Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zita Smirnovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-04 nutarties netenkinti antstolės pareiškimo dėl leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo (suinteresuoti asmenys – S. A., L. A.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė A. S. prašė leisti prievarta paimti vaiką K. A., (duomenys neskelbtini), perduodant iš S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojai L. A., gim. (duomenys neskelbtini); leisti vykdymo veiksmus atlikti ne tik CPK 592 str. nustatytomis valandomis, bet ir ne darbo dieną. Paaiškino, kad vykdo Aukštojo teisingumo teismo 2013-09-17 pažymėjimą Nr. FD13P00646 dėl vaiko K. A. perdavimo iš S. A. išieškotojai L. A. Vaikas turėjo būti grąžintas mamai Anglijoje iki 2013-09-30, o to nepadarius – Lietuvoje iki 2013-10-07, tačiau vaikas nebuvo grąžintas. Todėl išieškotoja kreipėsi į antstolę dėl priverstinio sprendimo vykdymo. 2013-10-08 Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje įvyko pasitarimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos, dalyvaujant vaiko teisų apsaugos atstovui, policijos pareigūnams, psichologei ir antstolei. Atsižvelgiant į pasitarime išsakytas nuomones, 2013-10-09 buvo priimtas patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kuriuo nustatyta rengti periodinius vaiko ir mamos susitikimus, susitikimus bei vaiko perdavimą įpareigota organizuoti Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai, o S. A. įpareigotas paruošti vaiką susitikimams su motina bei užtikrinti vaiko pristatymą į vietą. Tiek psichologas, tiek vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai įpareigoti teikti raštiškas rekomendacijas dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Vaiko teisių apsaugo skyrius 2013-12-10 raštu nurodė, kad perdavimas vyks 2013-12-12 16 val. Vilniaus miesto savivaldybėje. Tačiau perdavimas neįvyko, todėl buvo surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas bei neįvykusio perdavimo protokolas. 2013-12-16 antstolė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo išaiškinti kaip vykdyti vaiko perdavimą, tačiau teismas 2014-01-10 nutartimi prašymą atmetė, nurodydamas, kad antstolė turi vadovautis CPK 764 str., o ne vaiko ar suinteresuotų asmenų norais. Todėl pagal CPK 764 str. 3 d. antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 764 str. 3 d. kai skolininkas nevykdo patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis turi teisę kreiptis į antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą su pareiškimu dėl leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo. Jei teismas atmeta antstolio pareiškimą dėl leidimo prievarta paimti vaiką, nutartyje privalo nurodyti, kaip toliau turi būti vykdomas vaiko perdavimas (CPK 764 str. 5 d.).

Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ydingą nutartį, kadangi joje neišsprendė klausimo, kokiu būdu turi būti įvykdytas vykdomas teismo sprendimas. Šis ydingumas gali būti pašalintas arba papildžius teismo nutartį tokiu išaiškinimu, arba panaikinus teismo nutartį dėl to, kad teismas nepagrįstai netenkino antstolės prašymo.

Pagal CPK 584 str. 1 d. 5 p. vykdytini dokumentai yra užsienio teismų ir arbitražų sprendimai – tarptautinių sutarčių ir įstatymų nustatytais atvejais. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (Briuselis II) 41 str. 1 d. bendravimo teisės (su ginčo šalių vaiku), suteiktos valstybėje narėje priimtu vykdytinu teismo sprendimu, yra pripažįstamos ir vykdomos kitoje valstybėje narėje nereikalaujant skelbti vykdytinu ir be galimybės ginčyti jo pripažinimą, jei tas teismo sprendimas buvo patvirtintas pažymėjimu kilmės valstybėje narėje pagal šio straipsnio 2 dalį. Antstolei buvo pateiktas Londono Aukštojo teisingumo teismo Šeimos skyriaus 2013-09-17 sprendimas bei 2013-09-17 išduotas Reglamente nustatytos formos pažymėjimas dėl K. A. grąžinimo jos globėjai L. A. į Anglijos ir Velso jurisdikciją. Taigi antstolė priėmė vykdyti pagal Reglamentą vykdytiną dokumentą, kuriame nurodyta, kad K. A. yra grąžinama motinos L. A. globai. Teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas ne vėliau kaip iki 2013-10-07. Šis teismo sprendimas yra privalomas K. A. tėvui S. A. ir ta aplinkybė, kad šiuo metu nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, negali įtakoti galiojančių Jungtinės Karalystės teismų sprendimų vykdymo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinėje byloje Nr. 2-3664-823/2012 nustatyta, kad Norwich grafystės teismo 2009-07-13 potvarkiu dėl gyvenamosios vietos byloje Nr. NR08P00588 nuspręsta, kad K. A. gyvens su tėvu nuo kiekvieno šeštadienio 20 val. iki antradienio 17:30 val. ir kiekvieną penktadienį nuo 15:30 val. iki 17:30 val., likusį laiką gyvens su motina. Potvarkyje nurodoma, kad jam įsigaliojus, bet kokiam asmeniui draudžiama išvežti vaiką iš Jungtinės Karalystės be raštiško tėvų sutikimo ar teismo leidimo, tačiau tai netrukdo bet kuriam iš tėvų išsivežti vaiką trumpesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui (b. l. 38). Vaiko grąžinimo į Jungtinę Karalystę civilinė byla Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta, teismo sprendimas įsiteisėjo 2013-01-03 Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas L. A. pareiškimas dėl teismo leidimo grąžinti vaiką K. A., gimusią 2002-01-18 į Jungtinę Karalystę (b. l. 35-57). Tačiau ir Apeliacinio teismo sprendime šalims išaiškinta, kad galutinį sprendimą dėl vaiko grąžinimo į jo pastovios gyvenamosios vietos šalį priima Jungtinės Karalystės teismas. Reglamento Briuselis II 17 str. nustatyta, kad valstybės narės teismui pasipriešinus dėl vaiko grąžinimo į šalį, iš kurios jis buvo išvežtas, toks sprendimas gali būti pakeičiamas paskesniu vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo valstybės narės teismo sprendimu. Jei tas sprendimas numatytų vaiko grąžinimą, grąžinimas turėtų įvykti be jokios specialios procedūros, reikalaujamos tam sprendimui pripažinti ir vykdyti valstybėje narėje, į kurią arba kurioje vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas.

Taigi laikantis tarptautinės teisės bei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso normų, priežasčių nevykdyti Londono Aukštojo teisingumo teismo Šeimos skyriaus 2013-09-17 sprendimo bei remiantis Reglamento Briuselis II taisyklėmis 2013-09-17 išduoto nustatytos formos pažymėjimo, nenustatyta. Priešingai, pateiktas sprendimas turi būti besąlygiškai vykdomas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytas argumentas, kad sprendimo vykdymas netikslingas dėl reikalingos vaiko apklausos byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuri nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, nepagrįstas.

Pagal Reglamento Briuselis II 9 str. 1 d. tais atvejais, kai vaikas teisėtai persikelia iš vienos valstybės narės į kitą ir įgyja ten naują nuolatinę gyvenamąją vietą, vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismai tris mėnesius nuo persikėlimo išlaiko jurisdikciją, kad pakeistų sprendimą dėl bendravimo teisių, priimtą toje valstybėje narėje iki vaiko persikėlimo, jeigu bendravimo teisių turėtojo pagal tą teismo sprendimą dėl bendravimo teisių nuolatinė gyvenamoji vieta ir toliau išlieka vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje. Ši nuostata netaikoma, jei bendravimo teisių turėtojas pripažino vaiko naujos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismų jurisdikciją dalyvaudamas teismų procesuose neginčijant jų jurisdikcijos (9 str. 2 d.).

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nuo 2011-07-25 Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal S. A. ieškinį atsakovei L. A. dėl šalių dukros K. A. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Jau pačiame ieškinyje ieškovas nurodė, kad Jungtinės Karalystės Norwich apygardos teismo 2009-07-13 sprendimu tarp tėvų išspręstas ginčas dėl bendravimo su vaiku. Reglamento Briuselis II 21 str. 1 d. nustatyta, kad valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų. Todėl laikyti, kad Norwich apygardos teismo sprendimas negalioja vien dėl to, kad K. A. šiuo metu yra Lietuvos Respublikoje (kai nustatyta teismų sprendimais – neteisėtai atvežta), nepagrįsta. Todėl kol nėra pakeistas sprendimas dėl bendravimo teisių, turi būti griežtai laikomasi Reglamento Briuselis II taisyklių ir neatidėliotinai vykdomas. Atsakovė L. A. dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje ir klausimo dėl jurisdikcijos nekėlė. Tačiau ši aplinkybė netvirtina, kad Jungtinės Karalystės teismo sprendimo vykdymas gali būti atidėtas iki ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimo išsprendimo nepriklausomai nuo to, kurios šalies teismuose toks sprendimas bus priimtas. Vaiko nuomonė išklausyta teismo pavedimu gali būti ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau ir Jungtinės Karalystės kompetentingoje institucijoje.

Išdėstytos aplinkybės tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė antstolės prašymą leisti prievarta paimti vaiką K. A. ir perduoti išieškotojai L. A. Vykdomosios bylos medžiaga tvirtina, kad dėl įvairių kliūčių iš vaiko tėvo pusės, teismo sprendimas neįvykdytas teismo nustatytais terminais. Nepateisinama, kad sprendimo vykdymas dar gali būti vilkinamas randant tam įvairių priežasčių. Todėl nutartis naikinama ir antstolės prašymas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-04 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Vykdant Londono Aukštojo teisingumo teismo Šeimos skyriaus 2013-09-17 sprendimą bei 2013-09-17 išduotą pažymėjimą dėl K. A., gim. (duomenys neskelbtini) perdavimo L. A., leisti vaiką paimti prievarta.