- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-28
- Bylos Nr.
- ATP-87-487/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11276-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimo, kuriuo J. N. pripažinta kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124 str. 6 d., ir nubausta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. N. nubausta už tai, kad, neturėdama dviejų metų vairavimo stažo, 2013-10-02 apie 13.24 val. vairuodama I. N. priklausančią transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. B. g., Vilniuje, esant leistinam važiavimo greičiui 80 km/val., važiavo 143 km/val. greičiu, viršydama nustatytą greitį daugiau kaip 63 km/val., taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimus („vairuotojas privalo važiuoti, neviršydamas leistino greičio“ ). Šiais savo veiksmais ji padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. N. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir sušvelninti jai paskirtą nuobaudą, neskiriant jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, neteisingai aiškino teisės normas, susijusias su būtino reikalingumo bei administracinės atsakomybės individualizavimo klausimais. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, o būtent į tai, jog greitį viršijo, kadangi skubėjo pas sergantį senelį, kuriam buvo reikalinga jos skubi pagalba, t.y. pažeidimą padarė, esant būtinam reikalingumui. Pažymi, kad senelio būklė yra sunki, jis sunkiai orientuojasi aplinkoje, ištinka priepuoliai, ji juo rūpinasi, kadangi senelis gyvena vienas.
Teigia, jog dėl teisės pažeidimo pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Teigia, jog teismas, neįvertinęs jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepagrįstai jos atžvilgiu netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų ir paskyrė per griežtą nuobaudą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
J. N. apeliacinis skundas netenkinamas.
Ginčo dėl šio pažeidimo padarymo nėra. Patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl J. N. kaltės, padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliantė mano, kad jos veika buvo padaryta, esant būtinojo reikalingumo sąlygoms.
ATPK 17 str. yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos - tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010).
Kaip matyti iš vyr.patrulio P. S. tarnybinio pranešimo (b.l.3), 2013-10-02 apie 13.24 val. J. N., vairuodama I. N. priklausančią transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. B. g., Vilniuje, esant leistinam važiavimo greičiui 80 km/val., važiavo 143 km/val. greičiu, viršydama nustatytą greitį daugiau kaip 63 km/val., J. N. paaiškino, jog skuba į universitetą, gailisi dėl pažeidimo.
Šalies argumentai
J. N. apeliaciniame skunde teigia, kad pavojus grėsė jos senelio sveikatai. Byloje esančiame V. K. pareiškime (b.l.17) nurodyta, kad J. N. 2013-10-02 automobiliu VW Passat, valst. Nr. Far 957 skubėjo jam suteikti pirmąją pagalbą. Apeliantės teiginį, kad V. K. lankosi pas gydytojus patvirtina byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų, tačiau juose nurodyta, kad pastarasis į medikus kreipėsi ne 2013-10-02, o kitą dieną po pažeidimo padarymo- 2013-10-03 (b.l. 18-19). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai neduoda pagrindo pripažinti, jog užfiksuoto J. N. pažeidimo padarymo metu egzistavo objektyvi būtinybė jai viršyti nustatytą greitį, skubant suteikti pagalbą seneliui V. K..
Taip pat, įvertinus bylos aplinkybes, pažymėtina, kad, jei ir būtų grėsęs pavojus V. K. sveikatai, tai jį būtų buvę galima pašalinti kitomis priemonėmis. Visų pirma, apeliantė turėjo galimybę iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Gi apeliantė, turėdama galimybę pasirinkti keletą galimybių, pasirinko tą, kuria buvo padarytas teisės pažeidimas- viduryje darbo dienos, esant intensyvioms eismo sąlygoms, neturint dviejų metų vairavimo stažo, daugiau, kaip 63 km/val. viršijo leistiną greitį. Tokie apeliantės veiksmai laikytini ypač pavojingais.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliantės veika neatitinka nė vienos būtinojo reikalingumo sąlygos, todėl ji veikė ne būtinojo reikalingumo sąlygomis.
J. N. apeliaciniame skunde kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir, vadovaudamasis ATPK 30¹ str. nuostatomis, prašo jai visai neskirti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pagal ATPK 30 str. 1 d. nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 str. 2 d. nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Konstatuotina, kad J. N. skirta sankcijoje numatyta minimali bauda ir specialios teisės atėmimas minimalios trukmės terminui, individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² str. reikalavimų ir įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą bei tai, kad nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino bei nuoširdžiai gailisi, padarius teisės pažeidimą), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nebausta administracine tvarka, yra jauno amžiaus.
Šios bei kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes (pažeidimo padarymo aplinkybės), nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad skirta nuobauda yra aiškiai per griežta. Be to, pažeidėjos padaryta veika yra viena iš pavojingiausių, keliančių didelį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nuobauda paskirta, nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.