Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.1.3; 1.2.14.10.3; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2

2024 m. gegužės 31 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, teistas 3 kartus, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-01-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2023-08-12 apie 20.00 val., plyta išdaužęs langą, įsibrovė į nukentėjusiajam E. M. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir iš ten pagrobė svetimą nukentėjusiajam E. M. priklausantį turtą: muzikai groti pultą „(duomenys neskelbtini)“, 1 200 eurų vertės, bei mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, 300 eurų vertės, iš viso pagrobė svetimo nukentėjusiajam E. M. priklausančio turto už 1 500 eurų.

Be to, S. K. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2023-10-14 apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, atsuktuvu, sugadino E. M. priklausančias buto duris (durų skydą su apvadais, durų spyną), tokiais veiksmais padarė E. M. 198,35 Eur turtinę žalą.

Be to, S. K. 2023-12-02 apie 20.20 val. prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ dviračių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pavogė paliktą, neprirakintą svetimą nukentėjusiajai O. H. priklausantį turtą: dviratį 200 eurų vertės, iš viso pagrobė svetimo, nukentėjusiajai O. H. priklausančio turto už 200 eurų.

Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu pagal jam inkriminuotinus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykį pamena. Viskas prasidėjo nuo to, kad įvyko konfliktas su E. M., abu susimušė. Su E. M. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje žaidė krepšinį. Tai galėjo būti 2023 m. rugpjūčio 12 d. Žaidė, jis, E., A., G., R.. Įvyko konfliktas tarp jo su E. dėl to, kad buvo išgėrę ir susipyko. Viskas prasidėjo nuo žodžių. Per tą incidentą nukentėjo nuo E. M.. Gavo į galvą su šampano buteliu, jo pasą, telefoną, piniginę supjaustė su peiliu. Daiktai buvo padėti prie aikštelės tvoros. Atsirado pyktis ant E.. Nuėjau prie jo namų, pasiėmė plytą ir išdaužė langą. Tai padarė tą pačią dieną, galėjo būti apie 20 val. Išdaužė langą, kad pasiimti didžėjaus pultą ir nusipirkti sau telefoną, pasidaryti pasą, kad atsipirkti savo daiktus, kuriuos jis sugadino. Žinojo, kur gyvena E. M., nes pas jį gal pusmetį gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Išdaužė langą, paėmė tuos daiktus. Daiktus paėmė ne iš karto, pirma išdaužė langą, vėliau buvo ligoninėje. Kai jį paleido iš ligoninės, grįžo autobusu į (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į E. M. namus paimti daiktų. Į butą pateko per išdaužtą langą. Įėjo per balkono duris. Lipdamas susižalojimų išvengė. Jo kraujo galėjo rasti pas E. M., nes jam buvo praskelta galva. Ligoninėje buvo sutvarstytas, bet kraujo gal vis tiek liko. Per langą atsirakino balkono duris, butas pirmame aukšte. Pasiėmė pultą ir išėjo pro duris. Pultas didžėjaus, žinojo, kad E. M. jį turi. E. M. pultą turėjo dėl savęs, laiko praleidimui. Pulto pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Tas pultas, jei naujas, brangus. Pas E. tas pultas jau buvo nebe naujas. Kad naujo pulto vertė yra 1 200 eurų, sutinka, bet E. pultas buvo nebe naujas, todėl jo vertė turėtų būti mažesnė, bet su nurodyta verte sutinka. Taip pat iš buto paėmė telefoną. Iki įsibrovimo buvo išgėręs nedaug, visi dalyviai, kurie žaidė krepšinį, buvo išgėrę 0,7 l stipraus gėrimo. Galėjo būti, kad dėl tos dienos įvykių ne viską pamena. Pripažįsta, kad paėmė telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu nepaminėjo dėl telefono, nes pamiršo. Su nurodyta telefono verte - 300 eurų sutinka. Sutinka, kad žala padaryta E. M. už 1 500 eurų. Pavogtus daiktus pardavė už 150 eurų nepažįstamam žmogui. Dėl savo elgesio gailisi. Dėl antro epizodo, 2023 m. spalio 14 dieną, dėl durų, neprisimena, kas vyko. Nežino, kodėl nepamena, gal prastai su atmintimi. Galėjo būti, kad 2023 m. spalio 14 d. apie 18 val. tyčia atsuktuvu sugadino E. M. duris. Per tą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio iki spalio nebendravo. Nepamena, ar 2023 m. spalio 14 d. dar pykau ant E. M.. Dabar jau su E. M. buvo susitikęs, kalbėjosi. Sutinka su kaltinimu dėl durų sugadinimo. Yra vartojęs narkotikus, bet spalio mėnesį narkotikų nevartojo. Neprisimena aplinkybių dėl durų sugadinimo, bet galėjo būti, kad taip padarė iš pykčio. Sutinka su E. M. duotais parodymais, galėjo padaryti E. M. 198,35 eurų žalą. Dėl trečio epizodo, kad pavogė O. H. dviratį. Dviratis buvo prie „(duomenys neskelbtini)“. Jam trūko pinigų, todėl paėmė dviratį. Šis įvykis galėjo būti 2023 m. gruodžio 2 d. vakare. Dviratis buvo neprirakintas dviračių stovėjimo aikštelėje. Dviratį paėmė, kad jį parduoti. Sutinka, kad dviračio vertė galėjo būti 200 eurų. Su civiliniame ieškinyje nurodyta 300 eurų neturtine žala nesutinka. Neturtinė žala galėtų būti 50 eurų, nes jis nedirbantis, atlikinėja bausmę. Prašo mažinti neturtinės žalos sumą. Su dviračiu nuvažiavo iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios netoli „(duomenys neskelbtini)“, tada pagalvojo, kad dviratis turi GPS sekiklį ir numetęs dviratį pabėgo. Yra teistas keturis kartus, gailisi dėl padarytų veikų. Prašau teismo kuo švelnesnės bausmės, nes bando kabintis į gyvenimą. Jei ne E., jau būtų buvęs užsienyje. Išėjęs į laisvę planuoja dirbti užsienyje. „(duomenys neskelbtini)“ tinklapyje galima susirasti sandėlininko ar kitokių darbų. Lietuvoje neturi nei gyvenamosios vietos, nei banko sąskaitos, atlyginimai mažesni. Šiuo metu turi apie 5 000 eurų skolos. Ieškinį galės padengti kai tik atlikęs bausmę pradės dirbti. Narkotikų nebevartos. Artimuosius turi, tėvas gyvena (duomenys neskelbtini) su sugyventine. Tėvas gyventi priimtų į močiutės namus. Iš bėdos priimtų ir tėvas. Nuosprendis įsiteisėjęs, atlieka 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Dar priimtas baudžiamasis įsakymas dėl 14 parų arešto, kuris neįsiteisėjęs. Gali pažadėti, kad niekur daugiau nesivels, nori šeimos, turi draugę. Atrodė, kad viskas tvarkėsi, bet tenka atlikti bausmę, kur vasarą blogai pasielgė. Žino, kad turi keisti gyvenimo būdą.

Nukentėjusioji O. H. teisme dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad jai padaryta 200 eurų turtinė žala. Buvo pavogtas dviratis. Jis įsigytas iš žmonių 2023 metais pavasarį, dokumentų nebuvo dokumentų. Dviratis buvo techniškai tvarkingas, jo amžius apie 3 metus. Šiai dienai jis negrąžintas. Turi dviračio fotografiją, bet nepamena jo pavadinimo. Buvo juodas, sportinis vyriškas dviratis. Už jį mokėjo 200 eurų ir dar 100 eurų investavo. Neturtinė žala sudaro 300 eurų. Sūnus dviratį pirko iš savų pinigų. Jam ir jai buvo stresas, kai dviračio neteko. Sūnui (duomenys neskelbtini) metų. Po įvykio buvo kviečiami į policiją, turėjo gaišti laiką, juto nepatogumus, trukdėsi darbas, reikėjo eiti į teismą. Labiau išgyveno sūnus. Liko baimė netekti daiktų. Šiuo metu nejaučia saugumo. Sūnui nereikėjo vaistų ar psichologo pagalbos.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes S. K. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Be S. K. visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai:

Dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje

- 2023-08-14 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką atlikimo protokolas, kuriame E. M. parodė, kad S. K. žino nuo mokyklos laikų. 2023-08-12 nuo maždaug 16.00 val. (duomenys neskelbtini) žaidė krepšinį, buvo ir S., visi vartojo alkoholį. Po ko, kai nustojo žaisti, S. K. pradėjo jį puldinėti, jie susimušė. Po muštynių S. K. nuėjo ir pradėjo aplink krepšinio aikštelę vaikščioti su lazda, rėkaudamas ir sakydamas, kad išdaužys jo namų langus. Kai grįžo namo apie 20.00 val., tikslaus laiko nurodyti negali, jį paleido kaimynų kieme, iš karto pamatė, kad yra išdaužtas balkono langas (balkonas pirmame aukšte, neįstiklintas, į jį galima įlipti). Pats įlipo pro balkoną (balkono durys buvo nepilnai uždarytos) ir pamatė, kad salione visi daiktai išdaužyti, salione mėtėsi plyta. Suprato, kad tai padarė S. K.. Tada paskambino numeriu 112 ir pranešęs apie įvykį, išėjo iš buto, pareigūnų nelaukė. Nežino kodėl nelaukė, buvo neblaivus, negali pakomentuoti savo elgesio. Jis gyvena vienas, todėl namuose nieko nebuvo, kai S. K. išdaužė langą, tačiau jam motina J. P. papasakojo, kad kai kaimynai išgirdo triukšmą, jai jie paskambino ir ji atvykusi pamatė išdaužtą stiklą, kurį užstatė su spinta. Nuo to laiko, kai paskambino policijai ir išėjo iš namų, grįžo maždaug po valandos, nieko namuose nebuvo. Spinta, kuria buvo užstatytas langas, buvo nuversta. Apžiūrėjęs savo daiktus, pamatė, kad trūksta muzikai groti didžėjaus pulto „(duomenys neskelbtini)“, kurį pirko užsienyje prieš daugiau nei du metus ir mokėjo 1 200 eurų, bei mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, kurio kaina apie 300 eurų. Abiejų daiktų dokumentų nebeturi. Pastebėjo, kad S. K. vaikščiojo po kambarius, nes visur buvo pritaškyta kraujo. Tą pačią naktį, laiko nežino, matė, kad į namus pro išdaužtą balkono langą kažkas šviečia žibintuvėliu, vėliau pamatė, kad tai S. K. šviečia ir kažko ieško balkono apačioje. Nieko jam nesakė ir S. K. po kurio laiko išėjo. Išdaužto stiklo kainos dabar negali nurodyti. Kol kas jo butą prižiūrės motina. Mano, kad žala apie 2 000 eurų. Civilinį ieškinį pateiks. Daugiau neturi ko pridurti. Prašo policijos surasti S. K. ir nubausti jį įstatymų numatyta tvarka (1 t., b. l. 24-34);

- 2023-08-16 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros atlikimo eigoje nustatyta, kad koridoriuje, kairėje pusėje yra spinta, spintelė su stalčiais ir veidrodžiu. Svetainės kambaryje, dešinėje pusėje yra lova. Prie kairiojo porankio ant lovos yra medžiaginis maišelis „(duomenys neskelbtini)“, suteptas rausvos spalvos skysčiu, galimai krauju. Šalia padėta baltos spalvos plyta. Plyta dulkėta. Svetainės kambario kairėje pusėje yra lova, nuvirtusi spinta, komoda. Po spinta išbyrėję įvairūs smulkūs daiktai. Kairėje pusėje yra plastikinės durys į balkoną ir plastikinis langas. Lango stiklo paketas sudaužytas. Angos aukštis apie 127 cm, plotis apie 119 cm. Ant vidinės palangės išbyrėjusios stiklo šukės. Ant stiklo šukės yra rausvos spalvos dėmė, galimai kraujo. Ant lango dešiniojo rėmo, 62,5 cm. aukštyje yra rausvos spalvos dėmė, galimai kraujo. Ant lauko skardinės palangės, nuo lango dešinės pusės apie 63 cm. atstumu yra neryškus avalynės pėdsakas. Koridoriuje, ant sienos tarp svetainės ir kambario durų apie 126 cm aukštyje yra rausvos spalvos dėmės. Kambaryje, kairėje pusėje yra spinta, rašomasis stalas su kompiuteriu ir dviem monitoriais, kėdė. Priešais yra lovos dalis, kabykla su rūbais, stovas, dėžė su daiktais. Virtuvėje, kairėje pusėje yra stalas, plastikinės talpos. Dešinėje pusėje yra virtuvinės spintelės, viryklė, kriauklė, skalbimo mašina, šaldytuvas. Ant grindų, nuo kairės sienos apie 2 m atstumu ir nuo galinės sienos apie 95 cm atstumu yra rausvos spalvos dėmės, galimai kraujo. Tualeto ir vonios kambaryje, dešinėje pusėje yra klozetas, kairėje pusėje yra vonia ir spintelė. Prie klozeto, ant grindų, nuo dešinės sienos apie 70 cm atstumu ir nuo galinės sienos apie 70 cm atstumu yra rausvos spalvos dėmės, galimai kraujo. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 37-53);

- 2023-08-31 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas pokalbis su Bendrojo pagalbos centro (BPC) darbuotoju. Iš esmės apžiūros atlikimo eigoje nustatyta, kad pranešėjas kalba su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju ir pasako, kad adresu (duomenys neskelbtini) ką tik vyras iššoko per balkoną, išdaužė langą ir dabar vaikšto. Su akmenimis paėmė išdaužė langą. E. M. pokalbio metu praneša, kad pavogta pultas „(duomenys neskelbtini)“ apie 1 200 eurų vertės, taip pat telefono „(duomenys neskelbtini)“ trūksta (1 t., b. l. 61-66);

- 2023-08-30 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas apžiūrėtas kūno kamerų vaizdo įrašas. Apžiūros atlikimo eigoje nustatyta, kad į pareigūnės klausimą: „tai ką pavogė?“ E. M. atsakė: „pultas yra sugadintas ir yra išnešęs didžėjaus tokią aparatūrą, nuostoliai apie 1 200 eurų. Dar telefono trūksta ir neskaitant lango, parketo, sienos nuteptos, spinta nugriauta, sulaužyta“. Pareigūnas: „o kraujo yra?“. E. M.: „yra“. E. M. parodo kur likusios kraujo dėmės. Taip pat kambaryje rasta plyta (1 t., b. l. 67-69);

- 2023-10-25 nukentėjusysis E. M. parodė, kad S. K. žino nuo mokyklos laikų. Artimiau pradėjo bendrauti 2023 m. vasarą. Jis mėgdavo išgėręs pasakoti, kad naktimis eina į miestą prisikabinti prie nepažįstamo žmogaus, sumušti ką nors, vogti iš parduotuvių, lįsti į automobilius ir t. t. Kompanijoje dažnai pastebėdavo, kad jis labai nervingas, nes jei jį kas nors sunervindavo, jis pradėdavo save žaloti ir elgtis neadekvačiai, nešiodavosi su savimi peilį. 2023-08-12 nuo maždaug 16.00 val. (duomenys neskelbtini) žaidė krepšinį, buvo S. K. ir buvo dar pora draugų, kurių neįvardins, visi vartojo alkoholį. Po ko, kai nustojo žaisti, S. K. pradėjo jį puldinėti, o po to priėjo prie jo ir paklausė „ar nori gauti į galvą?“. Pasakė jam, kad bus geriau, jei jis atsitrauks, ir tada jis smūgiavo jam dešiniu kumščiu į akį, po ko jie susimušė. Kai jis pradėjo prašyti kito draugo pagalbos, jis S. K. paleido, pamatė, kad S. K. rankose turi peilį, tačiau nieko su juo nedarė. Pretenzijų jam neturi dėl smūgio, fizinio skausmo nepatyrė. Po muštynių S. K. nuėjo ir pradėjo aplink krepšinio aikštelę vaikščioti su lazda, rėkaudamas ir sakydamas jam, kad išdaužys jo namų langus. Ignoravo jį ir S. K. išėjo. Namo grįžo apie 20.00 val., tikslaus laiko nurodyti negali, jį paleido kaimynų kieme, todėl iš karto pamatė, kad yra išdaužtas balkono langas (balkonas pirmame aukšte, neįstiklintas, į jį galima įlipti). Pats įlipo į balkoną (balkono durys buvo nepilnai uždarytos). Įėjo į namus pro balkono duris. Balkono lango skylė buvo didelė, buvo visas langas išdaužtas. Įėjęs pamatė, kad kambaryje - salione visi daiktai išdaužyti, mėtėsi plyta ant grindų, matėsi kraujo lašų, spinta, stovėjusi prie sienos, taip pat buvo nuversta. Tada paskambino numeriu 112 ir pranešęs apie įvykį, išėjo iš buto, pareigūnų nelaukė. Nežino kodėl nelaukė, buvo neblaivus, negali pakomentuoti savo elgesio. Kai kalbėjo telefonu, buvo neblaivus, galėjo ir ne taip pakalbėti, nematė, kaip jam buvo išdaužtas langas ir nematė jokio vaikino, tik numanė, kad jam langą išdaužė S. K.. Paskambinęs numeriu 112, išėjo iš namų pro buto duris. Duris užrakino. Jis gyvena vienas, todėl namuose nieko nebuvo, kai išdaužė langą, tačiau jam motina J. P. vėliau papasakojo, kad kai kaimynai išgirdo triukšmą, jai jie paskambino ir ji atvykusi pamatė išdaužtą stiklą, kurį užstatė su spinta. Kai jis prieš tai buvo grįžęs namo, spinta buvo nuversta ant žemės, daiktai tik buvo išmėtyti. Namo grįžo gal po kokios valandos, tai yra apie 21.00 val. Namuose nieko nebuvo. Spinta, su kuria motina užstatė langą, buvo nuversta ant grindų. Tada pradėjo apžiūrinėti savo daiktus ir pamatė, kad trūksta muzikai groti didžėjaus pulto „(duomenys neskelbtini)“, kurį pirko užsienyje prieš daugiau nei du metus ir mokėjo 1 200 eurų bei mobiliojo ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“, kurio kaina apie 300 eurų. Abiejų daiktų dokumentų nebeturi. Muzikos pultas „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo ant komodos prie balkono durų, o telefonas „(duomenys neskelbtini)“ buvo padėtas kažkur šalia. Kaip sakė, jokių daiktų dokumentų neturi. Telefonas buvo šviesios spalvos, IMEI nežino, minėtu telefonu nesinaudojo, jame SIM kortelės nebuvo. Taip pat namuose visur buvo pritaškyta kraujo. Kai pirmą kartą buvo grįžęs į namus, tai yra, apie 20.00 val., kraujo namuose jau buvo. Langą išdaužė ir jo daiktus pavogė S. K., nes jis jam sakė, kad išdaužys jam langus. Be to, iš (duomenys neskelbtini) gyvenančių pažįstamų girdėjo, kad S. didžėjaus pultą pardavė kažkam už 100 eurų, apie telefoną nieko negirdėjo. Tą pačią naktį, laiko nežino, matė, kad į namus, pro išdaužtą balkono langą kažkas šviečia žibintuvėliu, vėliau pamatė, kad tai S. šviečia ir kažko ieško prie balkono apačios. Nieko jam nesakė ir jis po kurio laiko nuėjo. Išdaužto stiklo kaina 100 eurų, muzikai groti didžėjaus pultas 1 200 eurų vertės, telefonas „(duomenys neskelbtini)“ 300 eurų vertės. Daugiau jokie daiktai dingę nebuvo. Viso jam padaryta apie 1 600 eurų žala. Civilinį ieškinį pateiks vėliau (1 t., b. l. 96-99);

- 2023-08-29 liudytojas M. V. parodė, kad 2023-08-12 vakare jis ėjo į namus. Ėjo pro (duomenys neskelbtini) esantį daugiabutį. Ėjo takeliu, daugiabutis jam buvo po kaire puse. Einant takeliu, pamatė link daugiabučio (duomenys neskelbtini) bėgantį vyriškį. Gali pasakyti, kad jis buvo be viršutinių rūbų, daugiau bruožų neįsidėmėjo, kaip buvo apsirengęs, daugiau nežino, atpažinti vyriškio negalėtų. Vyriškis prabėgo labai greitai ir nuo jo buvo gal apie 30-50 metrų. Jam dar truputį paėjus išgirdo stiklo dūžius. Tada jis apsisuko ir ėjo pasižiūrėti, kas buvo. Einant pro daugiabutį (duomenys neskelbtini) pamatė pirmame aukšte išdaužtą balkono lango stiklą. Pamena, kad stiklas buvo beveik visiškai išdaužtas, buvo didelė skylė. Stiklų likę buvo tik kampuose prie rėmo. Tuo metu pro balkoną išlindo minėto buto kaimynas. Jis vyriškiui pasakė kviesti pareigūnus, tačiau jis atsakė, kad nenori kištis ir kad galimai pats buto gyventojas įšoko pro balkoną. Tada jis pats surinko numerį 112 ir pranešė apie įvykį pareigūnams. Jam stovint prie minėto balkono, matė, kad kambaryje kažkas vaikšto (vyriškas siluetas). Visą laiką, kol kalbėjo telefonu su pareigūnais, stovėjo prie balkono, pasišalinęs niekur nebuvo iki tol, kol atvyko pareigūnai. Kai atvyko pareigūnai pasakė, ką girdėjo ir matė, vienas pareigūnas įlipo pro balkoną į butą, o kitas nuėjo iš kitos pusės. Kvietė pareigūnus 20.01 val. Kai pareigūnai atvyko po kokių 15 min., pareigūnams užsirašius jo duomenis jis nuėjo nuo daugiabučio (1 t., b. l. 102-105);

- 2023-09-04 liudytoja J. P. parodė, kad E. M. yra jos sūnus. Sūnus E. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), butas priklauso jos motinai. Sūnus E. bute gyvena vienas. 2023-08-12 apie 18.39 val. jai paskambino namo pirmininkas ir pasakė, kad kažkas išdaužė balkono stiklą. Ji su vyru iškart sėdo į automobilį ir atvyko į butą. Vietoje buvo apie 19.40 val. Ji turi atsarginius buto raktus, atsirakino buto duris ir įėjo į butą. Bute nieko nebuvo. Balkono lango stiklas buvo išdaužtas, ant grindų mėtėsi viena plyta. Lango stiklas buvo išdaužtas taip, kad pro jį žmogus nebūtų galėjęs įlipti, nes buvo nedidelė skylė. Ar kas nors tuo metu buvo pavogta, nežino, kadangi ne ji gyvena bute. Kraujo taip pat niekur nebuvo. Prie minėto lango prie sienos stovėjo spinta, kurią jos su vyru pristūmė prie lango, kad užstatyti lange skylę. Apie 19.49 val. būnant bute ji skambino E., tačiau E. neatsiliepė. Dėl to ji su vyru išvyko iš buto. Tą dieną jai su E. nepavyko susisiekti. 2023-08-13 ji telefonu susisiekė su E., kuris jai telefonu pasakė, jog atsitiko bėda, išdaužė langą, pavogė daug daiktų ir visur kraujo pritaškyta, pasakė, kad daiktus pavogė „(duomenys neskelbtini)“. Ji jam pasakė, kad kai šeštadienį buvo pas jį, kraujo nebuvo. Pasakė E., kad dabar atvykti negali, atvažiuos pas jį pirmadienį ir iškvies pareigūnus. 2023-08-14 ryte atvyko pas E. į butą. Atvykusi pamatė, kad minėta spinta, kurią buvo su vyru pristūmę prie lango, buvo nuvirtusi ant grindų. Išdaužtas stiklas lange buvo didesnis, jau tokio dydžio, kad pro jį tilptų žmogus. Bute ant grindų ir ant sienų buvo kraujo lašų. E. pasakė, kad kviestų pareigūnus, kurie po kelių minučių atvyko. E. minėjo, kad buvo pavogtas jo telefonas ir kažkoks pultas, tačiau konkrečiai pasakyti, kokie daiktai buvo pavogti, negali, nežino net koks telefonas buvo pavogtas, dėl to reikia klausti E.. Kada E. grįžo į namus, nežino, galvoja, kad sekmadienį, tai yra 2023-08-13, tačiau tiksliai pasakyti negali, reikia klausti jo paties (1 t., b. l. 108-111).

Dėl veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje

- 2023-10-23 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką atlikimo protokolas, kuriame E. M. parodė, kad 2023 m. spalio 14 d. 13.00 val. ėjo pėsčiomis į savo namus. Eidamas jis prie namo kampo sutiko iš matymo pažįstamą S. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Anksčiau minėtas asmuo, pastebėjęs jį, iš karto balsu pradėjo garsiai šūkauti: „ką tu ožy ? Nori sudaužysiu tave?“. Tai sakydamas S. K. priėjo prie jo ir suspaudęs savo rankos kumštį užsimojo ir grasino, jog suduos jam smūgį. Tai pastebėjęs iš karto pasiruošė gintis, tai pastebėjęs S. K. nustojo jį pulti ir jis sugebėjo pasišalinti. Kai pavyko šiek tiek atsitraukti nuo S. K., iš karto įėjo į namo laiptinę ir įėjo į savo butą. Tą pačią dieną apie 17.55 val. jam būnant namuose, išgirdo garsų trenksmą, kuris sklido nuo jo balkono pusės. Iš karto nuėjo į balkoną, kadangi, kaip ir anksčiau minėjo, S. K. jam buvo išdaužęs balkono stiklą, kuris yra šalia balkono durų. Atidaręs balkono duris pastebėjo kaip šalia plastikinių durų, kuriuose yra įrengtas stiklas, mėtosi medinis pagalys. Tai pastebėjęs iš karto pradėjo žiūrėti aplinkui balkoną ir pastebėjo, kaip S. K. nueidinėja nuo jo balkono, todėl iš karto suprato, jog tai padarė būtent jis. Tuo metu nieko blogo neįtarė, todėl apie įvykį nepranešė. Tą pačią dieną apie 18.00 val. išgirdo, jog kažkas labai garsiai tranko jo šarvuotas buto duris. Tuo metu iš karto nuėjo prie minėtų durų ir, pasinaudojęs durų apžvalgos akute, pastebėjo, jog prie durų stovi ir vėl tas pats S. K.. Kaip jis suprato, S. K. tuo pačiu metu, kai jis žiūrėjo, rankose turėdamas daiktą, panašų į atsuktuvą, kažką darė jo durims. Po to nuėjo nuo durų ir nuėjo į virtuvės kambarį, kadangi norėjo pažiūrėti, ar S. K. pasišalino iš bendro naudojimo laiptinės. Būdamas virtuvės kambaryje, pro langą pastebėjo, jog S. K. išėjo iš bendro naudojimo laiptinės ir pasišalino iš namo kiemo. Jam išėjus, iš karto atidarė buto duris ir jas apžiūrėjo. Apžiūrėjęs pastebėjo, jog yra sugadinta medinė durų plokštė, metalinė spyna ir stakta. Įsitikinęs, jog jam yra padaryta turtinė žala, iš karto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir apie įvykį pranešė policijai. Po įvykio, pasinaudojęs internetu, pasižiūrėjo, jog panašių durų turtinė vertė yra 450 eurų. Įvertinęs susidėvėjimą, kadangi durys yra įdėtos jau 9 metus, vertina jog šiuo metu jam padaryta 350 eurų turtinė žala. Tyrimo eigoje dar kreipsis į oficialius atstovus ar tvarkytojus, kurie galėtų įvertinti tiksliai padarytą žalą. Daugiau nieko reikšmingo paaiškinti negali. Civilinio ieškinio reiškimo tvarka jam yra paaiškinta (1 t., b. l. 116-124);

- 2023-10-23 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros atlikimo eigoje buvo nustatyta, kad durys apgadintos tarp apatinio ir viršutinio užrakto. Dešinėje pusėje matėsi apgadintas durų apvadas. Laiptinėje ant grindų matėsi pritrupėjusių medienos drožlių liekanų (1 t., b. l. 129-135);

- 2023-10-25 nukentėjusysis E. M. parodė, kad 2023 m. spalio 14 d. 13.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) ėjo pėsčiomis į savo namus. Eidamas prie minėto namo kampo sutiko iš matymo pažįstamą S. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Anksčiau minėtas asmuo, pastebėjęs jį, iš karto balsu pradėjo garsiai šūkauti: „ką tu ožy? Nori sudaužysiu tave?“. Tai sakydamas S. K. priėjo prie jo ir suspaudęs savo rankos kumštį užsimojo ir grasino, jog suduos jam smūgį. Tai pastebėjęs iš karto pasiruošė gintis, tai pastebėjęs S. K. nustojo jį pulti ir jis sugebėjo pasišalinti. Kai pavyko šiek tiek atsitraukti nuo S. K., iš karto įėjo į namo laiptinę ir įėjo į savo butą. Tą pačią dieną apie 17.55 val. jam būnant namuose, išgirdo garsų trenksmą, kuris sklido nuo jo balkono pusės. Iš karto nuėjo į balkoną ir pamatė balkone prie balkono durų pagalį. Langas nebuvo išdaužtas. Būdamas balkone, iš karto pradėjo žiūrėti aplinkui balkoną ir pastebėjo, kaip S. K. nueidinėja nuo jo balkono, todėl iš karto suprato, jog tai padarė būtent jis. Tuo metu nieko blogo neįtarė, todėl apie įvykį nepranešė. Tą pačią dieną apie 18.00 val. išgirdo, jog kažkas labai garsiai tranko jo šarvuotas buto duris. Tuo metu iš karto nuėjo prie anksčiau minėtų durų ir, pasinaudojęs durų apžvalgos akute, pastebėjo, jog prie durų stovi ir vėl tas pats S. K.. Kaip jis suprato, S. K. tuo pačiu metu, kai pats žiūrėjo, rankose turėdamas daiktą, panašų į atsuktuvą, kažką darė jo durims. Po to nuėjo nuo durų ir nuėjo į virtuvės kambarį, kadangi norėjo pažiūrėti, ar S. K. pasišalino iš bendro naudojimo laiptinės. Būdamas virtuvės kambaryje, pro langą pastebėjo, jog S. K. išėjo iš bendro naudojimo laiptinės ir pasišalino namo kiemo. S. K. išėjus, iš karto atidarė buto duris ir jas apžiūrėjo. Apžiūrėjęs pastebėjo, jog yra sugadinta medinė durų plokštė, metalinė spyna ir stakta. Įsitikinęs, jog jam yra padaryta turtinė žala, iš karto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir apie įvykį pranešė policijai. Atvykusiems pareigūnams papasakojo apie minėtą įvykį ir pasakė, kad pareiškimą parašys kitą dieną. Po įvykio, pasinaudojęs internetu, pasižiūrėjo, jog panašių durų turtinė vertė yra 450 eurų. Įvertinęs susidėvėjimą, kadangi durys yra įdėtos jau 9 metus, vertina jog šiuo metu jam padaryta apie 350 eurų turtinė žala. Kreipėsi į įmonę, iš kurios pirko duris, kad jie įvertintų, ar duris galima sutvarkyti ar teks keisti naujomis. Kai gaus atsakymą iš įmonės, nurodys tikslią žalą byloje. Daugiau nieko reikšmingo paaiškinti negali. Civilinio ieškinio reiškimo tvarka jam yra paaiškinta (1 t., b. l. 150-153);

- 2024-01-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas dėl durų remonto, iš kurio matyti, kad be atstatomųjų darbų sugadinto turto vertė 198,35 eurai (1 t., b. l. 172).

Dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje

- 2023-12-04 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką atlikimo protokolas, kuriame O. H. parodė, kad 2023-12-02 apie 20:20 val., jos sūnus D. H. nuvyko į PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), apsipirkti. Nuvyko savo pirktu ir susitvarkytu dviračiu, kurį pasiliko lauke prie įėjimo į PC „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) g. pusės dviračių stovėjimo vietoje. Dviratį paliko neprirakintą, nes galvojo, jog greitai išeis į lauką. Maždaug išėjęs už 5 min pastebėjo, kaip nepažįstamas vaikinas paima jo dviratį ir nuvažiuoja link (duomenys neskelbtini) g., sūnus dar bandė vytis tačiau nepasivijo. Dviratį buvo pirkę iš žmonių, jokių dokumentų neturi. Dviratis buvo juodos spalvos, ant dviračio vairo buvo juodos bei oranžinės spalvos telefono laikiklis, juodos spalvos garso signalas, žalios spalvos rankenos, ant dviračio rėmo prie sėdynės buvo žalios spalvos prirakinimo lynas, pusiau juoda, pusiau pilka sėdynė. Dviratis kažkokių išskirtinių požymių daugiau neturėjo, policijoje ženklintas nebuvo. Kas galėjo pavogti dviratį, sūnus nepažįsta. Padaryta 200 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 179-188);

- 2023-12-04 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 192-197);

- 2023-12-12 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašuose matyti, kaip S. K. pavogtu dviračiu nuvažiuoja šaligatviu tolyn. Apie 20.16 val. iš prekybos centro išeina asmuo su „(duomenys neskelbtini)“ krepšiu, kuris eidamas link laiptų prie pastato trumpam sustoja, pradeda dairytis į visas puses, priėjęs prie laiptų ant žemės pasideda turėtą krepšį ir pasileidžia bėgti į tą pačią pusę, kur pavogtu dviračiu nuvažiavo S. K.. Apie 20.18 val. minėtas asmuo grįžta atgal, pasiima nuo žemės „(duomenys neskelbtini)“ krepšį ir nueina link (duomenys neskelbtini) gatvės (2 t., b. l. 4-7);

- 2024-01-25 nukentėjusioji O. H. parodė, kad 2023-12-02 20.17 val. nepilnametis sūnus D. H. parašė žinutę, kad iš jo pavogė dviratį. Grįžęs namo sūnus jai papasakojo, kad jis 2023-12-02 apie 20.10 val. su dviračiu atvažiavo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus sakė, kad dviratį paliko dviračiams skirtoje vietoje, tačiau jo neprirakino. „(duomenys neskelbtini)“ jis užtruko apie 5 min. Išėjęs į lauką sūnus pamatė, kad nepažįstamas vaikinas paima dviratį ir nuvažiuoja link (duomenys neskelbtini) gatvės. Sūnus bandė vytis, tačiau nepasivijo. Sūnus sakė, kad kai jis vijosi nuvažiuojantį vaikiną, šalia jo ėjo kitas vaikinas, kuris buvo nuvažiuojančiojo draugas. Sūnus nusprendė, kad jie kartu, nes vaikinas ėjo iškart paskui dviratį. Sūnus dviračio nepasivijo, dėl to iškart skambino numeriu 112. Sūnus sulaukė policijos ir papasakojo visą situaciją bei su pareigūnais grįžo namo. Sūnus sakė, kad dviratį pavogusio vaikino veido nematė, tik matė, kad buvo su šviesia striuke. Dviratį pirko 2023 m. pavasarį. Dokumentų neturi, pirko iš žmonių. Dviratis buvo juodos spalvos, ant dviračio vairo buvo juodos bei oranžinės spalvos telefono laikiklis, žalios spalvos garso signalas, juodos spalvos rankenos, ant dviračio rėmo prie sėdynės buvo žalios spalvos prirakinimo lynas, pusiau juoda, pusiau pilka sėdynė. Dviratis daugiau kažkokių išskirtinių požymių neturėjo, policijoje ženklintas nebuvo. Kas galėjo pavogti dviratį, sūnus nepažįsta. Padaryta 200 eurų turtinė žala, vėliau pateiks civilinį ieškinį. Kitą dieną ji puslapyje „(duomenys neskelbtini)“ atsitiktinai pamatė pavogto dviračio nuotrauką, kažkas parašė, kad pamestas dviratis (duomenys neskelbtini). Nuotraukoje matėsi ant žemės paguldytas iš jų pavogtas dviratis. Buvo atėjusi iki minėtos vietos, tačiau dviračio jau nebebuvo. Daugiau nieko pasakyti neturi (2 t., b. l. 35-38).

BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė ir tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad S. K. įvykdė jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Tokias išvadas leidžia daryti kaltinamojo S. K. duoti išsamūs ir detalizuoti paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu (jis taip pat pažymėjo, kad apklausoje, vykdytoje ikiteisminio tyrimo metu, apie pagrobtą telefoną nepaminėjo, nes buvo užmiršęs; aplinkybę dėl telefono pagobimo teisme patvirtino), gailėjimasis dėl savo netinkamo elgesio, taip pat kita bylos medžiaga: nukentėjusiojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodymai, liudytojų M. V., J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama S. K. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. S. K. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o, esant jo veiką kvalifikuojančiam požymiui – svetimo turto pagrobimui įsibrovus į patalpą, S. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad S. K. įvykdė kitą jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje. Tokias išvadas pagrindžia tiek kaltinamojo S. K. duoti paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu (visiškai sutiko su nukentėjusiojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais), gailėjimasis dėl savo netinkamo elgesio, tiek kita bylos medžiaga: nukentėjusiojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs ir detalizuoti parodymai apie jo turto sugadinimą, įvykio vietos apžiūros protokolas, duomenys dėl durų remonto bei kita bylos medžiaga. Minėti duomenys vėlgi atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama S. K. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. S. K. suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). S. K. padaryta veika pagal kilusius padarinius teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kaip nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas, nes padaryta turtinė žala didesnė nei 3 MGL (150 Eur) dydžio, bet mažesnė nei 10 MGL (500 Eur) dydžio.

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo S. K. visiškas prisipažinimas, išreikštas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, gailėjimasis dėl netinkamo elgesio, nukentėjusiosios O. H. pareiškimas, jos ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūrėta filmuota medžiaga, ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog S. K. įvykdė vagystę, t. y. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė svetimą, O. H. priklausantį dviratį, kurio vertė 200 Eur. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo S. K. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kadangi pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Patikslintina kaltinime nurodyta nukentėjusiosios pavardė – H.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas S. K. bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

S. K., būdamas (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.) ir du baudžiamuosius nusižengimus (BK 12 str.), veikos baigtos. Nusikalstamas veikas padarė būdamas Lietuvos Respublikoje teistas 2 kartus, po šių nusikalstamų veikų įvykdymo nuteistas dar vieną kartą, dar du procesiniai dokumentai, priimti S. K. atžvilgiu, yra neįsiteisėję – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-04-04 baudžiamasis įsakymas, kuriuo S. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 14 parų areštu, bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-05-15 nuosprendis, kuriuo S. K. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, Šiauliuose apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėtina dar viena baudžiamoji byla, iškelta S. K. atžvilgiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2 t., b. l. 47-57 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Asmuo teistas ir užsienio valstybėje. Nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, S. K. padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). S. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 9 p., nenurodytina, kadangi byloje nėra patikimų duomenų apie tai, kad veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo metu S. K. tikrai būtų buvęs neblaivus (jo teigimu, tą dieną alkoholio nebuvo daug išgėręs), po įvykio jo girtumas alkoholio matuokliu nebuvo tikrintas. Po to, kada išdaužė langą, jis iškart vagystės neįvykdė, dėl sužalojimų buvo patekęs į gydymo įstaigą ir tik paleistas iš jos, sugrįžęs autobusu, įvykdė turto pagrobimą, t. y. praėjus gana nemažam laiko tarpui. Taigi, visos abejonės dėl šios aplinkybės, vadovaujantis pamatiniu teisės principu in dubio pro reo, vertintinos S. K. naudai. Iš esmės tokios pačios pozicijos vertindamas atsakomybę sunkinančias aplinkybes laikėsi ir prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą. S. K. baustas administracine tvarka, nemokantis paskirtų baudų (2 t., b. l. 59-63), nedirbantis, šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini) kalėjime. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus S. K., visiškai nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, vedančiam netinkamą gyvenimo būdą, už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o už dviejų už baudžiamųjų nusižengimų padarymą – arešto bausmes. Bausmių trukmės, įvertinus aptartas aplinkybes, tame tarpe – kad S. K. kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl savo elgesio, yra jauno amžiaus, pasižadėjo padaryti reikiamas išvadas, nustatytinos kaip mažesnės nei įstatyme numatyti vidurkiai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes bausmes, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-04-04 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-05-15 nuosprendžiu paskirta galutine bausme nebendrintina, kadangi tiek 2024-04-04 teismo baudžiamasis įsakymas, tiek 2024-05-15 nuosprendis šio nuosprendžio priėmimo dieną yra neįsiteisėję. Įsiteisėjus visiems procesiniams sprendimams, atskira nutartimi bus išspręstas klausimas dėl bausmių subendrinimo, gavus kompetentingos institucijos teikimą.

S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 131-133) iki bausmės vykdymo pradžios nekeistina.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji O. H. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 51-53). Ieškinyje nurodė, kad dviratis buvo įsigytas 2023 m. pavasarį iš privataus asmens, buvo techniškai tvarkingas, tinkamas važiavimui. Be turtinės žalos O. H. patyrė neturtinę žalą, nes dėl dviračio vagystės neigiamus išgyvenimus patyrė ne tik ji, bet ir jos nepilnametis sūnus, kuris naudojosi dviračiu.

Tai, kad patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nukentėjusioji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, paaiškindama, kad dviratis buvo įsigytas už 200 Eur, buvo techniškai tvarkingas. Sūnus dviratį pirko iš savų pinigų. Jam ir jai buvo stresas, kai dviračio neteko. Po įvykio buvo kviečiami į policiją, turėjo gaišti laiką, juto nepatogumus, trukdėsi darbas, reikėjo eiti į teismą. Labiau išgyveno sūnus. Liko baimė netekti daiktų. Šiuo metu nejaučia saugumo.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos pagrįstas, turtinė žala atsiradusi dėl tyčinių kaltinamojo S. K. neteisėtų veiksmų, pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Pastebėtina, kad su pagrobto dviračio verte teisiamajame posėdyje sutiko ir kaltinamasis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas.

Bylos duomenys leidžia teigti, kad nukentėjusioji, žinodama, jog dviratis svarbus nepilnamečiui sūnui, dėl dviračio vagystės patyrė objektyviai suprantamą psichologinį diskomfortą, o jos sūnus nesaugumo, baimės jausmą. Tačiau teismas, remdamasis nurodytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, vadovaudamasis bendraisiais sąžiningumo, proporcingumo, teisingumo bei protingumo teisės principais, mano, jog šiuo atveju yra pagrindas priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumos dydį sumažinti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagrobto dviračio vertė nėra didelė – siekia 200 Eur. Jis buvo paliktas neprirakintas dviračių stovėjimo aikštelėje, kas rodo, kad pats daikto naudotojas buvo itin nerūpestingas ir neatidus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad iškart po dviračio vagystės nukentėjusiajai ar jos sūnui atsirado dideli nepatogumai, pvz., kaip kad po dviračio netekimo ilgą laiką negalėjo sugrįžti į namus (dviračio vagystė įvykdyta mieste, kur ir gyvena). Daiktas savininkei taip ir nebuvo grąžintas. Aktualu ir tai, kad S. K. šiai dienai yra nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, įvertinęs tiek nagrinėjamos bylos aplinkybes, tiek CK nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnis), daro išvadą, kad ieškinyje nukentėjusiosios nurodytas neturtinės žalos dydis (300 Eur) laikytinas akivaizdžiai per dideliu ir neatitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, jog nukentėjusioji nei pareikštame ieškinyje, nei posėdžio metu nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie patirtus didesnius neturtinio pobūdžio išgyvenimus, tuo tarpu tam tikri vidiniai išgyvenimai – pergyvenimas bei kiti nepatogumai, natūraliai yra susiję su įvykdyta nusikalstama veika, tačiau jie patys savaime nepagrindžia didesnio neturtinės žalos dydžio. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl teismas konstatuoja, kad prašomos 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos (tai 1,5 karto daugiau nei vertas pats pagrobtas daiktas) sumažinimas iki 80 Eur atitiktų protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą psichologinį diskomfortą, nepatogumus ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusio asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (87,50 Eur dydžio gynėjo advokato S. S. užmokestis ir 518,75 Eur atstovo advokato V. K. darbo užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėjas kaltinamajam buvo paskirta teismo iniciatyva, į jo turtinę padėtį (nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, kitų duomenų apie turimą turtą byloje nėra, iš jo priteista tiek turtinė, tiek neturtinė žala), patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš S. K. nepriteistinos.

- kompaktinės laikmenos, 2 vnt., esančios vokuose prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - paliktinos prie bylos;

- 7 biologiniai pėdsakai, esantys voke, pažymėtame „(duomenys neskelbtini)“ ir perduotame saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (1 t., b. l. 54-56), - sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį areštu 20 (dvidešimčiai) parų.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį ir nuteisti jį areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes bausmes, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, ir S. K. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

S. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios nekeisti.

Nukentėjusiosios O. H. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš S. K. nukentėjusiajai O. H. 200 Eur (du šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios O. H. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. K. nukentėjusiajai O. H. 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nepriteisti iš S. K. 87,50 Eur proceso išlaidų už S. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo dalyvavimo byloje bei 518,75 Eur proceso išlaidų už nukentėjusiajai O. H. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl atstovo dalyvavimo byloje.

- kompaktines laikmenas, 2 vnt., esančias vokuose prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos;

- 7 biologinius pėdsakus, esančius voke, pažymėtame „(duomenys neskelbtini)“ ir perduotame saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.