Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Jono Furmanavičiaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent 2006-06-16 apie 8 val. 15 min. Marijampolės mieste, Žemaitės gatvėje, daugiabučio namo Nr. 20 kieme, iš V. P. pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6060“, tuo padarydamas nukentėjusiajai 464,83 litų turtinę žalą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

V. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija kaltės dėl veikos kvalifikavimo pagal LR BK 178 str. 1d., todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3d., skundą nagrinėja neišeidamas už apeliacinio skundo ribų.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus, į lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį atsižvelgė į tai, kad V. Z. praeityje už analogiškas nusikalstamas veikas teistas du kartus, teistumas neišnykęs, šią nusikalstamą veiką padarė tepraėjus vos metams po paskutinio nuosprendžio priėmimo. V. Z. padaryta veika nors nepriskiriama sunkių ar apysunkių nusikaltimų kategorijai ir yra nesunkus nusikaltimas, tačiau yra tyčinis, turtinis. Kadangi nuteistasis praeityje taip pat teistas už tyčinį turtinį nusikaltimą, už kurį teistumas neišnykęs, naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, todėl remiantis LR BK 27 str.1 d. jis yra recidyvistas. LR BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, kaip matyti iš praeityje skirtos arešto bausmės, ši bausmė nebuvo efektyvi, LR BK 41 straipsnyje numatyti tikslai nebuvo pasiekti, nes nuteistasis gana greitai vėl padarė analogišką nusikaltimą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes tik ši bausmė gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų realizavimą.

Nustatydamas paskirtos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas nors ir tyčinis, tačiau nesunkus, įvertino tai, kad nėra atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių.

Remiantis LR BK 59 str. 1 d. 2 p. lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Prisipažinimas yra reikšmingas, kai jis yra savanoriškas ir grindžiamas pozityviais motyvais- atgaila dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pan. Be to, prisipažinimas tai yra faktinių aplinkybių, sudarančių nusikaltimo sudėtį pripažinimas. Tuo tarpu, kaip matyti iš visos bylos medžiagos, nors teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme V. Z. teigė, kad kaltę pripažįsta pilnai, tačiau nuteistasis nei teismo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu faktinių jam inkriminuotų aplinkybių nepripažino, jis nepripažino, kad pavogė svetimą turtą. Nurodė aplinkybes, visiškai priešingas byloje faktiškai nustatytoms aplinkybėms. Nuteistasis aiškino, kad jis telefono aparato nevogė, jį davė jam pasinaudoti A. C.. Tačiau byloje teismas nustatė priešingas faktines aplinkybes nei nurodė apeliantas. Tai, kad V. Z. pagrobė svetimą telefoną iš nukentėjusiosios rankų nustatyta tiek pačios nukentėjusiosios, tiek ir liudytojo A. C. parodymais. Nei nukentėjusioji, nei liudytojas nepatvirtino, kad jie buvo savo noru kada nors davę mobilaus ryšio telefoną nuteistajam pasinaudoti. Ta aplinkybė, kad nuteistasis, kaip jis ir pats nurodo, jog buvo paėmęs svetimą telefoną ir po to jį grąžino, negali būti laikoma atsakomybę švelninančia aplinkybe, tai yra pats pagrobto turto grąžinimo faktas negali būti laikoma atsakomybę švelninančia aplinkybe. Būtina taip pat, kad nuteistasis neigiamai vertintų savo poelgį ir nuoširdžiai gailėtųsi, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis gailėtųsi, priešingai jis net nepripažino fakto, kad telefoną pagrobė. Apylinkės teismas tinkamai įvertino šią aplinkybę ir pagrįstai nelaikė jos atsakomybę švelninančia.

Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad nusikalto neišnykus ankstesniem teistumam, po paskutinio nuosprendžio priėmimo tepraėjus vos metams. Apylinkės teismas, įvertinęs visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį ir skyrė bausmę- laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams. Paskirtoji bausmė yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, ir netgi artima minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui, todėl įvertinus padarytos veikos sunkumą ir pavojingumą, o taip pat ir paties nuteistojo pavojingumą, kolegija spendžia, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama įgyvendinti bausmės paskirtį.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmės rūšies ir dydžio yra pagrįstos bylos duomenims. Bausmė nuteistajam paskirta teisingai. Nuosprendį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.