Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-10-13 · Civilinė byla Nr. 2YT-7940-494/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-13
Bylos Nr.
2YT-7940-494/2022
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01986-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Pareiškėjas
J. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-7940-494/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01986-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.5.5; 3.2.4.11; 3.2.6.5; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 13 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. D. (J. D.) pareiškimą dėl palikimų priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, faktų nustatymo, suninteresuoti asmenys byloje A. S., S. D., J. D. (J. D.), D. D. (D. D.), valstybės įmonė „Turto bankas“.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas J. D. pareiškimu prašė:

1.1. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D. (V. D.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento;

1.2. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po tėvo V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirusio (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.

2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina J. D.. Palikėja mirė būdama santuokoje su V. D. Santuokoje J. D. ir V. D. gimė 3 vaikai: J. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjas J. D. Pareiškėjo brolis A. D. buvo nevedęs, vaikų neturėjo, brolis J. D. mirė santuokoje, turėdamas 4 vaikus: A. S., S. D., J. D. ir D. D.

3. Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjo tėvas V. D., būdamas palikėjos J. D. sutuoktinis, turėjo teisę po jos mirties atsiradusį palikimą paveldėti pagal įstatymą, tačiau per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo momento, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti: (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktinei V. D. liko gyventi ir iki mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) sutuoktinių namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Šis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais pagal 1991-1998 metų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinę knygą Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas pareiškėjo tėvo V. D. vardu. Nekilnojamasis turtas buvo įgytas V. D. ir J. D. santuokos metu, todėl gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), buvo bendroji jungtinė V. D. ir J. D. nuosavybė ir priklausė jiems lygiomis dalimis – po 1/2 dalį kiekvienam. Mirus sutuoktinei J. D. V. D. toliau naudojosi ir rūpinuosi namu, jame esančiu turtu, mokėjo už teikiamas paslaugas (elektrą, vandenį ir kt.). Visu po palikėjos J. D. mirties likusiu turtu V. D. naudojosi kaip savu. Valdydamas palikėjos J. D. paliktą nekilnojamojo turto dalį kaip jam priklausančią, V. D. įgyvendino nuosavybės teises į paveldėtą turtą, atsiradusi po sutuoktinės mirties. Palikėjai J. D., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausė name likę asmeninio naudojimo, namo apstatymo (televizorius, baldai ir kt.) ir apyvokos daiktai, kuriuos po palikėjos mirties V. D. ir toliau naudojo. Tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis nurodytomis reikšmingomis aplinkybėmis taip pat patvirtina, kad pareiškėjo tėvas V. D. aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises. Visą palikėjos J. D. paliktą turtą V. D. priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo dienos.

4. Kaip nurodoma pareiškime, pareiškėjas J. D., būdamas palikėjo V. D. sūnus, turi teisę po jo mirties atsiradusį palikimą paveldėti pagal įstatymą, tačiau per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo momento, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui V. D., pareiškėjas J. D., liko gyventi gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi ir rūpinuosi namu, jame esančiu turtu, mokėjo už teikiamas paslaugas (elektrą, vandenį ir kt.). Visu po palikėjo V. D. mirties likusiu turtu naudojuosi kaip savu. Valdydamas palikėjo V. D. paliktą nekilnojamąjį turtą, kaip jam priklausantį, J. D. įgyvendino nuosavybės teises į paveldėtą turtą, atsiradusį po tėvo V. D. mirties.

5. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimams gauti.

6. 2022 m. liepos 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonės (toliau ir – VĮ) ,,Turto banko“ atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijas, negavo pranešimo dėl galimo palikėjų V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) palikimo perėjimo valstybei. Taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant.

7. 2022 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas suinteresuotų asmenų J. D., S. D., D. D. atsiliepimas, kuriame nurodyta, jog suinteresuoti asmenys sutinka su pareiškimu.

8. Suinteresuotam asmeniui A. S. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

9. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

11. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.

12. Byloje nustatyta, kad V. D. ir J. D. yra pareiškėjo J. D. tėvai. 2022 m. birželio 7 d. Gyventojų Registro pažymoje apie asmens duomenis, nurodyta, kad J. D. mirė (duomenys neskelbtini). J. D. santuokoje su V. D., turėjo tris vaikus: J. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir pareiškėją J. D. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotoje 2022 m. birželio 17 d. pažymoje nurodyta, kad gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais (ūkinės knygos NR. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė V. D., tačiau Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės neįregistruotos. 2022 m. birželio 7 d. Gyventojų Registro pažymoje apie asmens duomenis, nurodyta, kad V. D. gyvenamąją vietą iki mirties ((duomenys neskelbtini)) deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių mokėjimo kvitų už elektrą ir komunalinių atliekų tvarkymą, matyti, kad po J. D. mirties V. D. toliau gyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi visu palikimu, mokėjo mokesčius. Teismas neturi duomenų, kad po V. D. sutuoktinės J. D. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla ar būtų sudarytas testamentas. V. D. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų apie tai, kad po V. D. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla ar būtų sudarytas testamentas, taip pat nėra. Po V. D. mirties palikimu toliau rūpinosi pareiškėjas J. D. – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. gegužės 25 d. išduotoje pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, nurodyta, kad pareiškėjas J. D. savo gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.5-22,31-32, 34).

13. Teismo nuomone, byloje surinkta pakankamai duomenų, jog V. D. nuolat rūpimosi turtu, kuris liko po jo sutuoktinės J. D. mirties, taip pat byloje yra pakankamai duomenų, jog J. D. rūpinasi turtu, kuris liko po jo tėvo V. D. mirties. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog po J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties V. D. (V. D.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) miręs (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiniu valdymu, o po V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė faktiniu valdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

14. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 445 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad V. D. (V. D.) po sutuoktinės J. D. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas atsiradusį palikimą valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento ir kad J. D. po tėvo V. D. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas atsiradusį palikimą valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D. (V. D.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) miręs (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą po sutuoktinės J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą po tėvo V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė