- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-483-425/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02799-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Z. S.
- Atsakovas
- L. K.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-483-425/2013
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02799-2013-6
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio 18 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3897-223/2013 pagal ieškovo Z. S. ieškinį atsakovei L. K. dėl leidimų, suderinimų ir panašaus pobūdžio dokumentų namo remonto darbams gavimo be atsakovės sutikimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Z. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti ieškovui teisę be atsakovės L. K. sutikimo gauti visus leidimus, suderinimus ir panašaus pobūdžio dokumentus, būtinus stogo dangos pakeitimui, namo apšiltinimui, apkalimui naujomis lentelėmis, nudažymui, vandentiekio ir kanalizacijos tinklo įvedimui į ieškovo naudojamą namo dalį, taip pat minėtus darbus atlikti be atsakovės sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad su atsakove L. K. yra pastatų (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Gyvenamojo namo dalis, kuria naudojasi ieškovas, reikalauja remonto. Ieškovas nurodė, kad norint atlikti remonto, šiltinimo ir kitus darbus, reikalingas atsakovės sutikimas, kurį duoti atsakovė atsisako, todėl ieškovas kreipėsi į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-04-24 nutartimi nustatė ieškovui Z. S. terminą iki 2013 m. gegužės 14 d. pašalinti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas pažymėjo, jog ieškovo reikalavimas yra nekonkretus, neaiškus, todėl ieškovas reikalavimą turi patikslinti. Teismas tokio pobūdžio leidimus išduoda konkrečiam veiksmui atlikti ir pagal ieškovo pateiktą projektą. Kadangi ieškovas nepateikė projekto, pagal kurį bus atliekami jam priklausančios namo dalies rekonstrukcijos dalies darbai, teismas ieškovą įpareigojo projektą pateikti kartu su patikslintu ieškiniu. Be to, teismas nurodė, kad nors ieškovas teigia, jog atsakovė atsisako duoti sutikimą darbams atlikti, tačiau ieškovas nepateikė šią aplinkybę patvirtinančio dokumento.
Šalies argumentai
Ieškovas Z. S. atskiruoju skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti tam pačiam teismui kita teisėjų sudėtimi. Apeliantas nurodė, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir be argumentų, nenurodytas nei vienas teisės aktas ar teismų praktikos pavyzdys, kuriuo remdamasis teismas taip nusprendė. Priimta nutartis neaiški ir vilkina greitą bylos išnagrinėjimą, naikintina absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog neaiškus ieškovo reikalavimas, nesiremdamas jokiais teisės aktais pažymėjo, kad leidimas išduodamas kiekvienam konkrečiam veiksmui. Apeliantas pažymėjo, kad teismas turėtų nurodyti, kad ieškovas turi teisę gauti leidimus darbams atlikti be atsakovės leidimo apskritai, nes toks sprendimas ekonomiškesnis ir priimtinesnis nei sprendimas, kuriame išvardinti konkretūs leidimai. Besikreipiantis asmuo neprivalo žinoti kokių leidimų konkrečiai reikia, todėl juos išvardinti turėtų teismas ir tai nelaikytina išėjimu už ieškinio dalyko ribų. Projekto namo apšiltinimui, stogo dengimui gauti nėra būtina, o jis reikalingas tik kanalizacijos ir vandentiekio tinklams įsivesti, tačiau jis gali būti pradėtas rengti tik abiejų bendraturčių sutikimu. Be to, bendraturtė negali išduoti ir pažymos ar dokumento, kad ji nesutinka su ieškovo planuojamais darbais, nes tokių pažymų ji neišdavinėja. Apie tai, kad ieškovo teisė pažeista, jis nurodė ieškinyje, todėl ši teisė turi būti ginama.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybą – remontuoti ar rekonstruoti statinį arba statyti naują – įgyvendinama vadovaujantis minėtomis nuostatomis, taip pat specialiųjų teisės aktų normomis, nagrinėjamos bylos atveju – Statybos įstatyme, leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarką reguliuojančiose teisės normose ir kituose teisę į statybą nustatančiuose teisės aktuose. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą.
Ieškovas Z. S. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovui teisę be atsakovės L. K. sutikimo gauti visus leidimus, suderinimus ir panašaus pobūdžio dokumentus, būtinus stogo dangos pakeitimui, namo apšiltinimui, apkalimui naujomis lentelėmis, nudažymui, vandentiekio ir kanalizacijos tinklo įvedimui į ieškovo naudojamą namo dalį. Pagal LR Statybos įstatymą viena iš statybos rūšių yra statinio remontas, kuris gali būti paprastasis arba kapitalinis. Kadangi ieškovas nurodė siekiantis apšiltinti fasadines namo sienas, jas apkalti naujomis lentelėmis, nudažyti, pakeisti stogo dangą, tokie darbai laikomi kapitaliniu statinio remontu. LR Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 4 p. įtvirtina, kad kapitalinio statinio remontui turi būti rengiamas projektas. Statybos leidimas statinio kapitalinio remonto atveju yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p.). Tokiam leidimui gauti turi būti pateikti dokumentai, išvardinti Statybos įstatymo 23 str. 10 d. Tarp šių dokumentų nurodyti statinio projektas, statinio bendraturčių sutikimas, žemės sklypo bendraturčių sutikimas. Iš ieškovo ieškinio turinio galima daryti išvadą, jog ieškovas siekia gauti statybos leidimą, t. y. pritarimą kapitalinio remonto projektui, tačiau, kadangi bendraturtė atsakovė L. K. atsisako duoti sutikimą darbams atlikti, to padaryti negali.
Bendrieji procesinių dokumentų turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111 straipsnyje, o ieškinio turinį atskleidžia CPK 135 straipsnis. Priimdamas ieškinį nustatęs procesinio dokumento turinio trūkumus, teismas turi nustatyti ieškovui terminą jiems pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Nors civilinio proceso įstatymo nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Į teismą besikreipiantis asmuo privalo aiškiai nurodyti, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo. Apeliantas ieškinyje abstrakčiai nurodė ketinantis remontuoti namą, šiltinti pastato sienas, keisti stogą ir prašė teismo leisti šiuos darbus atlikti be atsakovės sutikimo. Tačiau pažymėtina, kad teismas dėl leidimo be bendraturčio sutikimo atlikti statybos darbus išdavimo sprendžia konkretiems darbams, t. y. pagal pateiktą projektą, iš kurio galima aiškiai nustatyti, kurios pastato sienos bus šiltinamos, kuri stogo dalis bus keičiama, koks stogo plotas bus pakeistas, kaip bus keičiama fasadinių sienų apdaila, kokia spalva, medžiagų faktūra ir pan. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar bendraturtis nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą ir ar tokie statybos darbai nepažeis bendrasavininkų teisių, todėl turi būti aišku, kokie statybos darbai bus atliekami. Leidimas vykdyti statybos darbus be bendraturčio sutikimo duodamas konkretiems darbams, o ne abstrakčiai visiems darbams, kuriuos kada nors ateityje planuoja atlikti ieškovas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą ištaisyti ieškinio trūkumus ir tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimus.
Ieškovas taip pat turi nurodyti ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą bei pateikti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Visi teisiškai reikšmingi įrodymai turi būti pateikti su ieškiniu, ir tų įrodymų pateikimas negali būti „dozuojamas“ ar sąmoningai paliekamas vėlesnėms proceso stadijoms. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui nurodė, kad jis turi pateikti projektą, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, kadangi, kaip jau buvo minėta, kapitaliniam remontui atlikti yra būtinas tokio remonto projektas. Apeliantas nurodė, kad be kito bendraturčio sutikimo negalima paruošti projekto, tačiau nepateikė įrodymų, kad buvo kreiptasi į projektavimo darbus atliekančią bendrovę ir ši atsisakė paruošti projektą, motyvuodama bendraturčio sutikimo nebuvimu. Todėl minėtą atskirojo skundo argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą. Taip pat apeliantui paaiškintina, kad teismas neturi pareigos veikti kaip ieškovo atstovas ir už ieškovą formuluoti ieškinio reikalavimus, aiškinti ieškovui, kokių konkrečiai leidimų atliekamiems darbams reikia, ar kitaip veikti ieškovo interesais. Šioje byloje nėra viešo intereso, todėl ieškovas turi pareigą pats pasirūpinti tinkamu procesinių dokumentų parengimu, tinkamu reikalavimų suformulavimu ir įrodymų pateikimu (CPK 135, 178, 179 str.).
Asmuo, kreipdamasis į teismą taip pat turi įrodyti, jog jo subjektinė teisė yra pažeista ir turi būti apginta teismine tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, jog atsakovė pažeidžia jo teisę naudoti ir valdyti pastatą ir nemotyvuotai atsisako duoti sutikimą kapitaliniam statinio remontui atlikti, todėl ieškovas privalo įrodyti, kad atsakovė tikrai atsisako sutikimą duoti. Atsakovės atsisakymas gali būti išdėstytas raštu šalių tarpusavio susirašinėjime, toks atsisakymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Tačiau kadangi šalys yra fiziniai asmenys, tikėtina, jog atsakovė atsisakymą duoti sutikimą išreiškė žodžiu, todėl ieškovui negalint pateikti teismui atsakovės raštiško atsisakymo, pirmosios instancijos teismas turėtų vertinti žodinius atsakovės paaiškinimus teismo posėdžio metu ar atsakovės pateiktą atsiliepimą. Šiuo atveju dokumento, patvirtinančio atsakovės atsisakymą duoti sutikimą remonto darbams, nebuvimas neturėtų būti vertinamas kaip užkertantis kelią ieškinio priėmimui ir nagrinėjimui.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.