Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-02-09 · Civilinė byla Nr. 2A-86-212/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-09
Bylos Nr.
2A-86-212/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Atsakovas
V. B., K. B.
Civilinė byla Nr. 2A-86-212/2012Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02098-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.5;45.5;122.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 9 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. B. ir K. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3722-223/2011 pagal AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovams V. B. ir K. B. dėl skolos, palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 4 688,56 Lt skolą, 107,70 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 144 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Nurodė, kad ieškovė atsakovų patalpoms (duomenys neskelbtini), tiekia šilumos energiją bei karštą vandenį. Per laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2010-11-01 už suvartotą šilumos energiją atsakovai neapmokėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu priteisė solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 4 688,56 Lt skolos, 107,70 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 144 Lt žyminio mokesčio, 800 Lt išlaidų už advokato paslaugas ir 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nustatė, kad atsakovai nuosavybės teise valdo negyvenamąsias patalpas – įstaigą (patalpą Nr. 2), esančią (duomenys neskelbtini). Negyvenamoji patalpa šildoma centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų. Ieškovė atsakovų komercinėms patalpoms, esančioms Klaipėdos g. 25-2, Panevėžyje, tiekia šilumą, todėl šiuo pagrindu tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Šalių valia tiekti ir gauti šilumos energiją ir karštą vandenį buvo realizuota konkliudentiniais veiksmais. Ieškovė savo prievolę patiekti atsakovams šilumą įvykdė, atsakovai šilumą priėmė, todėl privalo už ją apmokėti. Šiluma ir karštas vanduo pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra tiekiami atvirąja tiekimo sistema. Šiame pastate šilumą naudoja komerciniai vartotojai (negyvenamųjų patalpų savininkai), tame tarpe atsakovai, ir gyventojai, kurie yra įkūrę Daugiabučio namo savininkų bendriją. Minėto daugiabučio namo gyventojams sunaudota šiluma paskirstoma pagal jų butų bendrą plotą, o negyvenamųjų patalpų savininkams - pagal instaliuotą šilumos galią. Kadangi ši tvarka atsakovų netenkino, jie kreipėsi į ieškovę. Ieškovė 2008-07-23 raštu Nr.733-1344 kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos komisiją su prašymu patvirtinti šilumos paskirstymą metodą atvirajai vandens tiekimo sistemai. 2008-08-12 raštu komisija atsisakė derinti ieškovo prašomą šilumos paskirstymo metodą iki kol Ūkio ministerija patvirtins Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių naująją redakcija. 2010-10-29 raštu komisija informavo ieškovę, kad ji (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos prašymo suderinti šilumos paskirstymo atvirajai karšto vandens tiekimo sistemai metodo nenagrinės ir rekomendavo ieškovei naudoti 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, t. y. visiems gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vartotojams suvartotą šilumos kiekį apskaičiuoti pagal naudingąjį jų turimų patalpų plotą. Todėl rašytinė bylos medžiaga pilnai patvirtino ieškovo teiginį, kad tuo laikotarpiu, už kurį šioje byloje prašoma priteisti iš atsakovų įsiskolinimą už šilumą (2009-05-01- 2010-11-01), šilumos paskirstymo metodo atvirajai šilumos tiekimo sistemai patvirtinta nebuvo. Atsakovai buvo sudarę šilumos tiekimo sutartį su ieškove, pagal kurią atsakovai už ieškovės patiektą šilumą atsiskaitinėjo pagal vartojimo prietaisų instaliuotus galingumus. Atsakovams nutraukus sutartį, naujas suvartotos šilumos apskaičiavimo metodas pasirinktas nebuvo, todėl ieškovė turėjo pagrindą skaičiuoti už atsakovams patiektą šilumą pagal ankstesnę tarp ieškovės ir atsakovų pasirinktą skaičiavimo metodą, t. y. pagal instaliuotą šilumos galią.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-26 sprendimą panaikinti ir grąžinti šią bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas visiškai sprendime nepasisakė dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-11-09 rašte Nr. R2-181A išdėstytų argumentų. Šiame rašte komisija konstatavo, jog AB „Panevėžio energija“, taikydama skirtingus šilumos energijos paskirstymo principus buitiniams vartotojams ir komercinėms įmonėms, veikė neteisėtai ir neteisingai. Atsakovai šioje byloje rėmėsi komisijos išaiškinimu, nurodydami, kad nuo pat pradžių ieškovė skaičiuodama kainą už patiektą šilumos energiją ne pagal nustatytą metodiką, elgėsi neteisingai ir neteisėtai, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio. Mano, kad teismas savo iniciatyva privalėjo įtraukti į bylą Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kaip instituciją, duodančią išvadą ir prašyti pateikti išvadą apie tai, ar ieškovė taikė tinkamą metodą kainai apskaičiuoti. Teismas, priimdamas sprendimą pažeidė materialines teisės normas ir neįvertino, kad ieškovė, nustatydama skirtingas šilumos energijos kainas tos pačios kategorijos vartotojams, nesilaikė CK 6.161 str. numatytos normos. Be to, ieškovė buvo pateikusi Valstybinei kainų energetikos kontrolės komisijai 2001-12-11 projektą, kuriuo norėjo kainas vartotojams skaičiuoti pagal butuose (patalpose) įrengtos šilumos šiluminės galios instaliuotus galingumus, tačiau komisija tokio projekto nepatvirtino. O tai reiškia, kad mokestį už patiektą šilumos energiją ieškovė skaičiavo pagal negaliojančią metodiką.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-26 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skunde nepagrįstai teigiama, jog teismas privalėjo savo iniciatyva įtraukti į bylą Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisiją, nes ši byla negali būti siejama su viešuoju interesu ar su įstatymais numatytais atvejais, kai teismas įrodymus renka savo iniciatyva. Be to, atsakovai yra verslininkai, todėl jiems turi būti taikomi papildomi atidumo ir rūpestingumo kriterijai. Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad teismas sprendime nepasisakė dėl Komisijos 2010-11-09 rašte Nr. R2-181A išdėstytų argumentų. Sprendime aiškiai padarytos išvados dėl ieškovės taikyto šilumos paskirstymo metodo pagrįstumo. Minėto rašto komisijos nuomonė dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo teismo nebuvo įvertinta, nes toje byloje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-19 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu, kadangi ieškovai ieškinį atsiėmė. Mano, kad aplinkybės, jog ieškovės buvo tinkamai taikytas šilumos paskirstymo metodas, įrodinėti net nereikia, nes ji nustatyta civilinėje byloje Nr. 2-5306-811/2009, išnagrinėtoje tarp tų pačių šalių dėl apmokėjimo už suvartotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2009-05-01 įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-29 sprendimu ir šie santykiai buvo nepakitę.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Ieškovė atsakovams nuosavybės teise priklausančioms negyvenamosios patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) centralizuotai teikia šilumos energiją bei karštą vandenį. Atsakovai laikotarpyje nuo 2009-05-01 iki 2010-11-01 už suvartotą šilumos energiją neatsiskaitė, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismas patenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė iš atsakovų skolą, susidariusią už sunaudotą šilumos energiją bei karštą vandenį. Byloje nustatyta, kad (b. l. 7-8).

Atsiliepimas

Atsakovai nesutinka su teismo sprendimu, motyvuodami tuo, kad teismas nepasisakė dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-11-09 rašte Nr. R2-181A išdėstytų argumentų; neįtraukti į bylą Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kaip instituciją, duodančią išvadą ir neprašė jos pateikti išvadą; pažeidė materialines teisės normas, neįvertino, kad ieškovė nesilaikė CK 6.161 str. numatytos normos. Teismas iš dalies sutinka su apeliantų argumentais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai nuo 2003 metų yra negyvenamųjų patalpų, šildomų esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai (b. l. 7- 8). Ieškovė už patiektą šilumos energiją atsakovams skaičiuoja pagal instaliuotą galią, tuo tarpu kitiems namo gyventojams – pagal naudingąjį plotą. Atsakovams 4 688,56 Lt skola už patalpų šildymą paskaičiuota už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2010-11-01 (b. l. 5).

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių susiklostė šilumos energijos tiekimo-vartojimo santykiai. Nors individuali rašytinė energijos tiekimo sutartis ir nebuvo sudaryta, bet sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė situacija, to neginčija ir atsakovai. Abiejų šalių valia tiekti ir gauti šilumos energiją realizuota konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.

Ginčas byloje kyla ne dėl atsakovų pareigos mokėti už teikiamą šilumos energiją, bet dėl paskirstymo ir apmokėjimo metodo parinkimo ir paskaičiavimų teisingumo. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos, skirtos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams reguliuoti, ir specialiosios, reglamentuojančios šilumos energijos pirkimą-pardavimą (Šilumos ūkio įstatymas, LR ūkio ministro 2008-12-04 įsakymu Nr. 4-617 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės ir kt. poįstatyminiai teisės aktai).

Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrąją šilumos vartotojo pareigą atsiskaityti su šilumos tiekėju už pateiktą šilumos energiją. Vadovaujantis to paties Įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduojamų taikyti metodų.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalių ginčas dėl suvartotos šilumos energijos kiekio tęsiasi nuo 2008 metų (civ. bylos Nr. 2-5306-811/2009, b. l. 56-62). V. B. 2008-06-18 pateikė prašymą (pakartotini) pakeisti šilumos paskirstymo tvarką name ir sunaudotą šilumos energiją skaičiuoti pagal užimamą plotą. Ieškovė prašymų iš esmės nesprendė, pateikdama formalius atsakymus.

Pažymėtina, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsakydama į klausimus, pateiktus jai kitoje civilinėje byloje nurodė, kad Komisijai 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtinus šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, vadovaujantis Komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtinta Šilumos paskirstymo vartotojams rengimo ir taikymo tvarka, turėjo būti pereita prie šio metodo taikymo arba turėjo būti parengtas ir su Komisija suderintas kitas šilumos paskirstymo metodas. Komisija pabrėžė, jog nei vienas jos rekomenduotas šilumos paskirstymo metodas nenumatė šilumos šildymui paskirstymo pagal galias. Komisija išsakė nuomonę, kad AB „Panevėžio energija“ valdybos 2001-12-11 patvirtinta „Suvartotos šilumos energijos ir karšto vandens (šilumnešio) kiekio nustatymo ir apmokestinimo tvarka“ pažeidė buitinių vartotojų teisėtus interesus. Analogišką pozicija išdėstyta ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-11-09 rašte (b. l. 35, 50-51).

Teismo nuomone, ieškovė, būdama specializuota ir monopolinė šilumos tiekimo bendrovė turėjo žinoti ir žinojo apie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir suvokti, kad skirtingas suvartotos šilumos energijos skaičiavimas diskriminuoja vartotoją, šiuo atveju atsakovus. Nepagrįstai ieškovė nurodo, kad Komisijos nurodymu šilumos kiekio paskirstymą taikys tik nuo 2010/2011 metų sezono pradžios. Iš ieškovės pateikto paskaičiavimo skirtingais variantais (b. l. 57) matyti, kad atsakovų skola (skaičiuojant suvartotą šilumos energija pagal plotą) sudaro 2 474,80 Lt. Kadangi kitų įrodymų ir paskaičiavimų nepateikta, atsakovais su šiuo paskaičiavimu sutiko, ši skola iš atsakovų priteistina ieškovei.

Kadangi ieškovė į atsakovų 2008 metais pateiktus prašymus tinkamai nereagavo, ginčo iš esmės nesprendė ir nesivadovavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintu metodu, skaičiuojant suvartotą šilumos energiją, teismas daro išvadą, kad priteisti iš atsakovų palūkanas už susidariusią skolą nėra pagrindo (CK 1. 5, 6. 37 str.).

Apeliantų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo į bylos nagrinėjimą įtraukti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją nepagrįstas. Įstatymas numato, jog valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu. CPK 49 str. 5 d. numato, jog šių institucijų dalyvavimas procese yra būtinas, jeigu teismas pripažįsta, kad tai reikalinga. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę, bet neprivalėjo įtraukti į bylą Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, tuo labiau, kad Komisijos išvados byloje yra.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo priteistas įsiskolinimas mažintinas iki 2 474,80 Lt, o kitoje dalyje ieškinį atmetant.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 92, 94, 98 str.). Kadangi ieškinys patenkinamas iš dalies (50 proc.), tai bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o būtent: 74,24 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt atstovavimo išlaidų ir 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Iš ieškovės priteistinos atsakovės V. B. bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, nes iš esmės apeliacinis skundas patenkintas (b. l. 75-76).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 474,80 Lt (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt keturis litus 80 centų) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo 2011-03-31 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 74,24 Lt (septyniasdešimt keturis litus 24 centus) žyminio mokesčio, 400,00 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti AB „Panevėžio energija“, įm. k. 147248313, naudai ir 13 Lt (trylika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Priteisti iš AB „Panevėžio energija“, įm. k. 147248313, 13 Lt (trylika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Kitos ieškinio dalies netenkinti“.

Priteisti iš AB „Panevėžio energija“, įm. k. 147248313, 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ir , 400,00 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliaciniame procese apmokėti V. B., a.k. (duomenys neskelbtini).

Teisėja Zina Mickevičiūtė