Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. (V. S.) (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria buvo netenkintas V. S. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-369-2023 administracinio nusižengimo byloje ir skundą atsisakyta priimti, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Institucijos įgalioto atstovo 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-369-2023 V. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, kuris numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 2 dalyje, ir už tai jam paskirta galutinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi V. S. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Institucijos 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimo netenkintas ir skundą atsisakyta priimti.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakyta priimti V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties.

4. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi V. S. atskirasis skundas buvo iš dalies patenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis panaikinta, grąžinant apelianto skundą pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti jo priėmimo klausimą.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atnaujintas V. S. pateikto atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties padavimo terminas ir V. S. skundas priimtas.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

6. Atskirajame skunde prašoma panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – apelianto skundą dėl Institucijos 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimo priimti arba skundo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

6.1. Pareiškėjas nurodo, kad žemesnysis teismas nevertino, kaip buvo sužinota apie Institucijos 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimą, t. y., jog V. S. iš antstolių sužinojo apie jo atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą, po ko kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI) ir Instituciją, kuri 2024 m. balandžio 25 d. jam pateikė skundžiamą nutarimą.

6.2. Remdamasis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, pareiškėjas teigia, kad vien tik tai, jog procesiniai dokumentai jam buvo išsiųsti į jo el. pristatymo dėžutę, savaime nepatvirtina, kad jis juos tikrai gavo. Aptariamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad asmuo sutiko gauti šio pobūdžio dokumentus el. paštu bei patvirtino, jog juos gavo, todėl preziumuoti dokumentų gavimo žemesnysis teismas negalėjo. Institucija, negavusi patvirtinimo, kad laiškas buvo gautas, net nebandė išsiaiškinti ar V. S. iš tikrųjų gavo el. laišką ir jį perskaitė.

6.3. Pažymima, kad taip pat nevertinta tai, jog pareiškėjas 2023 m. gruodį išvyko iš Lietuvos ir iki 2024 m. kovo pabaigos buvo užsienyje, ką patvirtina byloje esantys dokumentai. Jis iš Institucijos skundžiamą nutarimą gavo tik 2024 m. balandžio 25 d., taigi neturėjo galimybės laiku pasinaudoti įstatymo jam suteikta teise apskųsti Institucijos nutarimą.

6.4. Teigiama, kad įstatymas nenumato pareigos teirautis dėl Institucijos nutarimo priėmimo, nes tokiu atveju būtų švaistomos valstybės lėšos atsakinėjant pareiškėjams. Be to, kadangi nėra jokių objektyvių duomenų apie tinkamą pareiškėjo informavimą dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo, negalima preziumuoti, jog V. S. apie šį nutarimą žinojo.

6.5. Papildomai nurodoma, kad nors žemesnysis teismas rėmėsi ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, iš skundo akivaizdžiai matyti, jog prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą buvo suformuluotas, taigi skundžiama nutartis yra teisiškai ydinga. Be to, darytina išvada, kad pareiškėjui buvo užkirstas kelias ginti savo pažeistas teises vien tik dėl to, nes žemesnysis teismas padarė išvadą dėl Institucijos išsiųsto el. laiško, tačiau nesigilino į visas reikšmingas aplinkybes ir nesiaiškino ar el. laiškas pasiekė pareiškėją.

2. Atsiliepime į atskirąjį skundą Institucija prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį nepakeistą.

7.1. Pažymima, kad V. S. žinojo apie jo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamą patikrinimą Institucijoje, kadangi teikė paaiškinimus ir kitus dokumentus. Be to, V. S. asmeniškai dalyvavo 2023 m. spalio 20 d. administracinio nusižengimo protokolo surašyme ir raštu patvirtino, kad šio dokumento turinys jam aiškus. Manytina, kad tai, jog pareiškėjas teigia, kad apie Institucijos nutarimą sužinojo tik iš antstolių, akivaizdžiai parodo, kad jis sąmoningai nesidomėjo jo atžvilgiu vykusia administracinio nusižengimo teisena, nors ir buvo pasirašytinai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką.

7.2. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad Institucijos nutarimas pareiškėjui buvo įteiktas tinkamai, laikantis ANK 573 straipsnio nuostatų. Pabrėžiama tai, kad pareiškėjas el. pašto adresą, kuriuo Institucijos nutarimas buvo išsiųstas pirmą kartą, Institucijai nurodė pakartotinai ir 2024 m. balandžio 25 d. Šios aplinkybės verčia abejoti V. S. pateiktais argumentais bei tuo, kad Institucijos nutarimo jis iš tikrųjų negavo.

7.3. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, žemesnysis teismas vertino pareiškėjo pateiktus duomenis dėl jo išvykimo į užsienį ir motyvuotai nurodė, kodėl jais nesiremia. Sutinkama su pozicija, kad pareiškėjas apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą nežinojo išimtinai dėl jo paties nepakankamo rūpestingumo.

7.4. Papildomai nurodoma, kad V. S. nurodoma aplinkybė, jog jo skundas žemesniajam teismui buvo persiųstas Institucijai ir po to persiųstas atgal teismui, neturi jokios reikšmės sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo ar nepriėmimo klausimą, kadangi tokiu veiksmu buvo tik įgyvendintos ANK 622 straipsnio 2 dalies nuostatos.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. ANK 656 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus ANK 656 straipsnyje nurodytas išimtis. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta tai, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina teismo priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

4. Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti apskundimo terminą V. S. skundui paduoti, yra teisėta ir pagrįsta, jokio teisinio ar faktinio pagrindo jos keisti nenustatyta.

5. ANK 623 straipsnyje įtvirtinta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra numatyta tai, jog apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas.

6. Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, jog V. S. praleido įstatyme nustatytą terminą pateikti skundą dėl Institucijos nutarimo. Iš bylos medžiagos yra matyti tai, jog Institucija 2023 m. spalio 20 d. pareiškėjo atžvilgiu priėmė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-2560-2023, su kuriuo V. S. pasirašytinai susipažino bei nurodė, kad protokolas jam išverstas ir yra suprantamas, su inkriminuotu pažeidimu sutinka (b. l. 39) (past. – 2023 m. spalio 20 d. V. S. rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad su pažeidimu sutinka iš dalies (b. l. 42)). Be to, V. S. 2023 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą administracinio nusižengimo byloje dėl jam skirtinos baudos dydžio (b. l. 63–64). Taigi, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pareiškėjas akivaizdžiai žinojo apie jo atžvilgiu vykstančią administracinio nusižengimo teiseną. Bylos medžiagoje esantys duomenys taip pat įrodo, jog skundžiamas Institucijos 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas el. paštu „(duomenys neskelbtini)“, t. y., el. paštu, kurį V. S. nurodė 2024 m. balandžio 25 d. paaiškinime (b. l. 33–34) bei kuriuo aiškiai naudojosi bylai aktualiu laikotarpiu. Įvertinus, kad administracinio nusižengimo protokole Nr. VDI-ANR_P-2560-2023 pareiškėjo kontaktiniu el. pašto adresu nurodytas tas pats el. paštas, kuriuo siųstas ir skundžiamas Institucijos nutarimas, aukštesniajam teismui kyla pagrįstų abejonių dėl V. S. argumentų, jog procesinių dokumentų jis negavo ir su jais nesusipažino. Vadovaujantis ANK 623 straipsnio nuostatomis, skundo padavimo terminas baigėsi praėjus dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo arba išdavimo dienos, t. y., 2023 m. gruodžio 7 d. Iš bylos medžiagos matyti, jog skundas Vilniaus miesto apylinkės teismui datuotas 2024 m. gegužės 9 d., o žemesniajame teisme buvo gautas 2024 m. gegužės 24 d.

7. Iš atskirojo skundo turinio galima spręsti, jog pareiškėjas siekia įrodyti, kad terminą skundui dėl Institucijos nutarimo pateikti praleido esant objektyvioms ir svarbioms priežastims. Pastebėtina, kad svarbių priežasčių, dėl kurių terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, sąrašas ANK nenumatytas. Paprastai teismų praktikoje laikoma, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties, jei termino praleidimas buvo nulemtas nuo asmens valios nepriklausiusių aplinkybių.

8. Šiame kontekste pasisakytina ir apie pareiškėjo argumentus dėl to, kad laiku pateikti skundo jis negalėjo ir dėl to, nes apskundimo laikotarpiu buvo užsienyje. Pakartotinai pažymėtina tai, kad paskutinė skundo dėl Institucijos 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimo padavimo diena buvo 2023 m. gruodžio 7 d., o pareiškėjo pateikti dokumentai, įrodantys, jog 2023 m. gale jis išvyko į užsienį, yra atitinkamai datuoti 2023 m. gruodžio 13 d. (b. l. 18–19), 2024 m. sausio 22 d. (b. l. 21–22) ir 2024 m. vasario 13 d. (b. l. 23–24). Nors šie duomenys patvirtina, kad V. S. buvo užsienyje nuo 2023 m. gruodžio vidurio iki bent 2024 m. vasario vidurio, tačiau nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjas į užsienį išvyko dar nepasibaigus Institucijos nutarimo apskundimo terminui, taip pat nepaaiškina, kodėl V. S. nepasinaudojo teise apskųsti procesinį sprendimą iki išvykimo į užsienį. Sutiktina su pozicija, jog pirmiau nurodytos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis bei nesuteikia pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, kadangi, net ir tuo atveju jeigu apskundimo terminas buvo praleistas dėl pareiškėjo išvykimo į užsienį, ši aplinkybė priklausė nuo V. S. bei pasirinkto elgesio modelio, todėl nepripažintina objektyvia.

9. Pažymėtina tai, kad procesinis terminas – tai įstatymo ar teismo nustatytas laiko tarpas, per kurį teismas, bylos šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi ar gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Visų pirma, procesiniai terminai įpareigoja teismą veikti operatyviai, jie turi užtikrinti, kad bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas, kad teismo procesas bus greitas. Kita vertus, procesiniai terminai įpareigoja ir proceso dalyvius – proceso greitumas priklauso ir nuo to, kaip jie laikosi nustatytų terminų bei ar nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Praleistas terminas skundui paduoti yra laikomas esminiu skundo padavimo tvarkos pažeidimu, užkertančiu kelią teisminiam nagrinėjimui.

10. Įvertinus tai, jog pareiškėjas žinojo apie vykstančią administracinio nusižengimo teiseną, darytina išvada, kad jis turėjo bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais yra siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą bei pagrįstą laikotarpį. Sutiktina su tuo, kad įstatymų numatytas terminas yra įpareigojantis asmenis šia procesine teise naudotis itin atidžiai, operatyviai bei rūpestingai, kadangi priešingu atveju asmens procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams bei teigti, kad V. S. jam garantuotomis procesinėmis teisėmis naudojosi rūpestingai ir atidžiai, o pateikti skundo dėl Institucijos 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimo negalėjo dėl nuo jo valios nepriklaususių priežasčių, dėl to nėra ir faktinio ar teisinio pagrindo atnaujinti apskundimo terminą.

11. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas teisėtai bei pagrįstai neatnaujino skundo dėl Institucijos 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimo padavimo termino bei atsisakė priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, kadangi terminas buvo praleistas dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, priklausančių išimtinai nuo V. S. veiksmų, taigi nėra ir pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.