš esmės nagrinėti arbitražo išspręsto ginčo. Dėl tos pačios priežasties negalima sutikti ir su atsakovo teiginiu, kad teismas pažeidė atsakovo teisės būti išklausytam principą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas savo teisę būti išklausytam gali įgyvendinti ne tik pareikšdamas priešieškinį, bet ir teikdamas paaiškinimus, atsiliepimus į pareikštą ieškinį, dalyvaudamas procese. Iš arbitražo sprendimų nuorašų matyti, kad atsakovo atstovai dalyvavo bylos nagrinėjime, išreiškė savo poziciją dėl pareikštųjų ieškinių, ir, kaip jau minėta, teikė priešieškinius, kuriuos arbitražo teismas nagrinėjo iš esmės. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistas atsakovo teisės būti išklausytam principas ir tuo pačiu, kaip tai teigia atsakovas, sąžiningo proceso principas.
Kaip jau minėta, atsakovas iš esmės palaikė ,,BNP Paribas“ prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, o pastarasis dalyvavo byloje atsakovo pusėje. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ,,BNP Paribas“ ūkiniai-finansiniai santykiai siejo ne su ieškovu, o su atsakovu. Todėl šio subjekto įtraukimas į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje negali būti vertinamas kaip konfidencialumo principo ir sąžiningo proceso principo pažeidimas.
Niujorko konvencijos penktojo straipsnio antrosios dalies b punktas nustato, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai. Analogiškas pagrindas atsisakyti pripažinti ar vykdyti arbitražinio teismo sprendimą yra nustatytas Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio antrosios dalies antrajame punkte, pagal kurį arbitražinio teismo sprendimą pripažinti ar vykdyti atsisakoma, jei Lietuvos apeliacinis teismas pripažįsta, kad to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai.
Niujorko konvencijoje vartojama sąvoka ,,viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama siauriau, negu nacionalinė viešoji tvarka ir ji apima tik tarptautinę viešąją tvarką, t.y. tarptautinėje praktikoje priimtus imperatyvius standartus. Viešosios tvarkos pažeidimu paprastai pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad arbitražo sprendimo pripažinimas prieštarautų pagrindiniams konstitucijoje įtvirtintiems teisės principams bei moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, įpareigotų bylos šalį pažeisti teisės normas ar nevykdyti teismo sprendimo, arbitražo sprendimas būtų išgautas prievarta ar apgaule, būtų pažeisti fundamentalūs sąžiningo proceso principai ir pan.
Kaip vieną iš pagrindų atsisakyti pripažinti tarptautinio arbitražo sprendimus atsakovas taip pat nurodo Niujorko konvencijos V straipsnio antrosios dalies b punktą, teigdamas, kad sprendimų pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintai viešajai tvarkai, nes sprendimai įteisina atsakovo piktnaudžiavimą teise bei prieštarauja šalių sutartyse pasirinktoms teisės normoms, kadangi pareiškėjas atmetė atsakovo pasiūlymus dėl įskaitymo, o arbitražas konstatavo, kad nei pagal vieną sutartį pareiškėjo reikalavimai nebuvo įskaityti. Atsakovas taip pat teigia, kad arbitražo teismas, ignoruodamas šalių pasirinktas taikytinas tarptautinės teisės normas, bei visuotinai pripažintus sąžiningumo ir protingumo principus, atsisakė taikyti įskaitymą numatančias UNIDROIT normas, taikydamas laisvosios rinkos principams prieštaraujančias bei investuotojus diskriminuojančias Baltarusijos Respublikos normas.
Kaip matyti iš prašomų pripažinti sprendimų motyvuojamųjų dalių (pagrindimų), arbitražo teismas nagrinėjo šalių reikalavimų įskaitymo kausimą, analizavo rašytinius įrodymus, susijusius su įskaitymo faktu ir padarė išvadą, kad atsakovo Westintorg Corp laiškai ieškovui dėl įskaitymo nėra vienašalis pareiškimas dėl įskaitos bei konstatavo, kad ieškovo piniginiai reikalavimai pagal kontraktus įskaita padengti nebuvo. Taigi arbitražo teismas nagrinėjo fakto klausimus, susijusius su įskaitymu, kurie, sprendžiant sprendimų pripažinimo klausimus, negali būti nagrinėjami, nes, kaip jau minėta, teismas neturi teisės iš esmės nagrinėti arbitražo išspręsto ginčo. Tuo tarpu iš prašomų pripažinti tarptautinio arbitražo teismo sprendimų turinio negalima daryti išvados, kad teismas, spręsdamas įskaitymo klausimus, taikė Baltarusijos Respublikos normas, atsakovo teigimu, prieštaraujančias laisvosios rinkos principams bei diskriminuojančias investuotojus.
Kaip jau minėta, ginčo, dėl kurio buvo priimti prašomi pripažinti Tarptautinio arbitražo teismo sprendimai, objektas yra tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų tarp šios bylos šalių, vykdymo klausimai. Toks ginčo objektas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas. Todėl nėra ir Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte numatyto pagrindo atsisakyti pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimus.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, numatytų 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo V straipsnyje, o taip pat Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnyje, dėl kurių gali būti atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje ieškovo prašyme nurodytus Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų sprendimus, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812 ir 814 straipsniais,
n utaria:
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos prekybos-pramonės rūmų 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 415/56-03, 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 416/57-03, 2005 m. sausio 3 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 431/06-04 ir 2005 m. sausio 3 d. Nr. 432/07-04 pagal ieškovo Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ ieškinius atsakovui Britų Virginijos salų bendrovei Westintorg Corp. dėl skolų grąžinimo.
Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.