- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- e2YT-83-1104/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01532-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Virginija Budrevičienė
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Majai Valentinai Tursienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja V. G. patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), tėvų A. B. ir K. (K.) B. adresu: (duomenys neskelbtini), sodybą sudarė gyvenamasis namas su priklausiniais. Juridinis faktas nustatomas pareiškėjai V. G., mirusios V. K. įpėdinei pagal testamentą, įgyvendinti statybos teisę: teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas instancijas dėl žemės sklypo sodybai atstatyti suformavimo ir sodybos projekto derinimo bei statybos leidimo išdavimo atstatyti buvusios sodybos pastatus (gyvenamąjį namą su priklausiniais) bei prie pastatų iš valstybės nusipirkti žemės sklypą ne aukciono būdu.
2. Pareiškėja nurodo, kad 2021 m. gruodžio 15 d. pareiškėjos motina, V. K., kreipėsi į teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvų – A. B. ir K. (K.) B. adresu: (duomenys neskelbtini), sodybą sudarė gyvenamasis namas su priklausiniais. 2022 m. vasario 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta dėl šių priežasčių: pareiškėjos V. K. atstovė advokatė Virginija Budrevičienė kreipėsi į teismą su prašymu sustabdyti bylą, kadangi 2022 m. sausio 30 d. mirė pareiškėja V. K..
Žemesnės instancijos teismas
3. V. G., pareiškėjos V. K. įpėdinė pagal testamentą, paveldėjo V. K. palikimą. Tai patvirtina Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, išduotas Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro: (duomenys neskelbtini), notarinio registro numeris: RS-3875. Pagal Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro pareiškėjai išduotą paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, Registrų centre pareiškėjai įregistruota nuosavybė į mirusios motinos V. K. buvusį nekilnojamąjį turtą: pastatą-tvartą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane: (duomenys neskelbtini)., esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro numeris: (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškime nurodoma, kad mirusios motinos V. K. tėvams A. B. ir K. (K.) B. nuosavybės teise priklausė sodyba (duomenys neskelbtini). V. K. tėvų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina Lietuvos Valstybės istorijos archyvo išduota pažyma: 2019 m. kovo 18 d., Nr. (P 1-1439)P2-2905, kurioje nurodyta: Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde, Traupio Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė A. B. (taip dokumente), St. sūnus ((duomenys neskelbtini)) metų ir K. (taip dokumente) B., M. duktė ((duomenys neskelbtini) metų). Tėvas A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Motina K. B., mirė (duomenys neskelbtini). Įrodymai, kad V. K. tėvams A. B. ir K. (K.) B. nuosavybės teise priklausė sodyba (duomenys neskelbtini), patvirtina teismui pateikti dokumentai: iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo gautame rašte 2019 m. sausio 4 d., Nr. (8.12)V5-21 „Dėl A. B. ir K. (K.) B. nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) nurodyta: siunčiame Ukmergės rajono apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų ir (duomenys neskelbtini) deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fonduose (duomenys neskelbtini) 1958-1960, 1973-1979 m. ūkinėse knygose esančių A. B. ir K. (K.) B. ūkio žinių lapų kopijas; iš namų ūkio knygų, juose yra duomenys: A. B. ir K. (K.) B. sodybą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), sudarė: trys pastatai, pastatyti 1925 metais, 0,50 ha žemės plote: gyvenamasis namas, tvartas ir svirnas; Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše, išduotame 2019 m. gruodžio 2 d., registro numeris: (duomenys neskelbtini), yra duomenys: V. K. buvo įregistruota nuosavybė į išlikusį pastatą: pastatą-tvartą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane: IlI/m, adresu: (duomenys neskelbtini); antstolės Nijolės Jutkienės atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas 2021 m lapkričio 18 d. Nr. 3, kuriame konstatuota: antstolė Nijolė Jutkienė konstatavo faktines aplinkybes: (duomenys neskelbtini) teritorijoje, A. B. ir K. (K.) B. buvusioje sodyboje (pagal archyvo duomenis) yra išlikę pastato pamatai 14x5,5 m (nuotraukos Nr. 1-15). Aiškiai matyti išlikusios dviejų kaminų ir pečiaus plytų liekanos (nuotraukos Nr.10, 14, 15). Pamatų plytos apaugusios samanomis (nuotraukos Nr.5, 6, 7). Šalia įteisinto ūkinio pastato – tvarto, yra išlikę pamatų akmenys. Pagal pateiktus archyvo duomenis sodyboje buvo trys pastatai - gyvenamasis namas, tvartas ir klėtis. Išlikę pamatų akmenys yra pastato-klėties pamatai (nuotraukos Nr. 16, 17). Yra išlikę sodybos teritoriją juosusios tvoros kuolai (nuotraukos Nr. 18-20).
5. Pareiškime taip pat nurodoma, kad nuotraukoje Nr. 1 užfiksuotas išlikęs pastatas – tvartas, kuris Registrų centre yra įteisintas pareiškėjos vardu. Pastato-tvarto unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane: 111/m. Įregistravimo juridinis pagrindas: 2019 m. lapkričio 13 d. pažyma Nr. 2-92, išduota (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta: remdamasi Vilniaus regioninio archyvo pažyma 2019 m. sausio 4 d. Nr. (8.12)V5-21, dėl A. B. ir K. (K.) B. nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pažymiu, kad šeimoje gyveno ir bendrą ūkį vedė dukra V. B. (K.), gimusi (duomenys neskelbtini). Nuotraukoje Nr. 2 užfiksuotos prie namo augančios gėlės – mirtos. Nuotraukoje Nr. 3 užfiksuota išlikusio sodybos pastato – svirno pamatai, esantys šalia išlikusio pastato-tvarto, kuris yra įteisintas pareiškėjos vardu. Nuotraukoje Nr. 4 išlikę gyvenamojo namo pamatai, akmenys, t. y. pamatas. Nuotraukose Nr. 1-15 užfiksuota išlikę gyvenamojo namo pamatai Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7 užfiksuota gyvenamojo namo pamatų akmenys užaugę samanomis, Nuotraukose Nr. 10,14,15 užfiksuota išlikusios dviejų kaminų ir pečiaus plytų liekanos. Nuotraukose Nr. 16-17 užfiksuota buvusio pastato svirno (klėties) pamatų akmenys Nr. 16, 17. Yra išlikę sodybos teritoriją juosusios tvoros kuolai (nuotraukos Nr. 18-20). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) raštas: 2019 m. lapkričio 13 d. Nr. 2-92 „Dėl nekilnojamojo turto“, kuriame nurodyta: remiantis Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažyma 2019 m. sausio 4 d. Nr. (8.12)V5-21, dėl A. B. ir K. (K.) B. nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pažymi, kad kartu šeimoje gyveno ir bendrą ūkį vedė dukra V. B. (K.) gimusi (duomenys neskelbtini). Mirus (duomenys neskelbtini) A. B. ir (duomenys neskelbtini) K. (K.) B., likęs turtas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. B. (K.), gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Registrų centre buvo įregistruota pareiškėjos motinai V. K. nuosavybė į išlikusį sodybos pastatą-tvartą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane: 111/m. pagal pažymą: 2019 m. lapkričio 13 d. Nr. 2-92. Po motinos V. K. mirties, pareiškėja paveldėjo jos turtą pagal testamentą. Registrų centre yra įregistruota pareiškėjos nuosavybė į minėtą nekilnojamąjį turtą: išlikusį sodybos pastatą-tvartą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane: 111/m.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja taip pat nurodė, kad V. K. įregistravusi Registrų centre tėvų sodybos išlikusį pastatą-tvartą ir nuosavybę į jį, norėjo atstatyti tėvų sodybą bei iš valstybės nupirkti žemę prie pastato. Kadangi motinos V. K. sveikata buvo silpna, pagal jos išduotą įgaliojimą pareiškėja motinos prašymu kreipėsi į įvairias instancijas: Registrų centrą, NŽT prie ŽŪM, Ukmergės NŽT, Vilniaus regioninį archyvą: 2020 m. sausio 21 d. V. K. kreipėsi į Vilniaus Regioninį valstybės archyvą dėl žemės sklypo, kuriame buvo tėvų sodyba. Vilniaus regioninis valstybės archyvas raštu: 2020 m. sausio 22 d. Nr. (8.12)V5-156 „Dėl aerofotonuotraukų kopijų“ informavo: Siunčiame Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto dokumentų fonde esančių 1969, 1973 m. aerofotonuotraukų Nr. C-47-23T-a-l(2361) lapų kopijas (Šaltinis.F.1035,ap.13.b.,2803, l.l.ap.l4,b.l850,L.l) prie rašto pateikė 8 A3 lapai. 2020 m. gegužės 20 d. V. K. kreipėsi į Registrų centrą dėl pastato pamatų, esančių (duomenys neskelbtini), išmatavimo remiantis 1925 m. Vilniaus regioninio valstybės archyvo ir 1969 metų Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto duomenimis bei 1973 m. aerofotografine nuotrauka. Registrų centras atsisakė atlikti pastato pamatų išmatavimus dėl šių priežasčių: nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai yra galimybė nekilnojamojo daikto buvimo vietoje nustatyti statinį charakterizuojančius geometrinius parametrus – plotą ir tūrį, o esant galimybei, ir kitus geometrinius parametrus, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. 2020 m. spalio 8 d. V. K. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybos prie ŽŪM Ukmergės skyrių (toliau – Tarnyba) „Dėl prašymo suformuoti pagalbiniams statiniams žemės sklypą“. Tarnyba raštu 2020-11 Nr. 47SD-(14.47.137E) atmetė pareiškėjos prašymą dėl šių priežasčių: Iš pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, pastato unikalus numeris: 4400-5350-9769 (pastatas-tvartas) daiktu pagrindinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio (pastato-tvarto), esančio (duomenys neskelbtini). Informuojame, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių , patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1, 2.4 papunkčių ir 3 punkto nuostatas valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, daikto pagrindinės paskirties pagalbinio ūkio pastatams žemės sklypai neformuojami. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, bei į tai, kad valstybės įmonės Registrų centro matininkui 2020 m. birželio 12 d. nuvykus į minėto objekto buvimo vietą ir nustačius, jog yra išlikę tik pavieniai akmenys ir kadastrinių matavimų metu nėra galimybės nustatyti pastato naudojimo paskirties, sienų statybos produktų, ploto, tūrio bei kitų techninių parametrų, mano prašymas atlikti pastato kadastrinius matavimus buvo netenkinamas.
7. Pareiškime nurodoma, kad 2021 m. gegužės 18 d. V. K. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Ukmergės skyrių dėl informacijos pateikimo. Prašė suformuoti žemės sklypą prie statinio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V. K.. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius raštu: 2021 m. birželio 22 d. Nr. 47SD-2017-( 14.47). 104 „Dėl informacijos“ nurodė: Klausimą dėl žemės sklypo suformavimo statiniai (unikalus numeris Nr. 4400-5350-9769) (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo pagal pateiktą 2020 m. spalio 8 d. prašymą Nr. 47FP-1345 ir atsakė 2020 m lapkričio 5 d. raštu Nr. 47SD-2617-(14.47.137E) „Dėl prašymo suformuoti pagalbiniams statiniams žemės sklypą“. Šiuo klausimu naujų duomenų nepateikėte. 2021 m. rugsėjo mėnesį V. K. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministeriją „Dėl valstybinės žemės pardavimo“. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija raštu 2021 m. rugsėjo 10 d. Nr. 3IN-613(8.1 E) „Dėl valstybinės žemės pardavimo“ ją informavo: Paaiškiname, kad Žemės įstatyme numatyta galimybė perleisti nuosavybėn naudojamus namų valdos žemės sklypus ir valstybinius žemės sklypus, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Nurodė: siekiate įsigyti žemę Jums nuosavybės teise priklausančio statinio, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise V. K. įregistruota nuosavybė į pagalbinio ūkio pastatą-tvartą. Statybos techninis reglamentas 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl Statybos techninio reglamento 1.01.03: 2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, tvartą priskiria prie pagalbinio ūkio paskirties pastatų, kurie apibrėžiami kaip sodybų ūkio pastatai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Remiantis tuo laikytina, kad šis pastatas yra ūkinės veiklos pobūdžio statinys, tarnaujantis pagrindiniam statiniui, kuriam pagal Žemės įstatymo nuostatus nenumatytas valstybinės žemės pardavimas ne aukciono tvarka. Žemė sklypas prie šio statinio galėtų būti parduodamas ne aukciono būdu, jeigu kartu su tvartu Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas V. K. nuosavybės teise priklausantis pagrindinis pastatas, t. y. gyvenamasis namas. Pateikti teismui dokumentai patvirtina, kad mirusios V. K. tėvams: A. B. ir K. (K.) B. nuosavybės teise priklausė sodyba (duomenys neskelbtini). Pagal Vilniaus apskrities regioninio archyvo dokumentus sodybą sudarė trys pastatai: gyvenamasis namas, tvartas ir svirnas. Išlikęs pilnai tiktai tvartas, kuris yra įregistruotas Registrų centre ir į kurį buvo įregistruota nuosavybė V. K., jai mirus įregistruota jos įpėdinei pagal testamentą V. G.. Kitų pastatų: gyvenamojo namo ir svirno yra išlikę pamatai, kaminas, pečius, tvoros liekanos. V. K. pareiškime teismui buvo nurodžiusi, kad turėdama nuosavybės teise įregistruotą tiktai ūkio paskirties pastatą-tvartą, ji negali iš valstybės išsipirkti žemės ne aukciono būdu, neturi galimybės atkurti tėvų buvusią sodybą.
8. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad jos mamai ir jai pačiai minima pareiškime sodyba yra išlikusi iki šiol labai brangi, dėl to nori įteisinti. Paaiškino, kad yra vaikystėje buvusi sodyboje, griebdavo šieną, leisdavo laiką. Atsimena viską, buvo dviejų galų gryčia, ūkinis pastatas ir kluonas, viską labai gerai atsimena. Paaiškino, kad buvo šiaudinis stogas, medinis namas, todėl jis sunyko per laiką. Likę tik pamatai. Prisimena močiutę, kuri kepdavo duoną, medumi vaišindavo. Paaiškino, kad jos mama tvarkydavo aplinkinę teritoriją ir bitininkams leido bites statyti sode, medžiotojai kreipdavosi, kad leistų savo daiktus susidėti, teritorija buvo prižiūrima. Pareiškėjos mama buvo įsitikinusi, kad jos tėvų sodyba jai ir priklauso, ir tik kai pradėjo tvarkytis dokumentus, sužinojo, kad žemė valstybės. Nurodė, kad mama tik 4 klases buvo baigusi, visada galvojo, kad čia jos nuosavybė. Paaiškino, kad iš likusių pamatų matosi namo kontūrai. Buvo ir rūsys, kur karo metu slėpdavosi. Patikslino, kad maždaug 1973 metais lankydavosi. Buvo atkurta šalimais sodybos esanti nuosavybė į žemę. Paaiškino, kad jos mama 1972 metais persikėlė į (duomenys neskelbtini), tačiau gyvulius vis tiek laikydavo toje sodyboje, atvažiuodavo su dviračiu, šienaudavo. Paaiškino, kad anksčiau taip išėjo, kad ji pati vaikus augino, nebuvo laiko tvarkyti dokumentų, tačiau dabar nori susitvarkyti viską, kad vaikams ir anūkams galėtų palikti. Pareiškėjos mamos brolis irgi vykdavo į sodybą, su močiute ūkį vedė. Prisiminė, kad gimus sūnui, (duomenys neskelbtini) dar kai atvažiuodavo, buvo pastatai, tik jie buvo pradėję nykti, stogas sukiužo nuo sniego, nes buvo šiaudinis.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjos atstovė advokatė teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą. Pareiškėjos atstovė pagrinde atkartojo patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos) Ukmergės skyrius (toliau – NŽT Ukmergės skyrius) per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsiliepime nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriuje (toliau – Ukmergės skyrius) 2020 m. spalio 8 d. gautas pareiškėjos V. G. prašymas suformuoti žemės sklypą prie statinio (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu nuosavybės teise priklausė mirusiai V. K.. Ukmergės skyrius nustatė, kad VĮ Registrų centro 2019 m. gruodžio 12 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nekilnojamasis daiktas – pastatas-tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2019 m. m. lapkričio 19 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Pareiškėjos nuosavybės teisės į jį įregistruotos 2022 m. birželio 10 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. RS-3875 pagrindu. Nekilnojamojo daikto pagrindinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio, statybos metai – 1925, statinio fizinio nusidėvėjimo procentas 70 proc. Ukmergės skyrius pareiškėjos prašymo netenkino, nes pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.1,2.4 papunkčių ir 3 punkto nuostatas, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kurie yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžinieriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
11. Vilniaus regioninio valstybinio archyvo 2019 m. sausio 4 d. rašto Nr. (8.12) V5-21 „Dėl A. B. ir K. (K.) B. Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)“ pridedamuose priede (toliau – išrašas iš ūkinių knygų) nurodyta, kad namų ūkiui priklausantieji pastatai yra gyvenamasis namas, tvartas ir svirnas. Kad minėti pastatai buvo įrodinėti nereikia. Tai patvirtina ir antstolė Nijolė Jutkienė faktinių aplinkybių konstatavimo protokole - „(duomenys neskelbtini) teritorijoje A. B. ir K. (K.) B. buvusioje sodyboje (pagal archyvo duomenis) yra išlikę pastato pamatai, 14x5,5 (nuotraukos Nr. 1-15). Aiškiai matyti išlikusios dviejų kaminų ir pečiaus plytų liekanos (nuotraukos Nr. 10, 14-, 15), plytos apaugusios samanomis (nuotraukos Nr. 5,6,7). Šalia įteisinto ūkinio pastato-tvarto yra išlikę pamatų akmenys. Pagal pateiktus archyvo duomenis sodyboje buvo trys pastatai – gyvenamasis namas, tvartas, svirnas. Išlikę pamatų akmenys yra pastato-klėties pamatai (nuotraukos 16, 17). Yra išlikę sodybos teritoriją juosusios tvoros kuolai (nuotraukos Nr. 18-20)“. Antstolė tik patvirtina statinių nenaudojimą ir sunykimą, statinių netinkamumą jais naudotis pagal paskirtį ir būtinybę juos remontuoti ar rekonstruoti. Pareiškėjos tėvams priklausę statiniai yra tiek susidėvėję bei sunykę, kad anot VĮ Registrų centro matininko „kadastrinių matavimų metu nėra galimybės nustatyti pastato naudojimo paskirties, sienų statybos produktų, ploto, tūrio bei kitų techninių parametrų“, „kurių reikia nekilnojamojo turto duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą“, taigi negali būti naudojami pagal paskirtį.
12. Į bylą pateiktos Ukmergės rajono apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų ir (duomenys neskelbtini) liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fonduose (duomenys neskelbtini) kaimo 1958-1960, 1973-1979 m. ūkinėse knygose esančių A. B. ir K. (K.) B. ūkio žinių lapų kopijos, juose yra įrašyta, kad ūkį sudarė 1925 metais statytas gyvenamas namas, taip pat tvartas ir svirnas. Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad jis žino (arba turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Apibendrinant kas išdėstyta, juridinę reikšmę turinčio fakto - kad pareiškėjos tėvų sodybą sudarė gyvenamasis namas su priklausiniais - nustatymas, pareiškėjai nesuteiks teisės įsigyti žemės sklypą ne aukciono tvarka.?Nurodė, kad Ukmergės skyrius palaiko 2022 m. sausio 14 d. atsiliepime išdėstytą poziciją, mano, pareiškėjos prašymas atmestinas.
Atsiliepimas
13. Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes.
14. Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis architektas. Paaiškino, kad vietoje nebuvo, iš dokumentų viską matė. Nurodė, kad pareiškėja atstatyti sodybos negali, kol neturi valdymo teisės. Nurodė, kad turi įregistruotą tvartą ir nebūna pagalbinio pastato, jei nėra pagrindinio pastato. Jei yra tvartas, reiškiasi buvo ir pagrindinis pastatas, kurio pamatai yra išlikę. Paaiškino, kad šalimais esančių sklypų ribos matosi, todėl manytina, kad kaimynai jau susiformavę savo sklypus, pretenzijų neturi būti. Nurodė, kad pats žemės sklypas taip pat yra tokio tipinio dydžio, tinkamas sodybai.
15. Liudytoja G. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pradėjo dirbti 1963 metais laiškininke ir kas mėnesį užeidavo į sodybą, kadangi nuo 1964 K. B. gaudavo pensiją. Nurodė, kad stovėjo namas, tvartas buvo, užeidavo į namą. Taip pat buvo daug pastatų, turėjo žemės. Paaiškino, kad name gyveno K. B., abi dukterys ir sūnus, kitas, vyriausias sūnus, atvažiuodavo. Vyras jau buvo miręs. Patvirtino, kad fotografijoje rodomas namas, yra toks, kokį ji prisimena. Patikslino, kad nuo 1963 iki 1965 dirbo (duomenys neskelbtini). Vėliau dar nuvažiuodavo į sodybą, kadangi jie turėdavo skanių obuolių.
16. Liudytojas S. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo A. ir K. B. kaimynai, tuo metu jis buvo vaikas. Atsimena, kad gyveno A. ir K. B.. Namas buvo dviejų galų. Namas buvo aptvertas, senoviniu būdu, iš šakų tvora padaryta. Tvartas buvo, klojimas buvo. Nurodė, kad 1958 metais jie patys persikėlė kitur, pirmiau už B.. Patvirtino, kad rodoma nuotraukoje būtent ta sodyba, apie kurią yra kalbama. Šalia namo, šone buvo sodas. Negalėjo pasakyti, kada sunyko pastatai. (duomenys neskelbtini) dirbo 1966 metais, važiuodavo, dar būdavo sodyba.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau – Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo V. G. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
18. Suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra suinteresuota nagrinėjama byla ir prašo spręsti teismo nuožiūrą bei bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
19. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad byloje pareiškėja įrodinėja, kad sodyboje, kuri priklausė jos tėvams, buvo gyvenamasis namas su priklausiniais (tvartas ir svirnas). Kartu su atsiliepimu į bylą pareiškėja pateikia antstolės Nijolės Jutkienės 2021 m. lapkričio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame išdėstyta, jog pagal archyvo duomenis yra išlikę pastato pamatai, 14x5,5 m. dviejų kaminų ir pečiaus plytų liekanos bei šalia tvarto išlikę pamatų akmenys, kurie sprendžiant pagal archyvo duomenis buvusios klėties (svirno). Taigi, teisinė galimybė atstatyti pastatus esamose ar buvusiose sodybose yra siejama su teisėtų lūkesčių principu atkurti buvusias sodybas, todėl iš į bylą pateiktų dokumentų turėtų būti galima nustatyti ir tai, ar sunykę statiniai buvo pastatyti teisei neprieštaraujančiu būdu. Teismui sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo pagrįstumo, svarbu nustatyti ar yra visos įstatyminės prielaidos, ar pakanka įrodymų visumos bei pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, prašomam juridiniam faktui nustatyti. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Nagrinėjamu atveju, civilinė byla buvo inicijuota tikslu pareiškėjai įgyvendinti statybos teisę: teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamas institucijas dėl žemės sklypo sodybai atstatyti suformavimo ir sodybos projekto derinimo bei statybos leidimo išdavimo atstatyti buvusios sodybos pastatus (gyvenamąjį namą su priklausiniais) bei prie pastatų iš valstybės nusipirkti žemės sklypą ne aukciono būdu. Todėl atsakant į teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartyje išdėstytą klausimą „<...> ar teismui nustačius pareiškėjos prašomą juridinį faktą, kad adresu: (duomenys neskelbtini). esančią A. B. ir K. (K.) B. sodybą sudarė gyvenamasis namas su priklausiniais, pagal galiojančius teisės aktus, galėtų būti pareiškėjai išduoti statybą leidžiantys atitinkami dokumentai.“ pažymi, jog Statybos įstatymo 27 straipsnyje 3 dalyje („Statybą leidžiančius dokumentus Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe, taip pat įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir leidimus tęsti sustabdytą statybą išduoda aplinkos ministro nustatyta tvarka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Statybą leidžiančius dokumentus naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai pajūrio juostoje išduoda Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka“) išdėstyta, kurie statybą leidžiančio dokumento išdavimai atvejai priskirtini Inspekcijos kompetencijai, tačiau nagrinėjamos bylos statybą leidžiančio dokumento išdavimo klausimas nepatenka į Inspekcijos kompetencijos ribas, todėl minėtu klausimu Inspekcija pasisakyti negali. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Inspekcija teismo prašo dėl pareiškimo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, nustatytą teisinį reglamentavimą bei šiame atsiliepime išdėstytus argumentus, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Bylą prašė nagrinėti Inspekcijos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.
20. Suinteresuotas asmuo, valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad Registrų centro matininkui 2020 m. birželio 12 d. nuvykus į pastato pamatų, esančių (duomenys neskelbtini), faktinę buvimo vietą ir nustačius, jog yra išlikę tik pavieniai akmenys ir kadastrinių matavimų metu nėra galimybės nustatyti pastato naudojimo paskirties, sienų statybos produktų, ploto, tūrio bei kitų techninių parametrų, pareiškėjos prašymą atlikti pastato (namo) kadastrinius matavimus buvo atsisakyta tenkinti. Registrų centras neturi kompetencijos spręsti, ar pareiškėjos patikslintame pareiškime nurodytos aplinkybės gali patvirtinti, kad patikslintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pagrįstas ar priešingai – nepagrįstas. Registrų centras, būdamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytoju, neturi materialinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi, todėl patikslintą pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo prašome nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas
21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – pripažinimo buvus statinius, siekiant įgyvendinti statybos teisę bei iš valstybės nusipirkti žemės sklypą ne aukciono būdu.
22. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnyje numatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
23. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad A. B. ir K. (K.) B. nuosavybės teise priklausė sodyba (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti tai patvirtinantys įrodymai – Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2019 m. sausio 4 d. raštas Nr. (8.12)V5-21 „Dėl A. B. ir K. (K.) B. nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)“; namų ūkio knygos, kuriose yra duomenys, kad A. B. ir K. (K.) B. sodybą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), sudarė: trys pastatai, pastatyti 1925 metais, 0,50 ha žemės plote: gyvenamasis namas, tvartas ir svirnas; Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas, išduotas 2019 m. gruodžio 2 d., registro numeris: (duomenys neskelbtini), kuriame yra duomenys, kad V. K. buvo įregistruota nuosavybė į išlikusį pastatą: pastatą-tvartą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane: IlI/m, adresu: (duomenys neskelbtini); antstolės Nijolės Jutkienės atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas 2021 m lapkričio 18 d. Nr. 3; 2019 m. lapkričio 13 d. pažyma Nr. 2-92, išduota (duomenys neskelbtini); Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 13 d. raštas Nr. 2-92 „Dėl nekilnojamojo turto“. Į bylą taip pat pateikta nuotrauka, kaip atrodė jos sodybos gyvenamasis namas. Apie tai, kad minima sodyba buvo, ją sudarė trys pastatai – gyvenamasis namas, kluonas ir svirtis, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai.
24. Nors byloje yra pateiktos namų ūkio knygų išrašai, iš kurių matoma, kad A. B. ir K. (K.) B. sodybą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), sudarė: trys pastatai, pastatyti 1925 metais, 0,50 ha žemės plote: gyvenamasis namas, tvartas ir svirnas, tačiau pareiškėjos ir jos atstovės teigimu šių duomenų nepakanka pareiškėjos teisei į statybą realizuoti.
25. Iš teismui pateiktų įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų liudytojų parodymų matyti, kad A. B. ir K. (K.) sodybą, adresu: (duomenys neskelbtini), sudarė gyvenamasis namas su priklausiniais. Kadangi teismas nustatė visas juridiniam faktui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir LAT teismų praktikoje įtvirtintas aplinkybes, nustatytinas juridinis faktas, kad V. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), tėvų A. B. ir K. (K.) B. adresu: (duomenys neskelbtini), sodybą sudarė gyvenamasis namas su priklausiniais – tvartu ir klėtimi. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškime ir patikslintame pareiškime buvo prašoma pripažinti tik juridinę reikšmę turintį faktą – kad sodybą sudarė namas su priklausiniais, nebuvo prašoma nustatyti, kokiu konkrečiai laikotarpiu tai buvo, todėl teismas neperžengdamas pareiškimo ribų, nustato tik pati sodybos su priklausiniais egzistavimo faktą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-445, 530–533 straipsniais,
nusprendžia:
nustatyti juridinį faktą, kad V. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), tėvų A. B. ir K. (K.) B., adresu: (duomenys neskelbtini), sodybą sudarė gyvenamasis namas su priklausiniais – tvartu ir klėtimi.
Faktas nustatytas tam kad V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios V. K. įpėdinė pagal testamentą, įgyvendintų statybos teisę
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.