- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-1062-661/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- K. K.
- Kategorijos
- 3.1.2.2.2Bendrasis teritorinis teismingumas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei K. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. K. dėl skolos, palūkanų, skolos išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas ieškinį pareiškė Vilniaus regiono apylinkės teismui, t.y. pagal atsakovės gyvenamąją vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Teismas susipažinęs su byloje esančiais įrodymais padarė išvadą, kad iš pasirašytos 2011-03-16 sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo matyti, jog sutarties sąlygų 10.6. punktu šalys susitarė, kad ginčai, kylantys iš šios sutarties prievolių vykdymo, įskaitant ieškinius dėl kliento įsiskolinimų, nagrinėjamos pagal ieškovo gyvenamąją ar buveinės vietą. Nagrinėjamu atveju pirminis kreditorius UAB „Telia Lietuva“ 2012-12-28 Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartimi perleido ieškovui UAB „Gelvora“ susidariusią skolą atsakovės atžvilgiu. Teismas pažymi, kad tiek pirminio kreditoriaus, tiek ieškovo buveinės yra Vilniaus miesto savivaldybėje. Ši teritorija priklauso Vilniaus miesto apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius), todėl pagal aukščiau paminėtas sutartinio teismingumo taisykles, ieškinys turi būti nagrinėjamas nurodytame teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Ieškovė UAB „Gelvora“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-05-09 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5709892/2019 bei perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš naujo. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
3.1 Tarp šalių sudaryta sutartis laikytina vartojimo sutartimi. Atsakovas K. K., būdamas vartotoju bei silpnesniąja šalimi, viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 968159 sutartį sudarė prisijungimo būdu bei dėl sutarties nuostatų derėtis galimybės neturėjo. Pažymėtina, kad viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 968159 10.6 punktas, nustatantis, jog visi ginčai kilę dėl kliento skolos, turi būti nagrinėjami ieškovo buveinės vietoje (t.y. Vilniuje) vertintinas kaip nesąžiningas ir iškreipiantis interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.
3.2 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pateikta mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. OM 968159 sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t. y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui ir nesant duomenų, kad skolininkas sudarė sutartį poreikiams, susijusiems su verslu ar profesija tenkinti, byloje pateiktos mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. OM 968159 10.6 punktas vertintinas kaip nesąžininga sutarties sąlyga, taip kompensuojant sutartinės vartotojo ir juridinio asmens pusiausvyros nebuvimą.
3.3 Kadangi Europos Teismingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą (nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais, atsižvelgiant į tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje) šio ginčo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai..
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
5. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę šalims susitarti dėl jų ginčų teismingumo (CPK 32 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai kildinami iš 2011-03-16 viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. OM 968159, kurioje šalys susitarė, kad ginčai, kylantys iš šios sutarties prievolių vykdymo, įskaitant ieškinius dėl kliento įsiskolinimų, nagrinėjamos pagal ieškovo gyvenamąją ar buveinės vietą. Pirminis kreditorius UAB „Telia Lietuva“ 2012-12-28 Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartimi perleido ieškovui UAB „Gelvora“ susidariusią skolą atsakovės atžvilgiu. Tiek pirminio kreditoriaus, tiek ieškovo buveinės yra Vilniaus miesto savivaldybėje. Ši teritorija priklauso Vilniaus miesto apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius)
8. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai šalių sudarytoje sutartyje yra sąlyga dėl galinčių kilti ginčų teritorinio teismingumo, ieškinys reiškiamas pagal šalių sulygto sutartinio teritorinio teismingumo taisykles (CPK 32 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, kai sutartyje, iš kurios kildinamas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo, yra nustatyta, kad iš šios sutarties kilsiantys ginčai sprendžiami teisme pagal Paslaugos tiekėjo buveinės registracijos vietą, dėl ko pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą pagrįstai vadovavosi Sutartyje nurodytu susitarimu dėl iš šios Sutarties ginčų kylančių ginčų nagrinėjimo vietos (CPK 32 straipsnis).
9. CPK 30 straipsnio, reglamentuojančio teismingumą pagal ieškovo pasirinkimą, 11 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Ši teisės norma pasirinkti dėl vartotojui reiškiamo ieškinio teritorinio teismingumo teisę suteikia ieškovui. Šiuo atveju ieškovas kreipėsi į Sutartyje, kurios pagrindu kilo ginčas, numatytos teritorijos, t. y. atsakovo gyvenamosios vietos, teismą. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovui adresuojamas ieškinys galėtų būti nagrinėjamas atsakovo gyvenamosios vietos teisme tuo atveju, jeigu Paslaugų tiekimo sutartyje, iš kurios kildinamas ieškinio reikalavimas, įtvirtinta sąlyga dėl šalių ginčų sprendimo Paslaugų tiekėjo buveinės vietos teisme būtų pripažinta nesąžininga ir negaliojančia Sutarties, kuri kvalifikuotina vartojimo sutartimi, sąlyga.
10. Vartojimo sutarčių sąlygas sąžiningumo aspektu teismas turi patikrinti ex officio ir nesant vartotojo reikalavimo dėl šių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Pažymėtina ir tai, kad vartotojo susitarimas su prekių/paslaugų pardavėju dėl ginčų nagrinėjimo ne vartotojo gyvenamosios vietos teisme a priori negali būti vertinamas kaip nesąžiningas ir negaliojantis. Priešingu atveju būtų paneigtas sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), be to, kartu apribota ir paties vartotojo teisė susitarti dėl jam tinkančios ginčų sprendimo vietos, kuri gali būti kitur, nei vartotojo gyvenamoji vieta.
11. Pirmosios instancijos teismas Paslaugų tiekimo sutartyje, kurios pagrindu reiškiamas ieškinys, įtvirtintos sutartinių ginčų teritorinio teismingumo sąlygos nevertino sąžiningumo aspektu atsakovo, kaip vartotojo, atžvilgiu. Ieškinio priėmimo stadijoje tokios sąlygos sąžiningumo teismas objektyviai negali įvertinti, nes šioje stadijoje dar nežinomos aptariamos sąlygos sąžiningumo klausimui išspręsti reikšmingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nežinoma, ar konkretus vartotojas, sudarydamas sutartį prisijungimo būdu, tinkamai suprato šią sąlygą, ar pats vartotojas mano, kad sutarties sąlyga dėl teismingumo pažeidžia jo teises ir pan. Ieškinio priėmimo stadijoje sutarties sąlygą dėl teismingumo a priori vertinti kaip nesąžiningą bet kurio vartotojo atžvilgiu būtų neprotinga ir neatsakinga dėl to, jog, atsisakius priimti ieškinį pagal vartojimo sutartyje pasirinktą teritorinį teismingumą ir iškėlus bylą vartotojo gyvenamosios vietos teisme, vartotojas gali pareikšti, kad jis nelaiko šios sąlygos nesąžininga, nes jam patogiau bylinėtis ne gyvenamosios vietos, bet sutartyje pasirinktame teisme, ir būtent dėl to į sutartį buvo įrašyta sąlyga dėl kitokio teritorinio teismingumo.
12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu priėmus ieškinį pagal sutartinio teritorinio teismingumo taisykles konkretus atsakovas, kuris yra vartotojas, paprieštarautų bylos nagrinėjimui ne jo gyvenamosios vietos teisme, remdamasis sutarties sąlygos dėl ginčų teismingumo nesąžiningumu, teismas, išsiaiškinęs šiam klausimui išspręsti reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes bei pripažinęs tokią sutarties sąlygą nesąžininga, todėl negaliojančia, galėtų perduoti bylą atsakovo (vartotojo) gyvenamosios vietos teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
13. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, šioje civilinio proceso stadijoje tinkamai taikė ir aiškino sutartinį teritorinį bylos teismingumą reglamentuojančias teisės normas (CPK 32 straipsnis), todėl atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.