Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2016-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-668-890/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-07-18
Bylos Nr.
1-668-890/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31398-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-668-890/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31398-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.3;1.2.4.8.3.; 2.10.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 18 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis invalidumo 2 grupę, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 140 str. 2 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2016-07-04, apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), konflikto metu motinai O. N. M. spyrė į dešinės kojos blauzdą bei kelis kartus smogė rankomis į galvą sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos laibai gailėjosi ir parodė, kad gyvena kartu su motina O. N. M., adresu (duomenys neskelbtini). Ankščiau dirbo (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini). Turi invalidumo 2 grupę. Priklausomybės ligų centre gydėsi 2008-2009 metais, tikslios datos neprisimena, o psichiatrijos ligoninėje niekada nesigydė, įskaitoje nėra. Nuo 2010 metų nebedirba, gauna invalidumo pensiją. Su mama gyvena gerai, tik būna susibara, kai jis išgeria alaus ir būna išgėręs. Žino, kad jam gerti negalima, nes tampa konfliktišku. Ankščiau išgerdavo tik per šventes, dabar išgeria porą kartų per mėnesį, dėl ko gailisi. 2016 m liepos 4 d. dienos metu susitiko su draugu, su juo išgėrė alaus. Jis išgėrė 5-6 skardines alaus, jautėsi stipriai išgėręs ir vakare, laiko tiksliai neprisimena, grįžęs namo pradėjo su mama konfliktuoti. Dėl ko kilo konfliktas, neprisimena. Konflikto metu panaudojo mamos atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. spyrė jai į koją. Kaip dar panaudojo smurtą, neprisimena, jeigu mama sako, kad dar kelis kartus sudavė jai į galvą, tai taip tikrai buvo. Po to prisimena, kad po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, pakėlė jį iš lovos bei išsivežė į komisariatą. Labai gailisi dėl savo poelgio, tikrai daugiau smurto nenaudos, mamos atsiprašys ir stengsis nebegerti daug alkoholinių gėrimų (b.l. 36-38).

Nukentėjusioji O. N. M. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi A. M.. Sūnus nevedęs, vaikų neturi. Nuo vaikystės turi invalidumo grupę, buvo gydomas Klaipėdos Psichiatrijos filiale. A. ankščiau yra dirbęs, bet nuo 2010 metų niekur nebedirba, gauna tik savo invalidumo pensiją. Sūnų gali charakterizuoti teigiamai, jis yra geras. Sūnus vienas gyventi negali, ji kiek gali jam padeda. Bet ir jis namuose padeda, atiduoda dalį savo pensijos. A. negali gerti alkoholio, nes išgėręs nesusivaldo, agresyviai elgiasi, kaltina, kad jis toks gimė, kad ji jo nemyli, paskui gailisi, jos atsiprašinėja. Nepasakytų, kad jis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, tai būna porą kartų per mėnesį. Būna, kad leidžia išpilti alų. 2016 m. liepos 4 d. dienos metu A. paprašė duoti jam 9 eurus nusipirkti elektroninę cigaretę. Ji jam davė. Po to jis dar paprašė vieną eurą nusipirkti alaus, bet nedavė. Tada jis supyko, nuėjo užstatė savo telefoną, už gautus pinigus nusipirko alaus, išgėrė ir grįžęs namo išgėręs pradėjo konfliktuoti, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Bandė sūnų nuraminti, bet jis ir toliau konfliktavo, koja spyrė jai į dešinės kojos blauzdą, po ko rankomis kelis kartus smogė jai į galvą, tačiau ji uždengė galvą su pagalve. Tada paskambino kaimynei ir paprašė iškviesti policiją. Kol laukė pareigūnų, sūnus jau buvo jos atsiprašęs. Kai atvažiavo pareigūnai, sūnus gulėjo lovoje. Būdama susijaudinusi paaiškino pareigūnams, kad A. spyrė į koją, smogė rankomis, sutiko, kad pareigūnai išvežtų sūnų į komisariatą. A. sukėlė fizinį skausmą, tačiau pas medikus nesikreips, teismo medicininio tyrimo atsisakė. Sūnui atleis, nori, kad jis būtų paleistas iš areštinės. Sūnui be jos bus sunku gyventi, todėl jis gyvens ir toliau kartu su ja, adresu (duomenys neskelbtini). Pasistengs A. įkalbėti, kad jis nebegertų alkoholio, kad pradėtų gydytis nuo alkoholio, ir tada viskas bus gerai (b. l. 17-19).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad O.N. M. sūnus sužalojo dešinę koją (užfiksuotas patinimas ir odos nubrozdinimas) bei kairiąją plaštaką (užfiksuotas nubrozdinimas) (b. l. 3-7, 11-12).

Alkotesterio šaknelė patvirtina, jog A. M. 2016-07-04, 21.42 val. nustatytas 1,75 promilių girtumas (b.l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Jo įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 str. 2 d., nes jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio konflikto metu savo motinai O. N. M. spyrė į dešinės kojos blauzdą bei kelis kartus smogė rankomis į galvą, tuo sukeldamas fizinį skausmą.

A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į tai, kad kaltinamasis A. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis nedirba, yra nevedęs, turi invalidumo 2 grupę.

Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. M. paskyrus BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Atsižvelgiant į tai, kad yra sąlygos, numatytos BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į A. M. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas (b.l. 26-27, 29-31).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu (b.l. 11), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,-

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir jį nuteisti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. skirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-07-04 iki 2016-07-05 (dvi dienas), vieną jo sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, t.y. laikyti, jog A. M. jau yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė