Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-06-03 · Civilinė byla Nr. 2A-393-524/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-03
Bylos Nr.
2A-393-524/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos, Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas
Ieškovas
V.J., J.J.
Atsakovas
S.V.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E.Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-393-524/2008

Teisėja A.Volskytė Procesinio sprendimo kategorija 35.5; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. birželio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, kolegijos posėdyje dalyvaujant ieškovams V.J., J.J., atsakovui S.V., žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S.V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J.J. ir V.J. ieškinį atsakovui S.V. dėl avanso grąžinimo bei kompensacijos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo 13 600 Lt sumokėto avanso, 5407,38 Lt už atliktus pastato pagerinimus ir persikraustymo išlaidas, taip pat bylinėjimosi išlaidas (b.l. 4-5). Pažymėjo, jog su atsakovu susitarė pirkti žemės sklypo dalį su jame esančiu ūkiniu pastatu, tačiau dėl atsakovo kaltės sutartis nebuvo sudaryta, todėl prašo priteisti sumokėtą avansą, pastato pagerinimo ir persikraustymo išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 4 d. sprendimu (b.l. 96-99) ieškovų ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 4800 Lt avanso, 3500 Lt nuostolių atlyginimo, 249 Lt žyminio mokesčio ir 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, civilinę bylą dėl 400 Lt nuostolių atlyginimo nutraukė, ieškinio dalį dėl 8800 Lt avanso grąžinimo paliko nenagrinėtą, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo veiksmų, jam nutraukus derybas. Pažymėjo, kad atsakovas pažeidė sąžiningumo principo reikalavimus, todėl privalo atlyginti ieškovams nesąžiningais veiksmais padarytus nuostolius. Nustatė, kad ieškovai elgėsi nevisiškai atidžiai ir rūpestingai, savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, todėl ieškovų turėtus nuostolius sumažino iki 3500 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 104-106) atsakovas prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantas pažymi, kad jam buvo sumokėta tik 8800 Lt avanso, kurį ieškovams grąžino. Teigia, kad pastato pagerinimo darbai su atsakovu suderinti nebuvo, ieškovai privalėjo prižiūrėti tik pastato šildymo sistemą. Nurodo, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl nesąžiningų ieškovų veiksmų. Mano, jog teismas nenustatė, ar ieškovams priteistos lėšos buvo panaudotos pastatui pagerinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 110-112) ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys 2006 m. spalio mėn. sudarė susitarimą dėl žemės sklypo su jame pastatytu ūkiniu pastatu pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovams žemės sklypą su jame pastatytu ūkiniu pastatu, (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai.

CK 1.136 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra sandoriai, iš kurių atsiranda sutarties šalims privalomos teisės ir pareigos. Sutarties esmė yra šalių susitarimas, t.y. jų valios sutapimas, kuris paprastai pasiekiamas šalių tarpusavio derybų keliu. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyvioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. CK 6.163 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių pareigas esant ikisutartiniams santykiams, įtvirtinta, jog šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. Byloje nustatyta, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta per pusę metų nuo susitarimo sudarymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, todėl pagrįstai konstatavo, jog jis privalo atlyginti dėl sutarties nesudarymo ieškovams padarytus nuostolius.

Sutartiniai įsipareigojimai turi būti vykdomi sąžiningai pagal sutartyse nustatytus reikalavimus. CK 6.165 str. 4 d. yra numatytos turtinės sankcijos asmeniui, atsisakiusiam sudaryti pagrindinę sutartį. Tai reiškia, kad konstitucinio nuostolių atlyginimo principo turi būti laikomasi ir tokio pobūdžio ikisutartiniuose santykiuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo sutartyje šalys sulygo dėl avanso, kuris atlieka mokėjimo funkciją – įskaitomas į būsimas įmokas, ir įrodomąją funkciją tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje. Susitarimas dėl avanso kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodo ketinimus sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia nepagrįstu 4800 Lt avanso priteisimu, nes teigia ieškovus suklastojus mokėjimo dokumentą – pakvitavimą.

Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra. Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos. Šioje byloje atsakovui iškėlus ginčą dėl sumokėto avanso sumos, jis privalėjo savo teiginį įrodyti. Pažymėtina, kad 4800 Lt dydžio avanso sumokėjimas atsakovui pagrįstas nenuginčytu rašytiniu įrodymu - pakvitavimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta minimo pakvitavimo klastojimo požymių, pagal nekilnojamojo turto rinkos praktiką labiau tikėtina avansą buvus 4800 Lt dydžio, be to, atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė liudytojo, dalyvavusio avanso mokėjimo metu, parodymų, todėl pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl 4800 Lt avanso priteisimo nėra pagrindo.

CK 6.237 str., 6.242 str. reglamentuoja civilinių teisinių santykių dalyvių prievoles nepagrįstai praturtėjus ar nepagrįstai gavus turto. Asmeniui, be teisinio pagrindo gavusiam kito asmens turtą, privalu jį grąžinti. Kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t.y. nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu remdamasis asmuo neturi teisės gauti ginčo turtą. Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria jis įpareigotas grąžinti be pagrindo įgytą turtą, teigia, kad pastato pagerinimai atlikti be jo sutikimo. Bylos medžiaga įrodo, kad ieškovai ir atsakovas nebuvo sudarę pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovai pastatu naudojosi su atsakovo sutikimu, nėra duomenų, jog ieškovai mokėjo nuomos mokestį, todėl darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 str.). Panaudos teisinių santykių reglamentavimui taikomas CK 6.501 str. nuostatos, reglamentuojančios daikto pagerinimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pastato pagerinimo darbai buvo vykdomi atsakovui žinant ir jam neprieštaraujant, dalį pastato pagerinimų atsakovas pripažino ir teismo posėdžio metu, todėl atsakovo argumentas dėl savavališko pastato pagerinimo atmestinas. Išlaidas langui pakeisti ieškovai įrodė rašytiniais įrodymais, atsakovas šių išlaidų nepaneigė, lango įdėjimą pripažino. Iš ieškovų pateikto prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito nustatyta, kad ieškovai turėjo 1500 Lt išlaidų skardinimo darbams, atsakovas apeliacinio skundo teiginio, jog šie darbai kainavo 600 Lt, nepagrindė jokiais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino ieškovų turėtas santechninės įrangos išlaidas, taip pat atvežtą žvyrą, tačiau teigia, jog ieškovai įrengtą vonią ir žvyrą gali pasiimti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atsakovo argumentu ir pažymi, jog atsakovas ginčo žemės sklypo su jame esančiu pastatu nuosavybės ar kita daiktine teise nebevaldo, todėl jo argumentas yra nepagrįstas įstatymais, nes ieškovai ir dabartinis turto savininkas nėra susiję prievoliniais teisiniais santykiais. Bylos atveju padarytų pagerinimų nesant galimybės grąžinti natūra, nukentėjusiosios šalies interesas ginamas taikant nuostolių institutą. Ieškovai patirtas išlaidas pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais (b.l. 32-33), atsakovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių jo prieštaravimą dėl pastato pagerinimo, be to, nustačius atsakovo nesąžiningumą, nėra pagrindo atmesti ieškovų reikalavimą. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas privalo atlyginti nesąžiningais veiksmais ieškovams padarytus nuostolius, ir priteisė ieškovams iš atsakovo 3500 Lt nuostolių atlyginimo.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad atsakovas privalo grąžinti gautą avansą bei kompensuoti be pagrindo įgyto turto išlaidas ieškovams, todėl pagrįstai ieškinį tenkino.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimą pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Almantas PadvelskisAudrius Saulėnas