- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-488-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- K.T. B.
- Atsakovas
- R. N.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Geoteka“
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. T. B. ieškinį atsakovui R. N., dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Geoteka“, dėl teisės įregistruoti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą bei planą be atsakovo sutikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė K.T. B. 2007-04-05 Vilniaus m. 1-jam apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė pripažinti atsakovo atsisakymą pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą neteisėtu ir pripažinti jai teisę įregistruoti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą bei planą, sudarytą 2006-08-17, kurioje jos sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su atsakovo sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurioje šių sklypų riba pažymėta skaičiais 3 (koordinatė X – 6070004.80, koordinatė Y – 590398.17) ir 4 (koordinatė X – 6069988.45, koordinatė Y – 590390.62), be atsakovo sutikimo; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-3). Ieškinyje ir dublike (b.l.51-52) ieškovė nurodė, jog jai nuosavybės teise priklauso 0,0650 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), SB (duomenys neskelbtini). UAB „Geoteka“ 2006-08-17 atliko minėto sklypo tikslius geodezinius išmatavimus ir paženklino jo ribas. Ieškovė negali suderinti su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus m. žemėtvarkos skyriumi žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, nes atsakovas, būdamas gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, atsisako šį aktą pasirašyti. Žemės sklypo plano riba 3-4 atitinka tikrovę, nes apie 1985 m. atsakovas neteisėtai pastatė priestatą ir perkėlė vartus 0,7 m. į ieškovės sklypo pusę, kur ėmė statyti (laikyti) savo automobilį. Pagal generalinį sodo planą matyti, kad atsakovo sodo pastatas jo pastatymo bei pridavimo valstybinei komisijai metu nekirto sklypų ribos ir nesiribojo su ieškovės sklypu, tik po neteisėtos namelio rekonstrukcijos jo paties sklype neliko vietos automobiliui.
Atsiliepimas
Atsakovas R. N. atsiliepimu į ieškinį (b.l.44-46) bei tripliku (b.l.56-57) ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Teigia, kad jam nuosavybės teise priklauso 678 m² žemės sklypas SB (duomenys neskelbtini). Atlikdama kadastrinius matavimus, UAB „Geoteka“ nesilaikė LR CK 4.45 str., jog, kilus ginčui dėl sklypų ribų, ji nustatoma pagal faktiškai valdomo sklypo ribas. Kokio dydžio ir kokios konfigūracijos žemės sklypu faktiškai naudojosi ieškovė, be nuotraukų, parodo ir vaiskrūmiai. LR Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 5 p. 3 pp. (tiek Tipinių sodininkų bendrijos įstatų, patvirtintų MT 1987-03-05 nutarimu Nr. 61, II skyriaus 22 p. „d“ pp.) numatė pareigą vaiskrūmius sodinti ne mažesniu kaip 1 m. atstumu nuo sklypo ribos. Ieškovės žemės sklypo formavimas ydingas dar ir dėl tos priežasties, kad jos sklypo riba kerta atsakovo priestatą, kas prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p. Priestatas atitinka LR Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 priedo nesudėtingų statinių sąrašo ir šio įsakymo 2004-07-27 dienos įsakymu Nr. D1-420 patvirtinto pakeitimo 12.3 p. reikalavimus, jog tokiems statiniams nereikia statinio projekto, statybos leidimo, atlikti statinio kadastrinius matavimus, pripažinti statinį tinkamu naudoti ir jį įregistruoti. Atsakovas negali sutikti su ribos 3-4 padėtimi, nes antraip turėtų griauti dalį savo statinio ir negalėtų statyti automobilio, o įsirengti privažiavimą iš kitos pusės (kvartalinėje linijoje) neleidžia miškų urėdija. Pripažįsta vartus pats perkėlęs link sklypų ribos, kad palengvintų įvažiavimą į sklypą. Atsakovo tvirtinimu, pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 str. numatytas paklaidų normas ieškovės sklypo ploto paklaida neviršija leistino normos paklaidos ribų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-02-07 sprendimu (b.l.100-102) ieškinį tenkino. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, jog ieškinys pagrįstas, o atsakovo atsisakymas pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą yra neteisėtas, pažeidžiantis ieškovės teises. Teismas nesivadovavo atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, kadangi jie neatitinka CPK 176 str. – 179 str., o būtent: atsakovo pateiktas žemės sklypo planas yra atliktas neatsižvelgiant į geodezinius planus ar teisės aktų reikalavimus bei nesuderintas su atitinkamomis institucijomis.
Šalies argumentai
Atsakovas R. N. apeliaciniu skundu (b.l.104-107) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-07 dienos sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą motyvavo tuo, kad tretysis asmuo UAB „Geoteka“, atlikdamas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) geodezinius matavimus ir siekdama nustatyti bylos šalių gretimybės ribą, panaudojo ištrauką iš SB (duomenys neskelbtini) generalinio plano su nesuprantamu žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ilgio matmeniu prie sodo bendrijos ribos (tvoros). Bylos šalių žemės sklypų tarp Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybės riba nesikeitė nuo SB (duomenys neskelbtini) įsteigimo (1967 metais), apie šią ribą taip pat liudija pasodinti vaiskrūmiai. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, ignoravo ne tik Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p. ir CK 4.45 str. 1 d., bet ir Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d., kuri draudžia keisti vietovėje paženklintos privačios žemės sklypo ribas pagal vėliau atliktus kadastrinius matavimus. Perkėlęs sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano gretimybės ribą 3-4 lygiagrečiai į atsakovo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusę, teismas faktiškai padidino ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dydį nuo 0,0650 ha iki 0,0653 ha, o atsakovo – atitinkamai sumažino. Teismo sprendimo argumentai, kad ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas suderintas su VĮ Registrų centru (prieš kreipiantis į Vilniaus apskrities viršininko administraciją), o atsakovo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas – ne, teisiškai nereikšmingi, nes kadastro tvarkytojas tik tikrina, ar žemės sklypo planas atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 str. 4 p. reikalavimus ir nesprendžia plano teisėtumo klausimo, taigi toks derinimas teisių ir pareigų nesukelia. Nors abi bylos šalys yra lygiateisiai žemės sklypų savininkai, tačiau teismas suteikė prioritetą išimtinai ieškovei.
Atsiliepimas
Ieškovė K.T. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.115-117) su skundu nesutiko ir prašė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-07 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Anot ieškovės, VĮ Registrų centras atliktas suderinimas reiškia, jog jai priklausančio sklypo ribos atitinka sodo bendrijos generalinį planą ir faktiškai valdomo sklypo ribas. Apeliantas geodezinių matavimų neužsakė, vadinasi, jis negali nurodyti tikslios žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dislokacijos vietos. Tuo tarpu atsakovo pateikta fotonuotrauka, namo padėtis bendrame plane, namo priėmimo aktas – netinkami įrodymai, todėl jie negali paneigti ieškinio dalyko (pagrindo). Trečiojo asmens UAB „Geoteka“ paženklintame žemės sklypo plane pažymėta riba 3-4 atitinka tikrovę; kadastrinius matavimus jis atliko griežtai laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Pripažino, jog geodezininkė S. S. aiškinamajame rašte (kartu ir teismas sprendime) padarė aiškią aritmetinę klaidą, kada nurodė, jog ieškovės žemės sklypo plotas vietoj 0,0650 ha yra lygus 0,0653 ha. Ieškovės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas išliko toks pats, kaip ir anksčiau, o riba kerta apelianto priestatą tik todėl, kad atsakovas savavališkai statė namo priestatą ir taip pažeidė gretimybės ribą 3-4.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti pagrindų, nustatytų CPK 327 str., 329 str. ir 330 str., nėra.
Visos civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Šis principas reiškia, kad kiekvienai iš bylos šalių yra nustatyta pareiga įstatymo pripažįstamais leistinais toje teisinėje situacijoje įrodymais pagrįsti aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu (CPK 7 str. 2 d., 12 str., 177 str., 178 str.). Byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl sodų žemės sklypus Nr.7 ir Nr.8 skiriančios ribos buvimo vietos. Todėl ieškovė, atsižvelgiant į jos reikalavimo pagrindą bei dalyką, privalėjo teismui įrodyti tokias aplinkybes: kad ši riba teisingai yra nustatyta būtent UAB „Geoteka“ kadastrinių matavimų byloje (b.l. 6-23), ir kad atsakovo atsisakymas savo parašu patvirtinti sudarytą jos žemės sklypo planą (b.l.13) yra nepagrįstas ir pažeidžia jos teises bei interesus. Atsakovui kilo pareiga nuginčyti ieškovės pateiktąjį planą, pateikiant į bylą ne mažiau svarius įrodymus apie ginčytinos sklypų ribos buvimą kitoje vietoje, nei tą teigia ieškovė, bei pagrindžiančius ieškovės pateiktojo plano ydingumą, jo neteisingumą.
Ieškovės pateiktuose žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte (b.l.14) bei plane (b.l. 13), kuriame jos sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su atsakovo (apelianto) sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriame šių sklypų riba pažymėta skaičiais 3 (koordinatė X – 6070004.80, koordinatė Y – 590398.17) ir 4 (koordinatė X – 6069988.45, koordinatė Y – 590390.62), nurodytas jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas – 650 kv.m. visiškai atitinka 2004-12-29 pirkimo – pradavimo sutartimi įgytam bei viešame registre įregistruotam žemės sklypo plotui (b.l. 19, 23), o kiekviena sklypo kraštinė taip pat beveik idealiai atitinka preliminariame šio sklypo 1992-04-02 plane-schemoje (b.l.20), pagal kurį buvo sklypas privatizuotas, ir SB (duomenys neskelbtini) generaliniame plane (b.l.21) nurodytiems sklypo kraštinių išmatavimas (18,00; 18,25; 35,70; 36,00 buvo, o atlikus tiksliuosius kadastrinius matavimus nustatytos kraštinės 18,01; 18,32; 35,79 ir 36,05). Jokių duomenų apie šio plano neatitikimą įstatymo nustatytiems reikalavimams, išskyrus savo paties paaiškinimus apie nuo seno susiklosčiusias kitas faktines ribas, apeliantas nepateikė, nors teismas 2007-05-15 nutartimi buvo išaiškinęs jam teisę bei galimybę reikšti dėl ginčo dalyko (sklypų ribos) ir savarankiškus ieškininius reikalavimus (b.l.39). Tokia savo teise apeliantas nepasinaudojo ir reikalavimų nustatyti sklypų ribą kitu būdu, nei to prašė ieškovė, nereiškė. Pastebėtina, kad apelianto pasirinkta pasyvi pozicija byloje, t.y. vien prašymas netenkinti ieškovės reikalavimų ir palikti taip, kaip yra, nepripažįstant ieškovės pateikto į bylą sklypo plano bei ribų paženklinimo akto teisingumo, nėra pagrįsta ir tokioje teisinėje situacijoje reikštų tik tai, kad CPK nustatytieji tikslai nebus pasiekti. Šiuo atveju realiai kilęs ginčas dėl abiejų savininkų teisės naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais nebūtų išspręstas, tarp ginčo šalių nebūtų atkurta teisinė taika (CPK 2 str.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovės plane ribos yra pažymėtos tinkamai, o apelianto atsisakymas šį planą pasirašyti kliudo ieškovei suderinti šį planą VAVA Vilniaus žemėtvarkos skyriuje (b.l. 5), realizuoti jos teisę įregistruoti viešame registre tiksliąsias sodo sklypo ribas, taigi pažeidžia jos, kaip nekilnojamojo daikto savininkės, teisėtus interesus (CK 4.98 str.).
Kolegija apelianto argumentus, kad UAB „Geoteka“, atlikdama tiksliuosius geodezinius matavimus, pasinaudojo ištraukoje iš SB (duomenys neskelbtini) gen.plano esančiu neaiškiu sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) matmeniu prie sodo bendrijos ribos, pripažįsta nepagrįstais. Pirmosios instancijos teisme trečiojo asmens UAB „Geoteka“ atstovė paaiškino, jog natūrali riba, pagal kurį buvo daromos schemos ir gen.planas, yra kelias bei vandentiekis, o apelianto pastatytas sodo namo priestatas aiškiai yra atsidūręs jau už vandentiekio, ieškovės sodo teritorijoje, dėl ko faktiškai sumažinamas jos privatizuoto sklypo plotas (b.l.97-98). Kita vertus, ar teisingai apskaičiuotas žemės sklypo plotas, ar teisingai nurodyta sklypo centro koordinatė, ar teisingai nurodyti linijų ilgiai, ar žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje atitinka gretimų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų arba tų sklypų, kuriems anksčiau atlikta išankstinė patikra, ribas, ar žemės sklypo ribos nekerta statinių, suformuluotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (išskyrus inžinerinius statinius), ar žemės sklypo plane teisingai nurodytos gretimybės, sklypo geografinė padėtis, yra tikrinama bei vertinama žemės sklypo plano išankstinio patikrinimo metu. Tai matyti iš pačiam apeliantui adresuoto bei jo apeliacinės instancijos teismui pateikto VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2008-04-21 pranešimo. Nenustačius aplinkybių, kliudančių žemės sklypo ribas pažymėti kadastro žemėlapyje, ant žemės sklypo plano dedama suderinimo žyma „SUDERINTA“. Minėta žyma kartu patvirtina ir atliktų geodezinių matavimų koordinačių teisingumą. Tokia žyma ieškovės planas yra pažymėtas ( b.l. 13). Apelianto sodo namo, kuris, beje, net neįregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas viešame registre, priestato dalies atvaizdavimas šiame plane nesudarė prielaidų atsisakyti ieškovės sklypo ribas pažymėti atitinkamame kadastro žemėlapyje, ar atsisakyti jį suderinti.
Kitas apeliacinio skundo argumentas, esą faktinė sklypų riba nesikeitė nuo pat SB (duomenys neskelbtini) įsteigimo 1967 m., nėra pagrindžiamas jokiais objektyviais duomenimis, išskyrus paries apelianto teiginius (CPK 178 str.). Pateiktos į bylą nuotraukos tik patvirtina patį faktą, kad priestatas, kuris, kaip apeliantas ir pats neneigia (b.l.97), buvęs pastatytas vėliau, jam jau įsigijus sodo namą, yra įsiterpęs į ieškovės valdomą sklypą. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismui leidžia padaryti ir SB (duomenys neskelbtini) bendrasis planas, iš kurio akivaizdu, kad nuo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio statinio anksčiau vis tik egzistavo tam tikras atstumas iki sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos (b.l.21). Pastebėtina, kad apelianto pateiktame plane (b.l.94) statinys nurodomas visiškai besiribojantis su ieškovės žemės sklypu. Esant tokioms aplinkybėms bei remiantis tikimybių pusiausvyros principu, labiau tikėtina, kad tuo metu, kai bendrasis sodų bendrijos planas buvo sudarytas, priestatas natūroje neegzistavo, taigi labiau tikėtini ir ieškovės paaiškinimai, jog ji prieštaravusi priestato jos sklypo dalyje statyboms, tačiau ginčas iki šiol neišsisprendęs ( b.l.51, 96-97). Apelianto motyvai, jog sklypo faktines ribas esą pažymi tokia aplinkybė, kad ieškovės sklypas iki pat ribos yra naudojamas (apdirbamas), to nepatvirtina. Priešingai, sklypas, naudojamas pagal žemės ūkio paskirtį, turi būti ir atitinkamai prižiūrimas ( jame sodinama, ravima, laistoma ir t.t.), kas reikštų, jog ieškovė, nepasilikusi net dalies neapdirbtos žemės, tą turėtų daryti iš svetimo (apelianto) sklypo. Taigi aptarti apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina apelianto teiginių apie faktiškai susiklosčiusias kitokias ribas, nei plane pažymėtos, jie nepaneigia ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų – sklypo ribų paženklinimo akto bei plano.
Pažymėtina ir tai, kad jau kilus ginčui dėl sklypo ribų ir jam atsisakius pasirašyti ieškovės pastangomis parengtus dokumentus, apeliantas nepagrįstai atsisakė atlikti tiksliuosius savo sklypo geodezinius matavimus, kartu ir pasitikslinti savojo sklypo plotą, nors ieškovė tai siūlė jam padaryti. Apelianto pateikti į bylą planai (b.l.81, 94) nevertintini kaip turintys įrodomosios galios, apsprendžiant ginčytiną sklypų ribą. Pirma, abu UAB „Tiretas“ parengti planai yra prieštaringi, viename jų sklypo plotas nurodomas 768 kv.m., kitame, parengtame po mėnesio, - 678 kv.m., kraštinių matmenys taip pat nėra tapatūs. Antra, šie planai akivaizdžiai neatitinka ir kitų bylos įrodymų – SB (duomenys neskelbtini) generaliniame plane, kuriuo remiantis buvo privatizuojami sodų sklypai, nurodytų pastarojo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kraštinių ilgių (17,30; 17,50; 36,00; 36,00 buvo ir 16,99; 17,87; 39,00; 38,99 pažymėta UAB „Tiretas“ parengtame plane). Be to, planai, kaip nurodoma viename jų (b.l.94), parengti pagal sklypo savininko R. N. (apelianto) parodytas faktines sklypo ribas, o ne remiantis kuriomis nors koordinatėmis, neatlikus kaimyninių sklypų (konkrečiai ieškovės) sugretinimo. Darytina išvada, kad pagal apelianto parodytą faktinį naudojimąsi jo sklypas 3 metrus ta dalimi, kuria ribojasi su ieškovės sklypu, yra ilgesnis, nei nurodytas bendrajame sodų bendrijos plane. Ši aplinkybė kartu su kirtais bylos įrodymais taip pat iš dalies patvirtina ieškovės teiginius, kad priestatą apeliantas statęs jos sklypo dalyje.
Nėra teisingos ir tokios apelianto pastabos, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, draudžiančias keisti vietovėje paženklintos privačios žemės sklypo ribas pagal vėliau atliktus kadastrinius matavimus. CK 4.45 str. nuostatos, reglamentuojančios ginčytinų žemės sklypų ribų nustatymą, teigia, kad tokias ribas teismas gali nustatyti ne vien pagal faktiškai valdomas sklypo ribas, bet ir pagal kitų dokumentų bei įrodymų visumą. Svarbu tai, kad šiuo atveju sklypas nesiskirtų nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Ieškovės pateiktų dokumentų turinys ir patikimumas, kaip jau minėta, apelianto nėra nuginčyti, vieno skaitmens neatitikimas aiškinamajame rašte (b.l.3)- 0,0650 ha ir 0,0653 ha – vertintinas kaip rašymo apsirikimas, realiai neįtakojantis plane, akte ar registre nurodyto ieškovės sklypo ploto, pats apeliantas jokių įrodymų, kad jo sklypas dėl tokių būdu nustatomos ribos būtų sumažėjęs ar neatitiktų teisiškai įtvirtinto sklypo ploto, nepateikė.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde įvardintos aplinkybės ir motyvai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą sprendimą nepagrįstu ar neteisėtu, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliktinas galioti nepakeistas.
Ieškovės naudai priteistina 500 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, jų dydis atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytiems dydžiams (CPK 98 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. N. 500 (penkis šimtus) litų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų K. T. B. naudai.