Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-01-18 · Civilinė byla Nr. 2A-47-267/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-18
Bylos Nr.
2A-47-267/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Vytautas Kursevičius
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
UAB „Hama“
Trečiasis asmuo
UAB „Acme kompiuterių komponentai“, Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos, UAB „Servisa ICT“
Advokatai
Vilius Jonaitis, Vidas Peikštenis
Pranešėja D. Burbulienė KopijaTeisėja S. Plungienė Civilinė byla Nr. 2A-47-267/2010
Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.5.1.; 45.3.; 121.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Danutės Burbulienės,kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Vytauto Kursevičiaus,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,dalyvaujant ieškovui R. R., jo atstovui advokatui Vidui Peikšteniui,atsakovo UAB „Hama“ atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui UAB „Hama“ (buv. A. J. prekybos įmonė „Hama“), tretiesiems asmenims UAB „Acme kompiuterių komponentai“, Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos ir UAB „Servisa ICT“ dėl įpareigojimo grąžinti pinigus už nesaugią ir netinkamos kokybės prekę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. R. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą ieškiniu prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 3300 Lt, sumokėtų už netinkamos kokybės ir nesaugų skystųjų kristalų televizorių - monitorių „Iiyama PCL 300WT–SOXP“, kurio serijos Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo visas šioje byloje ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-12-17 pagal išperkamosios nuomos sutartį su UAB „Snoro lizingas“ iš atsakovo parduotuvės „Hama“ nusipirko skystųjų kristalų televizorių - monitorių „Iiyama PCL 300WT-SOXP“. Prekei buvo suteikta 3-jų metų garantija, tačiau 2007-09-16 televizorius užgeso ir daugiau nebe­įsijungė. Kitą dieną ieškovui nuvežus sugedusį televizorių į atsakovo parduotuvę ir raštu pareikalavus pa­keisti jį nauju arba grąžinti pinigus, atsakovo atstovai atsisakė tai daryti, kadangi patikrinimo metu televizorius įsijungė. Ieškovo teigimu, parsivežus į namus, televizorius ir toliau išsi­junginėdavo po kelias minutes. 2007-09-27 televizorius išsijungė ir daugiau nebeįsijun­gė. Apie gedimą ieškovas telefonu pranešė atsakovui, tačiau atsakovo direktorius V. J. atsisakė atvykti į ieškovo namus užfik­suoti gedimą. 2007-10-02 ieškovas nuvežė televizorių atsakovui ir pareikalavo jį pakeisti nauju arba grąžinti pinigus. Tikrinimo metu televizoriui įsijungus, atsakovo parduotuvės direktorius pasiūlė jį pasiimti, tačiau ieškovas nesutiko. Tada atsakovo atstovas pranešė, kad televizorių siųs patikrinti į te­chninio aptarnavimo servisą. Ieškovas nurodė, kad po 10 dienų jis gavo UAB „Acme kompiuterių komponentai“ 2007-10-11 techninės ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, kad televizorius atitinka technines charakteristikas ir yra tinkamas naudoti, kadangi per 8 testavimo dienas esą nė karto savaime neišsijungė ir tik buvo „profilaktiškai išvalyti maitinimo jungties kontaktai“. Ieškovo manymu, atsakovas pažeidė Vartotojų teisių gynimo įstatymo 20 str. 2 d. nuostatas, nes per 10 dienų nuo jo krei­pimosi nepateikė rašytinio atsakymo, pagrįsto dokumentais. Nurodė, kad Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 8 p. nustato, jog, kilus nesutarimams tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl prekės kokybės, pardavėjas, gavęs raštišką pirkėjo prašymą, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos dėl prekės kokybės įvertinimo. Tačiau atsakovas šios pareigos ne tik laiku neįvykdė, bet dar ir sutrukdė valstybės įgaliotajai institucijai nešališkai ištirti, ar nupirktas televizorius yra saugus ir kokybiškas, kadangi prieš kreipdamasis į šį trečiąjį asmenį, jis dar suspėjo perduoti televizorių - monitorių savo pasirinktam prekės gamintojo atstovui Lietuvoje - trečiajam asmeniui - UAB „Acme kompiuterių komponentai“. Ieškovas nurodė, kad 2007-10-22 jis kreipėsi su skundu į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, tačiau ši ir visos kitos institucijos, į kurias ieškovas kreipėsi, jo skundus atmetė kaip nepagrįstus, o Vilniaus apygardos administ­racinis teismas skundą perdavė nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Ieškovas pažymėjo, kad iš atsakovo pateikto UAB „Acme kompiuterių komponentai“ 2007-10-11 techninės ekspertizės akto matyti, jog buvo pažeistos jo, kaip vartotojo, teisės, kadangi jam buvo parduotas nesaugus ir netinkamos kokybės televizorius, nes patikrinimo metu ma­žiausiai reikėjo išvalyti maitinimo jungties kontaktus, o kiti dar didesni saugumo ir kokybės trūku­mai galėjo būti nuslėpti dėl atsakovo veiksmų. Ieškovo manymu, tikėtina, kad atsakovas nesaugaus ir netinkamos kokybės televizoriaus perdavimo momentu galėjo nežinoti apie paslėptus šio daikto trūkumus, tačiau jis vis vien yra atsakingas už pir­kimo-pardavimo sutarties metu duotą kokybės garantiją – par­davėjo įsipareigojimą grąžinti už prekę sumokėtą sumą, jei prekė neatitinka garantijos dokumente nurodytų sąlygų. Teigė, jog minėtas techninės ekspertizės aktas įrodo, kad televizoriaus saugumo ir tinkamos kokybės trūkumas atsirado iki atsakovui perduodant prekę arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jos perdavimo. Todėl atsakovui atsisakius pakeisti nesaugų ir netinkamos kokybės televizorių kitu ar grąžinti ieškovui pinigus, ieškovas atsisakė pirkimo­ - pardavimo sutarties ir kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovę grąžinti jam 3300 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo R. R. atsakovui UAB ,,Hama“ 2380 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 46,02 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, jog ginčas byloje kyla dėl to, kad ieškovo manymu, jo iš atsakovo įsigyto televizoriaus gedimas buvo pašalintas per pirmąją televizoriaus techninę apžiūrą, atliktą UAB „Acme kompiuterių komponentai“, o tai, kad televizoriui profilaktiškai buvo pravalyti maitinimo jungties kontaktai įrodo televizoriaus nekokybiškumą. Nurodė, kad ieškovo pareiškimus, skundus tyrusių institucijų išvadose, sprendimuose, patikrinimo aktuose nėra užfiksuota, jog televizorius buvo remontuotas, jame būtų keistos detalės ar panašiai. Teismas pažymėjo, kad Valstybinės ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos atstovas P. U. ir nagrinėjant skundą Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje, ir teismo posėdyje paaiškino, kad, atliekant televizoriaus apžiūrą, televizoriaus remonto žymių nenustatė, o tai, kad televizoriui reikėjo profilaktiškai pravalyti maitinimo jungties kontaktus, neduoda pagrindo manyti, jog televizorius buvo nekokybiškas. Konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti tokiu valstybinės institucijos atstovo paaiškinimu, kadangi profilaktinis pravalymas iš tiesų nereiškia įrangos remonto. Teismas padarė išvadą, kad profilaktinis tam tikrų kontaktų pravalymas – tai priemonė apsaugoti įrangą nuo galimų gedimų ateityje, o ne jau esamų gedimų pašalinimas. Teismo vertinimu, šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Servisa ICT“ raštas, kuriame nurodyta, kad 2007-10-03 garantiniam aptarnavimui gautas televizorius „Iiyama PLC 300WT-SOXP“ ir pirminės apžiūros metu buvo pastebėta, kad maitinimo jungties kontaktai ištepti ir aplink juos susikaupę dulkių. Pažymėjo, kad UAB „Servisa ICT“ minėtame rašte patvirtino, jog profilaktinis pavalymas nėra prekės remontas ir, kad ieškovo nurodytam defektui, jog televizorius savaime išsijungia, per visą tikrinimo laiką nepasireiškus, jokie remonto darbai atliekami nebuvo. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas pasirinko vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių ypatumus reglamentuojančio CK 6.363 str. 8 d. įtvirtintą būdą – vienašališkai nutraukė sutartį ir kreipėsi į teismą reikalaudamas grąžinti už netinkamos kokybės prekę sumokėtą kainą. Nors CK 6.363 str. 4—8 d. įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo vartotojui suteikiama absoliuti diskrecija rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, tačiau teismas pažymėjo, jog šios teisės nėra absoliučios. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad pirkėjo teisė reikalauti sutarties nutraukimo yra paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų (pakeitimo tinkamos kokybės daiktu, pirkimo kainos sumažinimo, trūkumų pašalinimo ar pirkėjo išlaidų trūkumams ištaisyti atlyginimo, įskaitant nuostolių atlyginimą) nepakanka apginti pažeistų pirkėjo teisių ir kai sutarties pažeidimas yra esminis. Pažymėjo, kad iš bylos faktinių aplinkybių, kurių šalys neginčija, matyti, jog parduotas televizorius apie metus ir devynis mėnesius veikė tinkamai. Ieškovui kreipusis dėl gedimų į atsakovą, televizorius veikė, todėl siekiant įsitikinti pretenzijos pagrįstumu televizorius buvo siunčiamas į techninio aptarnavimo servisą. Teismas konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų pavirtinančių jo teiginius, kad televizorius servise buvo suremontuotas. Priešingai, byloje nustatyta, kad televizorius buvo testuotas iš viso 4 kartus ir nei vienos apžiūros ir testavimo metu nenustatyta remonto žymių ar ieškovo nurodytų defektų. Teismas nurodė, kad ieškovas, reikšdamas pretenzijas dėl televizoriaus pats ne kartą kviečiamas taip ir neatvyko nė į vieną televizoriaus apžiūrą, kur būtų galėjęs įsitikinti, kad apžiūra atlikta tinkamai. Pažymėjo, jog televizorius iki šiol veikia tinkamai, ieškovas neginčija, kad televizorius atlieka pagrindinę savo funkciją, tačiau abejoja dėl televizoriaus veikimo ateityje dėl jam profilaktiškai pravalytų jungties kontaktų. Nustatęs, jog profilaktinis maitinimo jungties kontaktų pravalymas nereiškia daikto remonto ir nepatvirtina įrangos nekokybiškumo, teismas laikė, kad iš esmės ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog daiktas neatitinka norminių dokumentų reikalavimų, negali būti naudojamas tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami, neatitinka jam ir jo paskirčiai keliamų kokybinių rodiklių, kurie leistų daryti išvadą, jog daikto savybės neatitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog iš atsakovo įsigyta prekė – televizorius „Iiyama PCL 300WT-SOXP“ yra nekokybiška ir netinkama naudoti pagal paskirtį. Be to, įvertinęs ieškovo pasirašytas garantijos sąlygas, pagal kurias ieškovas galėjo prašyti tik nemokamo įrangos remonto arba įrangos pakeitimo, ieškovo reikalavimą grąžinti už prekę sumokėtus pinigus, teismas laikė nepagrįstu, o ieškinį atmestinu. Tuo pačiu teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas pažeidė Vartotojų teisių gynimo įstatymo 20 str. 2 d. bei Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 8 p. nuostatas. Teismo vertinimu, šie formalūs pažeidimai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytini ieškovo teisių pažeidimais. Atmetęs ieškinį, teismas priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovui bei valstybei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. R. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas tariamai nepagrįstai reikalavo grąžinti už netinkamos kokybės prekę sumokėtą kainą, kadangi tokia teisė yra paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų nepakanka apginti pažeistų pirkėjo teisių ir kai sutarties pažeidimas yra esminis, be to, toks būdas prieštarauja ieškovo pasirašytos garantijos sąlygoms. Pirkėjui suteikiama absoliuti diskrecija pasirinkti CK 6.334 str. 1 d. 4 p. numatytą jo teisių gynimo būdą vien tik tuo atveju, jeigu netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, t.y. nesiejant šios sąlygos su teismo nurodyta papildoma sąlyga - galimybe apginti pirkėjo pažeistas teises kitais jo teisių gynimo būdais. CK 6.334 str. 4 d. nustato, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo arba turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Iš šios teisės normos nuostatos taipogi yra akivaizdu, kad, priešingai nei teigia teismas, atsakovo ieškovui pateikta pasirašyti televizoriaus-monitoriaus garantija negalėjo atimti iš ieškovo teisę reikalauti grąžinti už šią prekę sumokėtus pinigus ir atsisakyti sutarties tuo atveju, jeigu netinkamos kokybės televizoriaus-monitoriaus parda­vimas yra esminis sutarties pažeidimas.

2. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovui buvo neprivalu raštu kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją dėl prekės kokybės įvertinimo, kadangi esą nebuvo atitinkamo mano raštiško prašymo. Tačiau, ieškovo manymu, Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 8 p. nuostatos iš pirkėjo reikalauja pateikti pardavėjui raštišką pra­šymą ne dėl kreipimosi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją, o tik dėl vieno iš CK 6.334 str. 1 d. nurodytų pirkėjo teisių gynybos būdų realizavimo, kad pardavėjui būtų akivaiz­du, jog tikrai yra kilęs ginčas dėl parduotos prekės kokybės, ir kad tą ginčą galima išspręsti tik už­prašius Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos pateikti išvadą dėl prekės kokybės įvertinimo. Tokiu būdu atsakovo nesilaikymas Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 8 p. reikalavimo jam suteikė galimybę nekokybišką ir netinkamą naudoti pagal paskirtį televizorių-monitorių pirma suremontuoti savo pasirinktame servise ir tik po to pateikti šią prekę Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai dėl kokybės įvertinimo. Kad ši galimybė galėjo būti pasiekta, teismo posėdyje nepaneigė ir trečiojo asmens – Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos atstovas P. U., kuris parodė, kad „esant dabartinėms technologijoms galima padaryti viską, kad nesupras ar buvo taisyta“. Be to, šis atstovas teisme paaiškino, kad „esant užterštumui ir susidarius sąlygoms būna pramušimas“, tuo netiesiogiai patvirtindamas ieškovo ieškinio argumentus, kad ieškovui tikrai buvo parduotas nesaugus ir netinkamos kokybės televizorius – monitorius, tuo iš esmės pažeidžiant sutartį, kadangi atsakovo pasirinktam gamintojo atstovui Lietuvoje – UAB „Acme kompiuterių kompo­nentai“ reikėjo atlikti taip vadinamos kokybiškos prekės maitinimo elektra uždaros jungties kontak­tų profilaktinį valymą tam, kad ji savaime neužsidegtų. Tačiau teismas į tokias svarbias bylai faktines aplinkybes nekreipė jokio dėmesio, kaip ir į nebuvimą byloje rašytinių įrodymų, kad bent vienas ieškovo televizoriaus-monitoriaus kokybę tikrinęs asmuo būtų pateikęs išvadą, jog trečiojo asmens – UAB „Acme kompiuterių komponentai“ at­likto profilaktinio maitinimo elektra jungties kontaktų valymo metu nebuvo pašalinti dar ir kokie nors kiti dideli šios prekės trūkumai. Todėl yra pakankamas pagrindas teigti, kad teismas pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 str., kadangi byloje esančių įrodymų neįvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinė­jamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo R. R. apeliacinį skundą atsakovas UAB „Hama“ prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. R. R. visokiais nepagrįstais būdais ir toliau siekia bet kokia kaina teismui įrodyti, jog atsakovas esą jam pardavė iš tiesų nesaugią ir netinkamos kokybės prekę, už kurią jis neva pagrįstai iš atsakovo reikalauja pinigų. Todėl, nepaisant to, kad ši jo iš atsakovo įsigyta prekė, t.y. televizorius, be jokių priekaištų jo namuose iki tol veikė beveik dvejus metus, o ir vėliau jokių jos kokybės trūkumų nenustatė jokie šią prekę tyrę specialistai, ieškovas vis vien tvirtina, kad ši prekė vis vien yra nekokybiška. Tačiau teismas šioje byloje nenustatė, kad atsakovas šioje ginčo situacijoje kaip nors pažeidė nustatytas prekių kokybės tikrinimo procedūras bei, kad ieškovui priklausanti prekė yra nekokybiška. Be to, ieškovas iki šiol į šią bylą taip ir nepateikė nė vieno įrodymo, kad jo iš atsakovo parduotuvės įsigytas televizorius tikrai nerodo ir, kad šios prekės kokybei galėjo turėti kokią nors reikšmę tai, kad minėtas televizorius iki pateikiant jį įvertinti Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai, buvo patikrintas gamintojo įgalioto atstovo.

2. Apeliantas nenuginčijo specialistų t.y. gamintojo įgalioto serviso (UAB „Acme kompiuterių komponentai“) ir valstybės įgaliotos institucijos (Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos), kategoriškų išvadų apie tai, kad jo skystų kristalų televizorius – monitorius „Iiyama PCL300WT-SOXP“ atitinka technines charakteristikas bei yra visiškai tinkamas naudoti. Todėl tokiu atveju teigti apie tai, jog šis televizorius neva neatitinka kokių nors tokios prekės kokybės reikalavimų apeliantas neturi jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Šioje situacijoje pirmos instancijos teismas kitaip ir negalėjo įvertinti byloje esančių įrodymų bei negalėjo turėti kokio nors kitokio įsitikinimo, nei jį išsakė savo sprendime, kadangi prekės nekokybiškumo įrodinėjimo pareiga pagal įstatymą yra priskirta pirkėjui (CK 6.333 str. 1 d. ir CPK 178 str.), bet pastarasis, kaip iki šiol rodo šios bylos eiga, apart teigimų dėl neva pažeisto prekės kokybės tikrinimo proceso, kaip jau minėta, jokių savo reikalavimo dėl prekės nekokybiškumo įrodymų nėra net pateikęs.

3. Visiškai nepagrįsti apelianto argumentai dėl Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 8 ir 12 p. nuostatų pažeidimo. Daiktų grąžinimo taisyklių 8 p. nustato, jog, kilus nesutarimams dėl prekės kokybės, pardavėjas, gavęs raštišką pirkėjo prašymą, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją dėl prekės kokybės įvertinimo. Tačiau neaišku, kokį ryšį ši procedūra gali turėti su pačia prekės kokybe. Apeliantas nepagrįstai teigia ir dėl atsakovo esą padaryto Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 12 p. pažeidimo, t.y. dėl atsakovo bendrovės atstovo atsisakymo atvykti pas jį į namus, kadangi, kaip yra nurodyta minėtame punkte, dideles ir sunkias netinkamos kokybes ne maisto prekes kokybei įvertinti pardavėjas veža tik tuo atveju, jeigu pirkimo - pardavimo sutartyje nėra numatyta kitaip, tuo tarpu, tarp atsakovo ir ieškovo sudarytos sutarties dėl skystųjų kristalų televizoriaus - monitoriaus „Iiyama PCL 300WT-SOXP" pirkimo – pardavimo 5 punkte yra nustatyta, jog sugedusi įranga yra transportuojama pirkėjo, t.y. šiuo atveju – ieškovo, transportu arba už papildomą mokestį pardavėjo transportu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo R. R. apeliacinį skundą tretysis asmuo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie ūkio ministerijos apelianto pateikto skundo nepalaikė, nurodydama, kad Inspekcija tris kartus atliko R. R. 2005-12-17 įsigytos prekės apžiūrą ir nustatė, kad televizorius yra tinkamos kokybės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo atstovas apeliacinį skundą prašė tenkinti jame išdėstytais pagrindais ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo atstovaujamojo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius, ir atmesdamas pareikštą ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185 str., 263 str.).

Byloje nustatyta, kad apeliantas R. R. pagal 2005-12-17 išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Hama“ įsigijo televizorių – monitorių Iiyama PCL 300 WT – SOXP, kuriam pardavėjas suteikė 3 metų garantiją. Apeliantas ilgą laiką jokių pretenzijų dėl prekės kokybės pardavėjui (atsakovui UAB „Hama“) neturėjo, tačiau 2007-09-17 atvežė televizorių į parduotuvę, teigdamas, kad televizorius sugedo, ir pareikalavo grąžinti už jį sumokėtus pinigus arba pakeisti nauju. Patikrinimo metu parduotuvėje televizorius veikė, todėl pardavėjas atsisakė tenkinti pirkėjo prašymą, o ieškovas R. R. parsivežė prekę namo. Tačiau 2007-09-27 ieškovas telefonu pakartotinai pranešė atsakovui, kad televizorius neveikia, o 2007-10-02 atvežė prekę į parduotuvę, paliko ją ir pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus arba pakeisti nauja. Nustačius, kad televizorius yra tinkamos kokybės (buvo atlikti keturi patikrinimai) atsakovas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą.

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl daikto kokybės, ieškovo R. R. teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Savo reikalavimą ieškovas grindžia CK 6.334 str. nuostatomis, tvirtindamas, kad įstatymu pirkėjui suteikta absoliuti diskrecija pasirinkti CK 6.334 str. 1 d. 4 p. numatytą jo teisių gynimo būdą, jei parduotas netinkamos kokybės daiktas, nepriklausomai nuo aplinkybių, ar yra galimybė apginti pažeistas pirkėjo teises kitais jo teisių gynimo būdais.

Reikalavimus daikto kokybei nustato CK 6.333 str. ir 6.363 str. 1 – 3 d.. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis galima spręsti, jog nagrinėjamu atveju ginčo objektas, televizorius – monitorius Iiyama PCL 300 WT – SOXP serijos Nr. 0534851100142, atitinka tinkamos kokybės reikalavimus. Tai tris kartus savo išvadose konstatavo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie ūkio ministerijos – institucija, kuri įgaliota atlikti tyrimus dėl daikto kokybės ir spręsti dėl vartotojo reikalavimo pagrįstumo (b. l. 41, 75-76, 81-84 tomas 1). Fakto, kad šiuo metu televizorius yra tinkamas naudoti, iš esmės neginčija ir apeliantas, teigdamas, jog atsakovo nurodymu tretysis asmuo – UAB „Acme kompiuterių komponentai“, atlikęs „taip vadinamos kokybiškos prekės maitinimo elektra uždaros jungties kontaktų profilaktinį valymą tam, kad ji savaime neužsidegtų“, galėjo pašalinti dar ir kokius nors kitus didelius šios prekės trūkumus. Tokiu būdu ieškovas byloje pareikštus reikalavimus grindžia ne įrodymais, o prielaida, kad televizoriaus gedimas galėjo būti pašalintas per pirmąją techninę apžiūrą, atliktą UAB „Acme kompiuterių komponentai“, ir nepagrįstais teiginiais, kad televizoriaus maitinimo jungties kontaktų profilaktinis pravalymas įrodo prekės nekokybiškumą. Šie ieškovo teiginiai nuneigti rašytiniais dokumentais – televizoriaus patikros aktais, išvadomis, trečiųjų asmenų paaiškinimais.

CK 6.334 ir 6.363 straipsniai nustato vartotojo teisių gynimo būdus, kuriais šis gali pasinaudoti tik tuo atveju, kai jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog profilaktinis maitinimo jungties kontaktų pravalymas nereiškia daikto remonto ir nepatvirtina prekės nekokybiškumo.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad CK 6.334 str. 1 d. ir 363 str. 4 – 8 d. įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo vartotojui (pirkėjui) suteikiama absoliuti diskrecija rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Tačiau teismas įvertina ir tai, jog šios teisės nėra absoliučios. Vadovaujantis tuo, kad sutartinių teisinių santykių šalims yra keliamas reikalavimas elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.) ir siekti teisinių santykių stabilumo, atsižvelgiant į CK 6.363 str. 6 d. keliamas sąlygas vartotojo teisės pakeisti techniškai sudėtingą ir brangią prekę įgyvendinimui, reikalavimas nutraukti sutartį teismo vertinamas kaip griežčiausia priemonė, kurios, kaip ir kiekvienos teisės, įgyvendinimas nėra absoliutus, ir kuri gali būti taikomas tada, kai kitų priemonių nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008 yra konstatavęs, kad, vertinant vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, būtina „atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių“.

Šioje byloje ieškovas savo teisių gynimo būdu pasirinko CK 6.363 str. 8 d. reglamentuotą sutarties nutraukimą ir sumokėtos sumos grąžinimą, tai grįsdamas tik prielaidomis apie galimai buvusį ir atsakovo iniciatyva pašalintą daikto trūkumą. Ieškovas, reikšdamas ieškinį šioje byloje, neįvertino aplinkybės, kad tokią teisę pirkėjas turi tik tuo atveju kai yra konstatuota netinkama jam parduoto daikto kokybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs teisminę praktiką, kad kiekvienu atveju, vertinant vartotojo reikalavimo nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą kainą pagrįstumą, svarbu yra išlaikyti pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyrą, neleisti nei vienai iš sutarties šalių piktnaudžiauti savo teisėmis, įvertinti, ar kiti CK 6.363 str. įtvirtinti vartotojo teisių gynimo būdai konkrečiu atveju nebūtų pakankami, ir siekti, kad pasirinktas teisių gynimo būdas būtų proporcingas sutartinės prievolės nevykdymo arba netinkamo vykdymo faktui bei nesukeltų neadekvačių teisinių pasekmių, pvz., neprotingai didelių nuostolių verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

Ieškovo pasirašytos garantijos sąlygų 1 p. ir 8 p. nuostatos visiškai atitinka specialios teisės normos – CK 3.363 str. 6 d. nuostatas (televizorius, teismo vertinimu, yra techniškai sudėtinga ir brangi prekė). Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl garantijos nustatytų sąlygų galiojimo sutarties šalims atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovo R. R. pasirinktas teisių gynimo būdas, net ir pasitvirtinus jo versijai dėl tariamai pašalinto televizoriaus gedimo, nelaikytinas tinkamu, nes prieštarauja CK 1.5 str., įtvirtinančio teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nuostatoms, pažeidžia civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingą proporcingumo principą ir CK 6.363 str. 6 d. nuostatas, numatančias, kad pirkėjas turi teisę reikalauti pakeisti techniškai sudėtingą ir brangią prekę, jeigu tos prekės kokybei nustatyti reikalavimai iš esmės pažeisti (televizorius, teismo vertinimu, yra techniškai sudėtinga ir brangi prekė). Todėl negalima sutikti su apelianto teiginiais, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir visiškai sutinka su apylinkės teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovas pateiktais rašytiniais įrodymais įrodė, jog televizorius yra kokybiškas bei atitinka šios rūšies daiktams keliamus kokybės reikalavimus. Ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, nors CPK 178 str. įpareigoja atsakovą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu. Ieškovas savo reikalavimus grindė tik prielaidomis apie atsakovo iniciatyva tariamai pašalintus daikto trūkumus, atliekant televizoriaus apžiūrą UAB „Acme kompiuterių komponentai“. Šie ieškovo teiginiai nuneigti rašytiniais dokumentais – išvadomis ir trečiųjų asmenų paaiškinimais.

Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje. Nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme, nenustatyta, kad teismas būtų pažeidęs įstatymu reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles, teismo padarytos išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų analize. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 176 str., nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateikto šios normos aiškinimo, kad teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Tai reiškia, jog įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, nes faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis Nr. 3K-3-516/2004).

Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Įstatymų leidėjas pirkėjo teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą sieja su konkrečiais paties daikto esminiais trūkumais (CK 6.334 str., 6.363 str.). Pirkėjo pareikštų pardavėjui pretenzijų nagrinėjimo tvarkos, Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių pažeidimai patys savaime neįrodo daikto kokybės trūkumų egzistavimo fakto (CPK 178 str., 180 str.). Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėmis ir jų vykdymu, kolegijos vertinami kaip neįtakojantys priimto sprendimo teisėtumo ir atskirai neaptariami.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl pareikšto ieškinio nepagrįstumo.

Nenustačius materialinės ir procesinės teisės normų taikymo pažeidimo, o tuo pačiu ir pagrindų sprendimą pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Taip pat iš ieškovo priteistinos atstovavimo išlaidos atsakovui bei pašto išlaidos valstybei (CPK 93 str., 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n utaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. R. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 1815 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų) atstovavimo išlaidų atsakovui UAB „Hama“ (įmonės kodas 166603384, buveinės adresas Žemaitijos g. 45-1, Mažeikiai, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 11,25 Lt (vienuolika litų 25 centai) pašto išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Danutė BurbulienėTeisėjai Laisvė AleknavičienėVytautas KursevičiusKopija tikraTeisėjaDanutė Burbulienė