Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L., posėdyje išnagrinėjo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) LR piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 6 d., apie 13.15 val., Kaune, Kovo 11-tosios g. 22, esančioje parduotuvėje „IKI“, V. L. prekybos salėje paėmė 1 vnt. „Gillete Rubie Plus“, kurio vertė 0,87 euro ir praėjo pro prekybos kasas už paimtas prekes nesumokėjęs. Šiais veiksmais V. L. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis ATPK 272 str. 1 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L. paaiškinime nurodė, kad savo poelgį paaiškins atvykęs į bylos nagrinėjimą (b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

V. L. padaryto administracinio teisės pažeidimo faktą ir jo kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), UAB „Palink“ pareiškimas (b. l. 3), apsaugos darbuotojo paaiškinimas (b. l. 4).

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad V. L. padarė smulkųjį svetimo turto pagrobimą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str., todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad V. L. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Taip pat parduotuvei padarytas itin mažas nuostolis.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad net ir minimali sankcijoje už šį pažeidimą numatyta administracinė nuobauda bus neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu, paskyrus mažesnę, nei sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 29 str., 30 str., 30¹ str., 31 str., 50 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., ir skirti 5 Eur (penkių eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti: ROIK 16055001800.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).