Utenos apylinkės teismo įsakymas

2021-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-639-277/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
e1-639-277/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22970-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Baliulis
Kaltinamasis
V. Č.
Baudžiamoji byla Nr. e1-639-277/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22970-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.1; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4
UTENOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Ignalina

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas Algirdas Baliulis išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Blaškauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, susituokęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Č. 2021 m. liepos 10 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kieme, konflikto metu, mušdamas – smogdamas kumščiu į veidą, sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui broliui K. Č..

Motyvuojamoji dalis

V. Č. 2021 m. spalio 8 d. įteikus pranešimą apie įtarimą kaltę pripažino. Pareiškė, kad patvirtina pirmiau duotus parodymus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Apklausiamas 2021 m. liepos 11 d. paaiškino (2 t., b. l. 69-70), kad gyvena (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) yra iš tėvų paveldėta sodyba. 2021 m. liepos 10 d. į sodybą atvažiavo dėdė A. Č., pusbrolis E. Č. ir brolis K. Č.. Aplankė gimines. Susitarė, kad vakare kartu važiuos maudytis. Apie 22 val. su draugu V. Š. atvažiavo į sodybą. Brolis, dėdė ir pusbrolis buvo neblaivūs. Pamatęs jį K. pasakė: „atvažiavo pargriuvėliai“, „gal man juos atpyzdinti“. Atsakęs broliui: „jei kietas, tai ir padaryk“. Tada brolis pribėgo ir pradėjo muštis, trenkė du kartus kumščiu į veidą. Atsakydamas broliui trenkė smūgį, nuo kurio jis nugriuvo. Tada su draugu išvažiavo. Įvykio metu buvo blaivus.

Nukentėjusysis K. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 t., b. l. 40-41), kad su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) yra paveldėta sodyba, priklausanti jam, tetai ir dėdei. Šių metų liepos 10 d. atvažiavo į sodybą su dėde A. Č. ir pusbroliu E. Č.. Kelis kartus į sodybą buvo atvažiavęs brolis V. Č.. Su broliu ryšių nepalaiko. Po tėvų mirties blogai sutaria, todėl stengiasi kiek įmanoma mažiau bendrauti. Tą dieną brolio atvykimai į sodybą buvo betiksliai. Atvažiavęs pašaipiai komentavo daromus darbus. Vakare, apie 22 val., su dėde ir pusbroliu vakarojo terasoje, vartojo alkoholį. Tuo metu į sodybą dar kartą atvažiavo brolis V. su draugu V. Š.. Brolis pradėjo žodžiu kabinėtis, replikavo ir komentavo nuveiktus sodyboje darbus. Su broliu įsivėlė į žodinį konfliktą. Brolis pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais, kvietė prieiti arčiau ir išsiaiškinti. Kai priėjo, brolis trenkė kumščiu skruostą. Nuo smūgio neišlaikė pusiausvyros ir nukrito ant terasos grindų. Smūgis sukėlė fizinį į skausmą. Pagulėjo kol atsigavo, o tada atsistojo. Brolis priėjęs dar kartą trenkė kumščiu į skruostą. Po šio smūgio nukrito prie terasos ant žolės. Jautė fizinį skausmą. Gulinčiam brolis du kartus spyrė. Vieną spyrį atrėmė ranka, o antru spyriu pataikė į dešinę akį. Abu brolio spyriai sukėlė fizinį skausmą. Po to brolis išvažiavo. Po kelių minučių paskambino jam, kvietė sugrįžti ir ramiai išsiaiškinti dėl įvyko. Laukė brolio sugrįžtant apie 15 min., bet jis neatvažiavo. Tada paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Nors įvykio metu buvo išgėręs alkoholio, bet įvykio aplinkybes gerai prisimena. Broliui atleido, pretenzijų dėl sukelto fizinio skausmo neturi. Abu turi šeimas, savo gyvenimus, todėl bylinėtis su broliu nenori.

Liudytojas E. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1t., b. l. 77-78), kad K. Č. ir V. Č. jo pusbroliai. (Duomenys neskelbtini) yra tėčio A. Č. sodyba į kurią kartais atvažiuoja. Į sodybą taip pat atvyksta pusbroliai V. ir K. Č.. 2021 m. liepos mėnesio pradžioje, tikslios datos neatsimena, su tėčiu ir pusbroliu K. Č. savaitgaliui atvažiavo į sodybą. Griovė krosnį. Po darbo vartojo alkoholį. Vakare, tikslaus laiko neatsimena, atvažiavo pusbrolis V. Č. su draugu V.. Praėjus kažkiek laiko po jų atvykimo, V. ir K. susiginčijo. Matė, kad jie tarpusavyje susistumdė. Buvo neblaivus ir konflikto priežasties nesuprato. Kas pirmas pradėjo, negali pasakyti. Tuo metu bendravo su tėčiu ir į konfliktą nesikišo.

Liudytojas A. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 t., b. l. 71-72), kad V. Č. ir K. Č. yra brolio vaikai. K. Č. gyvena (duomenys neskelbtini), o V. Č. – (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 10 d. su sūnumi E. Č. ir sūnėnu K. Č. atvažiavo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Sodyba po tėvų mirties priklauso jam, sūnėnui K. Č. ir sesei. Sodyboje visi tvarkėsi, dirbo. Dieną į sodybą buvo atvažiavęs V. Č.. Sūnėnai po tėvų mirties sutaria prastai, dažnai konfliktuoja. Atvažiavęs V. konfliktavo su K.. Vakare su sūnumi ir sūnėnu K. Č. namo terasoje vartojo alkoholį. Jau temo, kai į sodybą vėl atvažiavo V. su draugu V.. K. ir V. pradėjo bartis, keikė vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu vienas kitam trenkė. Kuris trenkė pirmas, nežino. K. buvo nukritęs ant žolės. Į konfliktą nesikišo, nes yra neįgalus, blogai vaikšto. Konflikto metu sėdėjo atviroje terasoje. Viskas vyko greitai. V. išvažiavo. K. skambino broliui telefonu ir kvietė sugrįžti, išsiaiškinti, bet tas nesugrįžo. Tada K. paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnai abu sūnėnus sulaikė.

Liudytojas V. Š. (V. Š.) ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 t., b. l. 83-84), kad 2021 m. liepos pradžioje, galėjo būti liepos 10 d., apie 20 val., paskambino klasiokas V. Č. ir pakvietė susitikti. Automobiliu atvažiavo pas V. į (duomenys neskelbtini) kaimą. V. pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą pas brolį ir giminaičius, atvykusius į sodybą. Automobiliu įsuko į sodybos kiemą ir sustojo. Nuėjo prie namo. Terasoje sėdėjo V. brolis K. Č., dėdė A. ir pusbrolis E.. Jie vartojo alkoholinius gėrimus. K. Č. pasakė: „O, žiūrėkit, pargriuvėliai atvažiavo, gal mes juos atpyzdinam“. Į tokius brolio žodžius V. atsakė: „Jeigu kietas, tai pamėgink“. V. buvo blaivus. Tada nuo užstalės atsistojo K. ir puolė V.. Giminaičiai liko sėdėti terasoje. Matė kaip K. savo kūnu pastūmė V.. Jie apsistumdė. V. užsimojo dešine ranka ir vieną kartą trenkė K. į veidą. Nuo šio smūgio K. nukrito ant žemės. V. pasakė, kad jau nebenori čia likti ir pasiūlė važiuoti namo. Einant link automobilio K. dar šaukė V., kad sugrįžtų, keikė jį necenzūriniais žodžiais, bet V. nereagavo. Grįžo į V. namus. V. brolis dar skambino ir jie apie kažką šnekėjo. Vėliau į V. namus atvažiavo policijos pareigūnai.

Liudytoja L. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 t., b. l. 65-66), kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja. 2021 m. liepos 10 d. dirbo su pareigūnu P. R.. Apie 22 val. 16 min. iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė pažįstami V. ir V.. Atvykus į įvykio vietą namo kieme pasitiko akivaizdžiai neblaivus pranešėjas K. Č., kuris paaiškino, kad apie 22 val. namo terasoje vartojo alkoholį su dėde A. Č. ir pusbroliu E. Č., kai atvažiavo brolis V. Č. su draugu V. Š.. K. Č. aiškino, kad tarp jo ir brolio V. kilo konfliktas, kurio metu brolis kumščiu trenkė jam į dešinę akį, praskėlė antakį ir taip sukėlė fizinį skausmą. Namo kieme buvo K. Č. paminėti giminaičiai, dėdė A. ir pusbrolis E.. Alkoholio kiekio matavimo prietaisu K. Č. buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. K. Č. pasakė brolio V. telefono numerį. Telefonu susisiekė su V. Č., kuris paaiškino, kad brolis pirmas trenkė, o jis tik gynėsi ir vieną kartą trenkė broliui atgal. Nuvyko į V. Č. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Patikrinusi V. Č. blaivumą alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatė, kad jis blaivus. V. Č. iš pat pradžių broliui pretenzijų neturėjo, norėjo susitaikyti, bet neblaivus K. Č. teigė, kad brolis sukėlė fizinį skausmą ir pageidavo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir sulaikė V. Č.. Tada V. Č. pareiškė norą rašyti pareiškimą dėl to, kad brolis trenkė ir sukėlė fizinį skausmą, todėl sulaikė ir K. Č..

Asmens apžiūros protokolas (1 t., b. l. 96-99) patvirtina, kad K. Č. apžiūros metu 2021 m. liepos 11 d. 4 val. 14 min.-4 val. 23 min. dešinė akis paraudusi su kraujosruvomis, nosies dešinėje pusėje ties akimi, antakyje ir virš antakio įdrėskimai.

Įvertinęs nukentėjusiojo K. Č., liudytojų E. Č., A. Č., V. Š., L. Č. ir paties kaltinamojo V. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, asmens apžiūros protokolo duomenis, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad V. Č. 2021 m. liepos 10 d., apie 22 val., mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui broliui K. Č., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

V. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad V. Č. teistas, aprašyti keturi teistumai ir pažymėta, kad inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu teistumas nebuvo išnykęs. Pagal duomenis iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo (1 t., b. l. 96-100) ir prie bylos medžiagos pridėtą nuosprendį (1 t., b. l. 102-111) V. Č. paskutinį kartą nuteistas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu. Šiuo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta bausmė – vieni metai laisvės atėmimo; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki aštuonių mėnesių laisvės atėmimo; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta bausmes visiškai sudedant su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta dviejų MGL dydžio, t. y. 75,30 Eur (260 litų) baudos bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams ir dviejų MGL dydžio, t. y. 75,30 Eur bauda; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams ir šešiems mėnesiams; nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; bauda sumokėta 2017 m. kovo 30 d., o laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis pasibaigė 2018 m. liepos 19 d. V. Č. teistas už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus. Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmenys nuteisti už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę laikomi turinčiais teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, o asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. V. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpis pasibaigė 2018 m. liepos 19 d., o trejų metų laikotarpis po baudos bausmės atlikimo – 2020 m. kovo 30 d. Pagal baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalį, kai sueina nustatytas terminas, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteisti, todėl V. Č. šioje byloje inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu buvo neteistais.

Pagal Baudžiamojo kodekso 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Aplinkybių, dėl kurių V. Č. turėtų būti paskirta arešto arba terminuoto laisvės atėmimo, o ne kita švelnesnės rūšies Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, nėra, todėl arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmės neskiriamos. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelniausią Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurios dydis, įvertinus tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatomas mažesnis už Baudžiamojo kodekso 46 straipsnyje numatytą viešųjų darbų bausmės vidurkį.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o V. Č. prisipažįsta esąs kaltas, todėl jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

V. Č. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 10 d. 23 val. 20 min. iki 2021 m. liepos 11 d. 13 val. 57 min. (2 t., b. l. 60-64). Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, sulaikymo laikas (viena diena) turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato vyresniosios tyrėjos M. R. 2021 m. liepos 11 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. liepos 11 d. nutartimi V. Č. paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie nukentėjusiojo K. Č. (2 t., b. l. 78-79, 84-85), atsižvelgiant į V. Č. skiriamą bausmę, tapo nebereikalingos, todėl panaikinamos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (CD-R) su vaizdo ir garso įrašu – saugotinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. Č. dėl fizinio skausmo sukėlimo K. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – viešuosius darbus trims mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 60 valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki dviejų mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 40 valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 10 d. 23 val. 20 min. iki 2021 m. liepos 11 d. 13 val. 57 min. – vieną dieną, ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

V. Č. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato vyresniosios tyrėjos M. R. 2021 m. liepos 11 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. liepos 11 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – nesiartinti prie nukentėjusiojo K. Č., panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską (CD-R), saugoti prie bylos.

Kaltinamasis V. Č., nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, gavęs kaltinamojo prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Algirdas Baliulis