- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-1496-643/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00921-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Margarita Stambrauskaitė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal IĮ „Busolė“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. parengtą žemės sklypo planą.
2. Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatė nesudėtingą iki 80 kv. m statinį – pirtį, kuriam nereikia statybos leidimo. Siekdama įregistruoti statinį Registrų centre ir matininkams atvykus atlikti kadastrinių matavimų, sužinojo, kad dalis statinio kerta jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribą ir užima 20,24 kv. m valstybinės žemės. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,60 ha ploto žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir gyvenamojo namo priklausiniais, todėl ji neturėjo tikslo užvaldyti valstybinę žemę.
3. Ieškovė kreipėsi į Švenčionių rajono savivaldybės administraciją siekdama aukciono būdu įsigyti apie 5 arus valstybinės žemės, tačiau jos lėšomis projektuotojos S. D. parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą atsisakyta derinti, kadangi formuojamas žemės sklypas neatitinka naujo sklypo sąvokos. Nacionalinė žemės tarnyba netenkino ieškovės prašymo pakeisti žemės sklypo ribą nekeičiant žemės sklypo ploto, dėl tokio teisinio reglamentavimo nebuvimo, o suformuoti naują žemės sklypą nėra galimybės, dėl žemės sklype esančios statinio dalies, t. y. žemės sklypas neatitinka naujo sklypo sąvokos, todėl Nacionalinė žemės tarnyba nemato kitos išeities, tik savavališkos statybos padarinių šalinimą – t. y. pirties nugriovimą.
4. Ieškovės žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme, kuri pagal Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-154 patvirtintą Švenčionių miesto teritorijos bendrąjį planą, patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas ir nėra rezervuota valstybės poreikiams. Ieškovės situacija įvyko dėl netyčinės klaidos, dėl statinio nugriovimo ieškovė finansiškai sunkiai nukentėtų. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė nesiekia padidinti žemės sklypo ploto valstybės sąskaita, žemės sklypo rytinė riba koreguojama nežymiai. Pažymėtina, kad atsakovė atsisakė suderinti projektą, kurio pagrindu ieškovė įgytų teisę išpirkti valstybinę žemę po statiniu, teisės aktai nenumato kitos galimybės įteisinti ieškovės pastatytą statinį.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
6. Nurodė, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus galima padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti sklypų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus sklypus valstybinėje žemėje, tačiau teisinis reglamentavimas nenumato galimybės rengti žemės sklypų formavimo pertvarkymo projekto žemės sklypo ribų pakeitimui. Ieškovės iniciatyva parengtas žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas – formuojant naują valstybinės žemės sklypą (apie 5 arus) (duomenys neskelbtini), nevykdomas, kadangi neatitinka naujo žemės sklypo sąvokos dėl sklype esančio savavališka statyba pripažinto pastato (jo dalies).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė R. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal IĮ „Busolė“ 2018 m. vasario 22 d. parengtą žemės sklypo planą.
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad statinys kerta ieškovei priklausančio žemės sklypo ribą. Apie valstybinės žemės sklypo ribų pažeidimą ieškovė sužinojo 2017 m. siekdama statinį įregistruoti nustatyta tvarka ir matininkams atvykus atlikti kadastrinių matavimų.
9. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės statinio dalis nežymiai kerta žemės sklypo ribą – vienas statinio kampas pasislinkęs į rytų pusę nuo žemės sklypo ribos 1,5 m, o kitas – 2 m, ir nustatyta, kad užima 20,24 kv. m valstybinės žemės; ieškovė prašo jai priklausančio žemės sklypo ribą nustatyti taip, kad savavališkas statinys patektų į žemės sklypo plotą nedidinant ieškovės turimo žemės sklypo ploto. Valstybinė žemė, kurioje yra dalis ieškovės statinio nėra užstatyta ar rezervuota, valstybės žemės sklypas nesuformuotas, šiame žemės sklype statyba galima, taip pat ši valstybinė žemė nėra priskirta saugomų teritorijų kategorijai.
10. Skundžiamame sprendime teismas padarė išvadą, kad susidarė situacija, kai ieškovė negali papildomai įgyti valstybinės žemės, nes valstybinėje žemėje yra pastato dalis, o pastato ieškovė taip pat negali įteisinti, nes dalis jo pastatyta ant valstybinės žemės. Atsižvelgiant į tai, jog nėra įrodymų, kad ieškovė tyčia dalį statytinio statė valstybinėje žemėje, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju savavališkos statybos šalinimo priemonės – nesudėtingos konstrukcijos statinio – pirties, kurio dalis užima tik 20,24 kv. m ploto neužstatytos ir nerezervuotos valstybinės žemės, kurioje statyba galima pagal patvirtintą bendrąjį planą, nugriovimas, būtų neproporcinga priemonė padarytam pažeidimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
12. Apeliantė nurodo, kad priimtas sprendimas prieštarauja statybą, valstybinės žemės pardavimą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuojančius aktus. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos, o žemės sklypo plotas gali skirtis ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) paklaida, todėl ieškovės reikalavimas negalėjo būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas, teigdamas, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę su tikslu suformuoti ar pertvarkyti žemės sklypą, ar suformuoti naują žemės sklypą valstybinėje žemėje su tikslu jį įgyti aukciono būdu, neįvertino to, kad atsakovė atsisakė derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl to, kad žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektas negali būti rengiamas, nes teisės aktuose nėra numatyta galimybė rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kai jame yra pastatytas statinys.
Šalies argumentai
14. Apeliantė nurodo, kad teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad nustačius ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal IĮ „Busolė“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. parengtą žemės sklypo planą, t. y. patraukus žemės sklypo ribą į valstybinę žemę, rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio metu būtų formuojamas naujas žemės sklypas, jis būtų neracionalių ribų (neatitiktų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 32 punkto, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų, ir tokiu atveju žemės sklypo pardavimo ar nuomos kaina aukcionu neabejotinai kristų.
Atsiliepimas
15. Ieškovė R. G. atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
16. Atsiliepime nurodoma, kad valstybinis žemės plotas nesuformuotas atskiru sklypu, pagal Švenčionių rajono bendrojo plano sprendinius patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas ir nėra rezervuotas valstybės poreikiams, o pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisingumo principu, o ne formaliu normų taikymu, todėl priėmė teisingą sprendimą.
Šalies argumentai
17. Ieškovė nurodo, kad apeliantė nesiūlė ieškovei jokių susidariusios situacijos ištaisymo būdų. Apeliantė atmėtė visus ieškovės pasiūlymus, nebendradarbiavo su ja, akcentuodama savo formalų požiūrį į ieškovės situaciją.
18. Teritorijai, kurioje yra žemės sklypas, galioja tik vienas teritorijų planavimo dokumentas - Švenčionių rajono bendrasis planas (patvirtintas Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T-154), kurio sprendiniai nedraudžia statybų šioje teritorijoje, ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo žemės sklypo riba pakoreguota taip, kad statinys pateko į žemės sklypo plotą, yra pagrįstas. IĮ „Busolė“ žemės sklypo 2018 m. rugpjūčio 22 d. kadastrinių matavimų planas patvirtina, kad pirmos instancijos teismui nustačius, kad žemės sklypo riba pažymėta taškais 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, žemės sklypo plotas liko 0,60 ha, todėl statinio nugriovimas susidariusioje situacijoje akivaizdžiai prieštarauja protingumo kriterijaus taikymui.
Šalies argumentai
19. Apeliantė nurodo, kad ateityje formuojant valstybinės žemės sklypą, jo forma neatitiks „taisyklingos formos“ sklypo reikalavimo, tačiau su tokiu argumentu nesutiktina, kadangi tai yra vertinamojo pobūdžio kriterijus, įstatymai nepateikia griežtų techninių reikalavimų sklypo formai. Skundžiamu teismo sprendimu patvirtinta žemės sklypo riba minimaliai skiriasi nuo ankščiau buvusios ribos, todėl neturės įtakos busimo valstybinės žemės sklypo patrauklumui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo, kadangi ieškovės statinys kerta jai priklausančio žemės sklypo ribą ir užima 20,24 kv. m valstybinės žemės sklypo ploto.
22. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei R. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso kitos paskirties 0,60 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pobūdis-mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–9).
23. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. A-767 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo nuspręsta rengti naujo, numatomo parduoti aukcione, valstybinės žemės sklypo (apie 5 arus), esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Teritorijoje, esančioje greta ieškovės žemės sklypo rytinės ribos, atlikus pirmiau minėtą žemės naudojimo patikrinimą, nustatyta, kad žemės sklype galbūt savavališkai pastatytas statinys, kuris pažeidžia žemės sklypo ribą ir užima valstybinę žemę.
24. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 45ŽN-191 atlikus ieškovei priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą (žemės naudojimo valstybinę kontrolę), nustatyta, kad sklypo šiaurinėje dalyje stovi pastatas (Registrų centre neįregistruotas), įsiterpęs valstybinėje žemėje maždaug 2,06 m - 1,62 m ir stovi pastatyta metalinė tvora, įlindusi į valstybinę žemę (apie 3,50 m) (b. l. 57–60).
25. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2018 m. sausio 18 d. savavališkos statybos aktu nesudėtingos kategorijos pagalbinio ūkio paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) konstatavo kaip savavališką statybą. Ieškovė 2018 m. sausio 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuoju nurodymu įpareigota iki 2018 m. liepos 23 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–14). Privalomojo nurodymo pašalinti savavališko statybos padarinius įvykdymo terminas pratęstas iki 2018 m. spalio 23 d. (b. l. 16).
26. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi Švenčionių rajono savivaldybės administracijos pateiktą projekto sprendinių brėžinį (projekto rengėja S. D.), 2018 m. kovo 26 d. (b. l. 28) ir 2018 m. gegužės 8 d. (b. l. 29) raštais atsisakė derinti projekto sprendinių brėžinį, kadangi naujai formuojamas žemės sklypas neatitinka naujo žemės sklypo sąvokos.
27. Nacionalinė žemės tarnyba gavo VTPSI persiųstą 2018 m. birželio 22 d. ieškovės prašymą dėl statytojos teisės įteisinti savavališkas statybas, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ar kadastrinių matavimų bylą.
28. Skyrius 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 45SS-19-(14.45.45.) ,,Dėl statytojos teisės įteisinti savavališkas statybas, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ar kadastrinių matavimų bylą“ atsisakė tenkinti prašymą, nurodydamas, kad nėra teisinio pagrindo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto: žemės sklypo ribų pakeitimui (b. l. 17–18). Rašte nurodyta, kad jei statinys žemės sklypo formavimo metu būtų buvęs žemės sklype, tuomet būtų darytina išvada, kad žemės sklypas suformuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir žemės sklypo riba turėtų būti tikslinama teisės aktuose nustatyta tvarka. Žemės sklypo formavimo metu statinys, kuris kerta žemės sklypo ribą, nebuvo pastatytas, taigi šis statinys negali kirsti žemės sklypo ribos, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 20 punkte.
29. Neginčytina, kad žemė yra ypatingas ir ribotas nekilnojamasis turtas, kurio statusą įtvirtina teisės aktų nuostatos, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo paskirtis yra įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykius sureguliuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Bet kokie vykdomi veiksmai, susiję su žeme, yra itin griežtai ribojami tame tarpe ir viešosios teisės nuostatų; viešoji teisė pasižymi visuotiniu privalomumu bei pagrindiniu principu, jog leidžiama tik tai, kas nurodyta.
30. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Vadinasi, galiojantis teisinis reguliavimas draudžia pakeisti kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypų ribas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalį, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Šiuo atveju tokių sąlygų nustatyta nebuvo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu patenkinęs ieškinį, sudarė prielaidas įgyvendinti projektuotojos projekto sprendinių brėžinį, kuriuo žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų rytinėje pusėje buvo paslinktos į valstybinį žemės sklypą, nors ir nekeičiant bendro sklypo ploto, kas iš esmės pažeidžia teisė aktuose įtvirtintą nuostatą, kad draudžiama keisti žemės sklypų ribas.
31. Gretimas žemės sklypas, kuriame naujas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas nustatė pirmosios instancijos teismas, priklauso valstybei. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad valstybei priklausančiu turtu galima disponuoti tik esant įstatymo pagrindui, įstatymo nustatytais būdais ir tvarka, o šių įstatymų normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų užtikrintas ir apgintas viešasis interesas. Valstybės turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo galima griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, kad visi su valstybės turtu atliekami veiksmai turi būti reglamentuoti, paremti teisės normomis, kad valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo savo nuožiūra. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnį, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais.
32. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, jį motyvavo tuo, kad nėra įrodymų, kad ieškovė dalį statinio statė valstybinėje žemėje tyčia, statinys yra nesudėtingos konstrukcijos, ginčo dalis užima tik 20,24 kv. m ploto neužstatytoje ir nerezervuotoje valstybinėje žemėje, kurioje statyba galima pagal patvirtintą Bendrąjį planą, o nugriovimas būtų neproporcinga priemonė padarytam pažeidimui.
33. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors ir pritartina argumentui, kad pažeidimas yra nedidelis - vienas statinio kampas pasislinkęs į rytų pusę nuo žemės sklypo ribos 1,5 m, o kitas – 2 m, bendrai statinys užima sąlyginai nedaug - 20,24 kv. m valstybinės žemės, nepiktybinis, tačiau tokie veiksmai neatitinka anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų, kuriuose griežtai reglamentuojami veiksmai, atliekami su žeme, tuo labiau, su valstybei priklausančiu turtu. Toleruojant tokius veiksmus galėtų būti sudaromos sąlygos ydingai praktikai, kuomet nesilaikant teisės aktų reikalavimų būtų keičiamos žemės sklypų ribos, nesilaikoma įstatymuose įtvirtintos valstybinės žemės naudojimo tvarkos. Be to, nors pirmosios instancijos teismas ir vadovavosi proporcingumo bei protingumo principais, tačiau negalima nepaminėti ir neatsižvelgti į tą aplinkybę, kad pakeitus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, tiek, kiek žemės sklypas „pasislinko“ į rytinę pusę, lygiai tiek pat pasislinko ir kitoje – vakarinėje - pusėje, tokiu būdu taip pat neužtikrinami protingumo, žemės naudojimo racionalumo bei efektyvumo principai.
34. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. G. ieškinį atmesti (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (į. k. 188704927) apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.