Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-49-380/2016

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-01-25
Bylos Nr.: 1A-49-380/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-68-1-00651-2014-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Edita Lapinskienė, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis: L. K.
Advokatai: Vaclovas Janušauskas

Pranešėja A. Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-49-380/2016Teisėja J. Grigonienė Proceso Nr. 1-68-1-00651-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.13.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Editos Lapinskienės,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,nuteistajam L. K., jo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. gynėjo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams. Taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 15 MGL (570 Eur) dydžio įmoką.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. nuteistas už tai, kad būdamas darbdaviu, pažeidė darbų saugos įstatyme nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas: L. K., nuo 2011 m. birželio 2 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, t. y. turėdamas įgaliojimus įmonės vardu sudaryti darbo sutartis ir būdamas atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, nesudaręs darbo sutarties su S. N., elgdamasis nerūpestingai pavedė jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti darbuotojo funkcijas susijusias su akmens plokščių krovimu, apdirbimu, akmens gaminių montavimu, nesuteikęs informacijos apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ir galimą profesinę riziką, neinstruktavęs kaip saugiai dirbti pavestą darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 4 punktą ir 6 punktą ir 27 straipsnio 1 dalį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 22 patvirtintos „Įvadinės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ 27 punkto, 33 punkto ir 35 punkto reikalavimus, dėl to 2014 m. rugpjūčio 22 d., apie 12.20 val., aptvertoje teritorijoje (duomenys neskelbtini), S. N., nežinodamas saugaus darbų atlikimo būdo, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos darbe norminiais aktais net nebuvo nustatytas, ardydamas granito plokščių paletę, laužtuvu ir plaktuku atlaisvino medinius palečių fiksatorius, po to granito plokštės griuvo ir S. N. prispaudė, dėl to pastarasis patyrė tuščiosios apatinės venos plyšimą, kraujosruvas dešinio plaučio audinyje, kepenų, dešinės skilties sutraiškymą ir dėl ilgalaikio krūtinės ir pilvo suspaudimo, sutrikdžiusio kvėpavimo ir širdies veiklą, jis įvykio vietoje mirė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo L. K. gynėjas advokatas Vaclovas Janušauskas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį – išteisinti L. K. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą nuosprendį. Šiuo atveju, negalima kategoriškai teigti, kad nuteistasis tikrai suprato, suvokė, jog vykdo nusikalstamą veiką ir turėdamas tyčią, žinodamas tokio pažeidimo galimas pasekmes nukreipė žuvusį S. N. dirbti darbą, kurio jis vienas negalėjo atlikti, neturėjo tam darbui įgūdžių ir nebuvo instruktuotas dėl saugaus darbo. Teigia, kad nebuvo S. N. darbdaviu, nepriėmė S. N. į darbą. S. N. galėjo dirbti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi L. K. nebuvo. S. N. žuvo atlikdamas ar neatlikdamas darbą, užgriuvus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai akmens plokštei, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kur nuteistasis yra tik ¼ dirbantis vadybininku. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto valdymo, saugojimo, jo pakrovimo-iškrovimo darbų, pervežimo į Raseinių rajoną, rūpinasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai, tai nėra nuteistojo pareiga. Nuteistasis negali įtakoti akmens plokščių, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkrovimui ar gautų plokščių įpakavimų išardymui. Nebūdamas šios įmonės vadovu, nuteistasis negali būti ir jos darbdaviu, nes tokios teisės jam nebuvo perduotos ar deleguotos. Teigia, kad akivaizdu, jog nuteistasis neturėjo teisių dėl kurių nevykdymo yra nuteistas. Nuteistasis nebuvo darbdaviu ir jo tiesioginėse pareigose nebuvo darbo saugos taisyklių aiškinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantiems asmenims. L. K. neturėjo jokios informacijos apie tai, ar žuvusysis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau žinojo, jog nedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors dalis darbuotojų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų pačių sutikimu, buvo perkelti dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jų tarpe S. N. nebuvo, tad nuteistasis L. K. neturėjo pareigos S. N. instruktuoti dėl darbo su akmens plokštėmis, nes įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo specifika yra kita. S. N. nelaimės metu neatliko darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nedirbo su šios įmonės įrankiais, nebuvo šios įmonės vadovo nukreiptas šio darbo atlikti, akmens plokštės, kurios prispaudė žuvusįjį, nepriklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, teritorija, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas nepriklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tad akivaizdu, kad žuvusiojo ir nuteistojo nesiejo ir negalėjo sieti jokie darbo santykiai, o tai reiškia, kad pagal teorinius samprotavimus tais atvejais, kai žala dėl darbo saugos taisyklių pažeidimo padaroma asmenims nesusijusiais darbo santykiais, kaltininkai priklausomai nuo nusikaltimo padarymo aplinkybių turi atsakyti kaip už pareiginius nusikaltimus ar nusikaltimus asmeniui – tokia yra ir teismų praktika. Nelaimingas atsitikimas su S. N. įvyko ne jo darbe. Byloje nėra jokių įrodymų, jog nuteistasis būtų davęs nurodymą S. N. dirbti darbą, kurį atlikdamas jis žuvo. Priešingai yra įrodymai, kad tą dieną ir tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, nuteistojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje nebuvo, jis buvo Palangoje. Visos šios aplinkybės aiškiai nurodo, jog teismas nepilnai ir ne visapusiškai įvertino visas bylos aplinkybes, nepakankamai įsigilino į nuteistojo veiką kvalifikuojančius požymius ir nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo veiksmai turėjo būti nukreipti į nelegalaus darbo organizavimą, kas šioje byloje nenustatyta, nustatyta tik tiek, kad tą pačią dieną į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atvykti šios įmonės savininkas, nes buvo paskyręs pokalbį su žuvusiuoju S. N., dėl įsidarbinimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad S. N. siekė įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, žuvo nugriuvus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms akmens plokštėms, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais įrankiais. Teigia, kad negalima apkaltinti L. K. tyčia, organizavus nelegalų darbą bei neinstruktavus dėl saugumo priemonių ir nukreipus dirbti darbą, kurį atliko kitos įmonės naudai. Apeliaciniame skunde cituojami Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Teigia, kad iš nurodytų straipsnių aišku, jog nuteistasis turėjo organizuoti nelegalų darbą tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nes būtent šioje įmonėje žuvo S. N., bet akivaizdu, kad nuteistasis net neturėjo tokių įgalinimų organizuoti darbą, nes nebuvo įmonės vadovu ar darbdavio įgaliotu asmeniu ir neprižiūrėjo S. N. atliekamo darbo. Įvertinus objektyviuosius veikos požymius ir kitus bylos duomenis, turi būti išsamiai atskleistas nuteistojo kaltės turinys ir padaryta išvada, kad nuteistasis veikė suvokdamas, jog organizuoja nelegalų darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, žino, kad tokio organizuoto darbo pasekmės gali būti tragiškos, bet siekė tokių pasekmių. Tokių įrodymų byloje nėra, todėl negali būti ir atsakomybės, nes nėra nusikalstamos veikos sudedamųjų dalių.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklausti nuteistasis L. K., liudytojai A. K. ir E. K..

Nuteistasis L. K. apygardos teisme parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, dirba pilnu etatu ir ¼ etato dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuras yra adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė bazė, gamybos cechas yra (duomenys neskelbtini), ten vykdoma gamyba. E. K. (žmona) yra vadybininkė, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ¼ etato dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba A. K., I. K., daugiau (duomenys neskelbtini) darbuotojų nėra. I. K. dirba montuotoju. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tėvų firma, direktorė A. K., akcininkas yra E. K. (tėvas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba jis, S. Ž., kurio darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), bet kartais dirbdavo (duomenys neskelbtini), kartais atvažiuodavo tėvas. Teritorijoje yra sandėlis, atvykę žmonės į teritoriją gali įeiti tik su įmonės atstovu. Teritorijoje ant angaro yra parašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba su gaminiais, su plokštėmis nieko nedaro. Jis parodo eksponuojamas plokštes, atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko funkcijas, klientams parodo lankstinuką su asortimentu, gali parodyti plokštes. Ketvirtadienį vėlai vakare atvežė plokštes, krovinį iškrovė jis, E. K., A. J., ar dar kas padėjo nežino, nukentėjusysis plokščių iškrovime nedalyvavo. A. K. plokščių nekrovė. Jis padėjo krauti, nes tėvui reikėjo padėti, darbas pavojingas. Įvykio dieną jis teritorijoje nebuvo. A. K. bendravo su klientais, rodė žaliavas, plokštes. Jei klientas nori pasižiūrėti antrą plokštę, prašo laukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo. Taip yra privaloma daryti, nes vienas žmogus pakuočių ardyti negali, o į jo funkcijos tai neįeina. Pakuočių ardymas yra pavojingas, reglamentuotas darbas. I. K. iki įvykio buvo nedarbingas dvi savaites, buvo susilaužęs koją. Nukentėjusysis asmuo nedirbo su I. K.. Tėvui reikėjo pagalbinio žmogaus, todėl I. K. rekomendavo žmogų. I. K. pradžioje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatsimena ar iki birželio, ar iki gegužės mėnesio, paskui perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip žaliavos montuotojas. I. K. dirbo (duomenys neskelbtini) montuodavo atvežtą pagamintą (duomenys neskelbtini) produkciją. Dar dirbo R. B. montuotoju. S. N. matė su I. K. du kartus. I. K. labai nekontroliavo, todėl I. K. važiuodamas montuoti, galėjo pats S. N. pasiimti. I. įmonės vardu užsiėmė saviveikla, dirbo nelegaliai, prisidengdamas firmos vardu. Įvykio dieną S. N. turėjo susitikti su E. K. dėl darbo pokalbio, bet kodėl S. N. atėjo su darbiniais rūbais, jis nežino. Iškrauti plokštes žmones atvažiuodavo iš (duomenys neskelbtini), nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlis yra (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdavo visus perkrovimo darbus, plokščių pakrovimas, plokščių iškrovimas, pakuočių ardymas, jo firma neturėjo jokios įrangos, tokius darbus atlikdavo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. Plokštės priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su plokštėmis nieko nedaro. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali parduoti žaliavą, užsiima didmenine prekyba, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba su gaminiais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi pjovimo stakles, supjauna iš didžiųjų plokščių, jam lieka pusfabrikatis, kurį darbuotojams reikia sumontuoti. Atveža pusgaminius, kurie yra išpjaunami iš plokščių, pačių plokščių nėra. Jo firma nedirba su didžiosiomis plokštėmis. Tuo metu jo firmoje dirbo 5-7 darbuotojai. Darbuotojai V. M., A. M. buvo pervesti, 3 ar 4 darbuotojai perėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ orientavosi labiau į gamybą, o jie yra akmentašiai, moka dirbti su akmeniu, todėl ir perėjo. Tie darbuotojai, kurie dirbo su akmeniu, dirbo (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija yra 4 kvadratų, yra ofisas, likusi teritorija priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskambino A. K. ir pranešė, kad įvyko nelaimė. Nelaimės metu, kiek žino, A. K. bendravo su klientais, išgirdo duslų garsą, kai įvyko incidentas. E. K. apie 10 val. turėjo susitikti su S. N. dėl darbo pokalbio. Tiksliai negali pasakyti kas atidarė aikštelę, atrodo, kad A. K.. A. K. pasakojo, kad atėjo žmogus su darbo rūbais, į klausimą atsakė, kad laukia ir vaikščiojo po teritoriją. A. K. apie valandą laiko buvo užsiėmęs, vėliau išgirdo duslų garsą. Dėl darbo pokalbio S. N. turėjo susitikti su akcininku E. K., nes prieš tai buvo derinamas laikas. Priėmimo į darbą tvarką faktiškai sprendžia vadovas, tėvas nėra įmonės direktorius. Direktorė yra A. K., priėmimo į darbą klausimus sprendė E. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbuotojų perkėlimą dėl montavimo darbų sprendė pasitaręs su E. K.. Be tėvo žinios ar leidimo nė vienas žmogus nebuvo priimtas į darbą.

Liudytoja A. K. apygardos teisme parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, įmonė yra (duomenys neskelbtini). Įmonėje 2014 metais dirbo G. K., N. M., A. J., L. K., ji, buhalterė, visi dirbo (duomenys neskelbtini). Įvykio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) dirbo I. K. ir A. K.. A. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, tuo metu jis budėjo (duomenys neskelbtini), turėjo bendrauti su klientais, parodyti medžiagas, priimti užsakymą,. Ji buvo (duomenys neskelbtini), bet žinojo apie atvežtą krovinį, žinojo, kad plokštes krovė L. K., E. K., A. K. specialia technika, nes yra pakrovėjas, speciali gervė. Technika priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priima užsakymus, jie yra suinteresuoti gauti montavimo darbus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima gamyba. Klientai kreipiasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsako, važiuoja išmatuoti, perduoda užsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį pagamina ir atveža, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai važiuoja montuoti. Darbus bendrovės derina tarpusavyje. Apie S. N. nieko nežinojo, tik girdėjo, kad S. N. norėjo susitikti dėl darbo. Ji tvarko priėmimo į darbą dokumentus, tačiau su žmonėmis kalba E. K.. Jei būtų susitarę, tai ji būtų sutvarkiusi dokumentus ir S. N. būtų dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) montuotoju. I. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, važiuodavo į (duomenys neskelbtini) montuoti, L. irgi važiuodavo montuoti, svoriai yra dideli, dviese nepaneša, kartais reikia 3-4 žmonių. Žinojo, kad keli darbuotojai perėjo dirbti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teritorija (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės savininkas E. K., todėl jis važiuodavo prižiūrėti tvarką, būdavo ten ir L., svetimo žmogaus nesamdydavo. L. dirba (duomenys neskelbtini), bet mažą dalį etato turi (duomenys neskelbtini). Faktinė jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) jis (duomenys neskelbtini) gyvena. Be E. K. žinios nė vieno darbuotojo nepriėmė į darbą. V. B. yra vadybininkė, A. J. vairuotojas, Z. K. buhalterė, L. K. vadybininkas, jei reikėdavo atlikdavo montavimo funkcijas, E. K. yra projekto vadovas, atvažiuodavo padėti atlikti krovėjo darbus, N. M., D. N., V. T., S. Ž. montuotojais nedirbo. Produkcijos montuotojai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas E. K. apygardos teisme parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, dirba direktorės pavaduotoju, buvo projektų vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiais metais sukaks 25 metai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado vėliau, įmonei keletas metų, jai vadovauja sūnus L. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba (duomenys neskelbtini), visi darbuotojai yra apdrausti nuo nelaimingo atsitikimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo patalpas iš K. B., adresu (duomenys neskelbtini), ten A. K. priima užsakymus. Jis nežino kurioje įmonėje dirba A. K., nes nėra direktorius, į darbą žmonių nepriiminėja. Žino, kad A. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), galėjo būti pervestas dirbti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) dirbo sūnus L. K., I. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visi darbai, visos medžiagos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, teritorija buvo išnuomota, moka nuomą. R. B. nebuvo perkeltas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors gal ir buvo perkeltas. Buvo vykdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ investicinis projektas, įmonėje turėjo būti dirbančių 10 žmonių, buvo priimta daugiau darbuotojų, jie buvo perkelti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės direktorė yra A. K.. (duomenys neskelbtini) gal jis tuo metu buvo atsakingas už visą saugumo techniką. Jis važiuodavo ir dalyvaudavo visur pats, kadangi yra pavojingi kroviniai. Važiuodavo patikrinti ar teisingai plokštės yra sumontuotos, ar atlikta kokybiškai. Pats montavimo darbų neatlikdavo, tam yra paskirti darbininkai. L. K. yra vadybininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. L. K. priiminėjo užsakymus, bendravo su klientais, nes teritorijoje pašaliniams yra griežtai draudžiama vaikščioti, yra visur iškabinti skelbimai, teritorija yra aptverta. L. K. priimtas ¼ etato vadybininku. Tą dieną, kada įvyko nelaimė, jokių darbų nebuvo suplanavę, iš vakaro darbus baigė apie 23 val., šeštadienį turėjo vykti vaiko vestuvės. Buvo paliktas vienas žmogus (duomenys neskelbtini) - A. K.. Iš vakaro buvo atvežtas krovinys, iškraunant dalyvavo jis, brolis A. K. ir L. K.. Nepažįstamas asmuo nedalyvavo tą vakarą jokiame iškrovime. Krovė su kranu. Atliekant krovimo darbus reikia specifinių žinių, turi būti ne mažiau 3 žmonės, nes yra dideli svoriai, reikia uždėti diržus. Ardant paletę vienas žmogus negali vykdyti tokių darbų. Ardyti plokščių įpakavimus gali jis, L. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie išklausė instruktažą, bet tą penktadienį tokių darbų niekas nesiruošė daryti. Kitomis dienomis atvažiuodavo darbininkai N. M., A. J., jis pats ardydavo, tam reikia specialių priemonių, pakrovėjų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių plokščių ir tokių darbuotojų neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rodydavo plokštes priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ plokščių ardymo darbų, griežtai negalėjo atlikti.

Šie nuteistojo L. K., liudytojų A. K. ir E. K. parodymai prieštarauja vieni kitiems, yra nenuoseklūs. Nuteistasis L. K. teigė, kad dieną prieš įvykį krovė plokštes jis, E. K. ir A. J., o A. K. plokščių nekrovė. Tuo tarpu liudytojas E. K. paaiškino, kad plokštes krovė A. K., tačiau nenurodė, jog plokštes krovė A. J.. Liudytoja A. K., nors ir nedalyvavo, bet nurodė tuos pačius asmenis, kaip ir E. K.. Liudytojas A. J. apklausos metu paaiškino, jog važiavo į (duomenys neskelbtini) parvežti akmens plokščių, tačiau dėl įvykio plokščių paimti negalėjo (t. 1, b. l. 94). Tai paneigia nuteistojo L. K. parodymus, jog kraunant plokštes dalyvavo A. J.. Liudytojas A. K. neprisiminė, ar vakare prieš įvykį krovė plokštes (t. 3, b. l. 72-73). E. K. teigė, kad nepažįstami asmenys nedalyvavo kraunant plokštes, o L. K. nežino kas dar padėjo krauti plokštes. Tai, kad iškrovimo darbuose dalyvavo ir darbininkai patvirtina liudytojų R. K. ir A. M., kurie atvežė krovinius, parodymai, nes R. K. teigė, kad iškrovimo darbus atliko 5 žmonės, darbininkai buvo jauni, gal apie 25 m. (t. 1, b. l. 83-84), o A. M. nurodė, kad krovinį priiminėjo du broliai ir darbininkai (t. 1, b. l. 80-81). Taigi krovinį iškrauti galėjo ir S. N.. Liudytojas Š. N. teigė, kad prieš nelaimingą atsitikimą S. N. grįžo apie 21.30 val., sakė, jog reikėjo iškrauti du konteinerius plokščių (t. 1, b. l. 29-30). Įvertinus tai, kad nuteistojo L. K. ir liudytojo E. K. parodymai prieštaringi, jų nepatvirtina liudytojai A. K., A. J., R. K., A. M., galima daryti išvadą, jog dieną prieš įvykį S. N. krovė plokštes.

Nuteistasis L. K. apygardos teisme parodė, kad jo įmonėje dirba tik I. K. ir A. K., daugiau darbininkų nėra, tačiau vėliau prisimena, kad dirba ir R. B.. Liudytojai E. K. ir A. K. nurodė, kad I. K. įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju. Nors prieš tai A. K. teigė, kad montuotojai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojai E. K. ir A. K. prieštaringai nurodo kokius darbus atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. K. teigia, kad tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ priima užsakymus, po to jau paaiškina, kad ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priima užsakymus. Liudytojas E. K. nors ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba, tačiau paaiškina, kad važiuodavo tikrinti kaip atlikti montavimo darbai. Nors pagal liudytojų parodymus montavimo darbus atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš nuteistojo L. K., liudytojų E. K. ir A. K. parodymų matyti, kad jie patys gerai nežino kokius darbus atlieka kokia įmonė. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai su plokštėmis nedirbo, yra nepagrįsti. Be to, liudytojai klaidingai nurodo kur koks darbininkas dirba, tai yra teigia, kad I. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl R. B. taip pat nežino kokioje įmonėje dirba. Liudytojas E. K. parodė, kad nežino kokioje įmonėje dirba A. K. (brolis), vėliau nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini)“, nors A. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (patvirtina SODRA duomenys (t. 1, b. l. 97)).

Taigi, iš apygardos teisme nuteistojo ir liudytojų A. K., E. K. duotų parodymų matyti, kad jie iš esmės prieštarauja vieni kitiems ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Šiuos parodymus paneigia liudytojų A. K., A. J., R. K., A. M., Š. N., I. K. parodymai. Todėl nėra jokio pagrindo tikėti, kad S. N. buvo atsitiktinai patekęs į įmonės teritoriją ir jokių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. K. nebuvo S. N. darbdaviu, nepriėmė S. N. į darbą, S. N. galėjo dirbti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi L. K. nebuvo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuteistasis L. K. parodė, kad S. N. į darbą nepriėmė, S. N. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Tačiau šiuos nuteistojo parodymus paneigia liudytojai I. K., R. B., kurie aiškiai pasakė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su S. N., kad S. N. dirbo kiekvieną dieną, atlikdavo pagalbinius darbus, turėjo darbinius rūbus (t. 1, b. l. 57-59, t. 3, b. l. 77-79). Liudytojas I. K. parodė, kad S. N. nurodymus dėl darbo duodavo L. K.. Matė, kaip L. K. mokė S. N. atlaisvinti granito plokščių fiksatorius. (t. 1, b. l. 57-59, t. 3, b. l. 77-78). J. N. (S. N. mama) ir V. N. (S. N. brolis) žinojo, kad S. N. neoficialiai dirba įmonėje, susijusioje su granito plokštėmis. Pasak liudytojo Š. N., S. N. dirbo su I. K. prie (duomenys neskelbtini), oficialiai į darbą priimtas nebuvo, darbe krovė dideles plokštes (t. 3, b. l. 70-71). S. N. naudoto telefono abonento išklotines, mobilaus telefono adresų knyga (t. 1, b. l. 135-137, 141-142), leidžia daryti išvadą, kad S. N. dirbo (duomenys neskelbtini), kur veiklą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes užfiksuoti L. K., A. K., S. Ž. telefono numeriai, daugkartiniai kontaktai su L. K. ir S. Ž., 2014 m. rugpjūčio mėn. darbo valandomis užfiksuoti jungimaisi prie retransliacijos bokšto (duomenys neskelbtini). Pas S. N. rasti kasos kvitai UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), patvirtina liudytojo I. K. parodymus, kad S. N. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo birželio mėnesio, nes kvitai yra 2014 m. birželio 12 d., birželio 16 d., birželio 19 d., birželio 20 d., bei liudytojo R. B. parodymus, kad su S. N. darbo dienomis pietauti važiuodavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 110). Tai paneigia nuteistojo L. K. parodymus, jog S. N. matė tik 2-3 savaites iki įvykio. Nuteistojo L. K. pasakymą, kad darbuotojams išduodavo darbinius rūbus: raudonos spalvos kelnes be petnešų, paneigia liudytojų I. K. ir R. B. parodymai, nes jie paaiškino, kad buvo išduodami darbiniai kombinezonai (t. 3, b. l. 78-79). Tai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad prie plokščių ant žemės gulinčio vyriškio (S. N.) apranga: kruvinos darbinės pirštinės, raudonos spalvos kombinezonas (t. 1, b. l. 10-25). Nuteistojo L. K. parodymus, kad įvykio dieną jis darbe nebuvo, paneigia liudytojas A. K., nes nurodė, kad įvykio dieną L. K. buvo teritorijoje iš ryto, apie 10 val. išvažiavo, matė teritorijoje S. N. su darbiniais rūbais (t. 1, b. l. 61). Kaip matyti liudytojai I. K., R. B., Š. N., V. N., nukentėjusioji J. N., daiktų apžiūros protokolas, S. N. telefono apžiūros duomenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitai, paneigia nuteistojo L. K. teiginius, kad S. N. jokių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog S. N. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. K. S. N. duodavo nurodymus kokius darbus atlikti, S. N. atlikdavo pagalbinius darbus, į darbą važiuodavo kiekvieną dieną, turėjo darbinius rūbus – darbinį kombinezoną.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. N. galėjo dirbti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš juridinių asmenų duomenų bazės išrašo matyti, kad E. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o direktorė yra A. K. (t. 1, b. l. 15-161). Liudytojas E. K. neigė, jog buvo susitikęs su S. N., teigė, kad S. N. nebuvo matęs. Susitikti su S. N. turėjo 2015 m. rugpjūčio 22 d. ir būtų nusprendę kur įdarbinti S. N. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 74-76). Liudytoja A. K. nurodė, kad nors ir yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, tačiau pokalbiuose dėl darbo dalyvaudavo E. K., ji tik tvarkydavo priėmimo į darbą dokumentus, žinojo, jog S. N. norėjo susitikti dėl darbo. Liudytojai I. K. ir R. B., dirbantys UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. N. pažinojo, kartu dirbo. Iš byloje nustatytų aplinkybių, kad S. N. įvykio dieną jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasak liudytojo I. K., S. N. pradėjo dirbti birželio mėnesį, be to, L. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, duodavo S. N. nurodymus kokius darbus atlikti, nėra pagrindo teigti, kad S. N. galėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog L. K. buvo faktinis S. N. darbdavys, nes S. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo įvairius pagalbinius darbus, į darbą važiuodavo kiekvieną dieną, už darbą gaudavo atlyginimą. Taigi tarp L. K. ir S. N. buvo susiklostę darbiniai santykiai, todėl tai, jog nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, nešalina nuteistojo atsakomybės dėl darbo saugos reikalavimų pažeidimo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. N. nelaimės metu neatliko darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nedirbo su šios įmonės įrankiais, akmens plokštės, kurios prispaudė S. N., teritorija, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, nepriklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau pats nuteistasis L. K. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuras yra adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė bazė, gamybos cechas yra (duomenys neskelbtini), ten vykdoma gamyba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso 4 kvadratų teritorija, likusi teritorija priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors pasak liudytojo E. K., jis išnuomojo teritoriją ir mokėjo nuoma, o liudytoja A. K. teigė, kad minėta teritorija priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neneigia, kad L. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir dirbo (duomenys neskelbtini) Kaip matyti, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje veikė dvi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistojo L. K., liudytojų E. K., A. K. parodymai leidžia daryti išvadą, kad teritorijoje veikusios įmonės yra tarpusavyje glaudžiai susijusios. Tačiau įmonės teritorijos viena nuo kitos nebuvo atskirtos, tai yra nebuvo aptvertos tvora. Nors nuteistasis L. K., liudytojai E. K., A. K. stengėsi pabrėžti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai negalėjo ardyti plokščių pakuočių, kad tai galėjo daryti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet jie savo parodymuose negalėjo konkrečiai atskirti kokius darbus atlikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš jų parodymų matyti, kad abi įmonės dirbo su tomis pačiomis medžiagomis, darbai buvo derinami, griežto pasidalinimo darbais nebuvo. Toks pasakymas, kad klientas, užsisakydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminį ir norėdamas apžiūrėti plokštes, turėjo laukti, kol iš (duomenys neskelbtini) atvažiuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir jas parodys, yra nelogiškas. Aišku, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas priimdamas užsakymą turėjo parodyti klientui ir medžiagas, iš kurių bus daromas gaminys, nors jos priklausė ir kitai bendrovei. Iš liudytojo E. K. parodymų matyti, kad sprendimus dėl darbuotojų priėmimo ir perkėlimo priima tarpusavyje pasitarę su L. K.. Tai patvirtina ir E. K. parodymai dėl darbuotojų pervedimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, įmonėms vadovauja tos pačios šeimos nariai. Taigi, teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), veikė dvi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės teritorijos viena nuo kitos atskirtos nebuvo, darbai tarp įmonių buvo derinami, griežtai padalinti nebuvo. Todėl daryti išvada, kad nelaimingas atsitikimas įvyko teritorijoje, kurioje veikė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir S. N., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdamas darbus šioje įmonėje, turėjo dirbti su plokštėmis, kurios priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taigi visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų patvirtina, kad įvykio metu tarp L. K. ir S. N. buvo susiklostę darbiniai santykiai, todėl baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 176 straipsnio 1 dalį L. K. patrauktas pagrįstai. Apeliacinio skundo teiginiai, kad S. N. nelaimės metu nedirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrankiais, akmens plokštė, kuri prispaudė S. N., nepriklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepaneigia L. K. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje.

Pirmosios instancijos teismo aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodyta, kad L. K. padaryta nusikalstama veika yra tyčinis sunkus nusikaltimas padarytas neatsargiai (dėl nusikalstamo nerūpestingumo). Baudžiamasis įstatymas nenumato tokios kaltės formos, nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. (BK 11 straipsnis). Todėl nuosprendis keistinas ir iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama aplinkybė, jog L. K. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BPK 328 str. 3 p.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė neturi įtakos L. K. padarytos veikos kvalifikavimui, paskirtos bausmės dydžiui. Kadangi teismas skirdamas bausmę L. K. atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, tinkamai įvertino atsiradusias pasekmes, nuteistojo asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes.

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Taigi nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų pasekmių, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nuteistasis L. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, pavesdamas S. N. vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo funkcijas, susijusias su akmens plokščių krovimu, apdirbimu, montavimu, nesuteikęs informacijos apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, neinstruktavęs kaip saugiai dirbti pavestą darbą, elgėsi nerūpestingai. Nuteistasis L. K. nenumatė pavojingų pasekmių, t. y. kad S. N. atliekant pavestus darbus gali įvykti mirtinas nelaimingas atsitikimas. Apygardos teisme L. K. teigė, kad pakuočių ardymas yra pavojingas darbas, vienas žmogus negali jo dirbti. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis L. K., žinodamas koks tai pavojingas darbas, turėjo numatyti savo veikos pavojingus padarinius. Todėl nėra pagrindo teigti, kad L. K. nusikalstamą veiką padarė tyčia. Mirtinas nelaimingas atsitikimas yra neatsargaus ir nerūpestingo L. K. elgesio padarinys, kurio šis nenumatė, nors galėjo ir turėjo tai numatyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, esant neatsargiai kaltės formai (dėl nusikalstamo nerūpestingumo). Įvertinus tai, nuosprendžio aprašomoji dalis turi būti keičiama, pašalinant aplinkybę, kad L. K. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 176 straipsnio 1 dalį taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių.

Tiriant nelaimingą atsitikimą buvo nustatyti tokie pažeidimai: S. N. nebuvo suteikta informacija apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ir galimą profesinę riziką, S. N. nebuvo instruktuotas kaip saugiai dirbti pavestą darbą. Įvertinus tai, kad S. N. ardydamas granito plokščių paletę, laužtuvu ir plaktuku atlaisvino medinius palečių fiksatorius, granito plokštės griuvo ir S. N. prispaudė, dėl to jis įvykio vietoje mirė, darytina išvada, jog būtent dėl L. K. aplaidaus požiūrio į darbo saugą ir įvyko nelaimingas atsitikimas (nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo). Nuteistasis L. K., būdamas darbdaviu ir atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, neužtikrino saugių darbo sąlygų. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp darbo saugos darbe reikalavimų pažeidimų bei įvykusio nelaimingo atsitikimo yra priežastinis ryšys.

Nuteistasis L. K. neginčija, kad būtent jis atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą įmonėje. Apeliaciniame skunde neginčijama ir kita skundžiamu nuosprendžiu nustatyta aplinkybė, t. y. kad S. N. mirė dėl nelaimingo atsitikimo, t. y. dėl sužalojimų, kuriuos patyrė užgriuvus granito plokštei. Nustatyta, kad nuteistasis L. K. nesudarė darbo sutarties su S. N.. S. N. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors ir nelegaliai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas L. K. turėjo darbuotoją instruktuoti kaip saugiai dirbti pavestą darbą, informuoti apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ir galimą profesinę riziką. Tačiau L. K. to nepadarė.

Pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažino, kad L. K. būdamas darbdaviu pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 4 punktą ir 6 punktą ir 27 straipsnio 1 dalį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 22 patvirtintos „Įvadinės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos“ 27 punkto, 33 punkto ir 35 punkto reikalavimus. Todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais išteisinti L. K. nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad L. K. būdamas darbdaviu, pažeidė darbų saugos įstatyme nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad L. K. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aurelija SadauskaitėTeisėjai Remigijus PreikšaitisEdita Lapinskienė