Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovui G. P. dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – D. P.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Neįvertinta, kad priteista 120 Eur dydžio išlaikymo suma yra per didelė, atsakovas neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad jo mėnesinės pajamos dirbant dviejose darbovietėse ir pagal verslo liudijimą tesiekia apie 200–210 Eur per mėnesį.

Nepagrįstai spręsta, kad atsakovas gali dar kur nors dirbti ir užsidirbti papildomas pajamas, kurias galėtų skirti sūnaus išlaikymui. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas dirba bendrijos pirmininku ir šilumos ūkio prižiūrėtoju, darbo sutartyje numatytas atsakovo darbo laikas – 40 valandų darbo savaitė. BSB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas dirba šilumos ūkio prižiūrėtoju, darbo sutartyje numatytas darbo laikas – 1 val. darbo dienos trukmė. Taigi atsakovas dirba 47 valandas per savaitę, laisvu nuo darbo metu papildomai dirba gidu pagal verslo liudijimą, todėl neturi objektyvių galimybių gauti papildomų pajamų.

Nepagrįstai spręsta, kad 2009 m. rugsėjo 24 d. teismo sprendimu nustatytas 400 Lt dydžio mėnesinis išlaikymas iki ieškovui suėjo 18 metų turi prejudicinę galią. Vykdydamas ankstesnį teismo sprendimą, atsakovas pardavė turtą, kurį galėjo parduoti. Teismas, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo turtinė padėtis po minėto teismo sprendimo priėmimo būtų iš esmės pablogėjusi, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Tuo metu atsakovas gaudavo 2 107,53 Lt atlyginimą per mėnesį, šiuo metu atsakovo pajamos sudaro apie 200 Eur per mėnesį. 2010 metais atsakovas susirgo cukriniu diabetu, nebegalėjo dirbti pagal specialybę, todėl prarado turėtą pelningą darbą, jo sveikatos priežiūros išlaidos išaugo. Dėl atsakovo amžiaus ir sveikatos būklės jam yra itin sunku rasti bet kokį darbą. Atsakovo turtinė padėtis yra bloga, atsakovui pragyventi padeda jo motina su sutuoktiniu, gaunantys senatvės pensiją. 120 Eur dydžio išlaikymo sūnui priteisimas iš esmės blogina atsakovo turtinę padėtį, daro esminę žalą jam ir atsakovui padedantiems jo tėvams.

Atsakovo turtinė padėtis objektyviai neleidžia teikti sūnui didesnio kaip 40 Eur dydžio išlaikymo, tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo byloje esančius duomenis apie atsakovo ankstesnę ir dabartinę turtinę padėtį, neįvertino atsakovo objektyvių galimybių teikti sūnui didesnį išlaikymą, nevertino, ar teismo nustatytas išlaikymo dydis iš esmės nepablogins atsakovo ir jam padedančių tėvų turtinės padėties, taip pat nevertino, kiek skiriasi atsakovo ir ieškovo motinos turtinė padėtis ir gaunamas atlyginimas, ar pačiam atsakovui nėra reikalinga parama, ar atsakovas objektyviai galės teikti priteistą išlaikymo sūnui dydį.

Nevertinta, kad sūnaus išlaikymo permokos egzistavimas paneigia ieškinyje nurodytą aplinkybę dėl sūnui neteikto išlaikymo, jam sulaukus pilnametystės.

Nevertinta faktinė aplinkybė, kad ieškovas, būdamas pilnametis, nesiėmė pastangų įsidarbinti iki naujų mokslo metų pradžios, nors turėjo galimybę dirbti ir užsidirbti vasaros metu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10. Ieškovas yra apelianto ir trečiojo asmens pilnametis sūnus, kuris bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. 2009 m. rugsėjo 24 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu ieškovo išlaikymui iš atsakovo buvo priteista po 400 Lt (115,85 Eur). Ieškovui sulaukus pilnametystės, apeliantas išlaikymo sūnui neteikė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš tėvo priteisti po 245 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė po 120 Eur. Su sprendimu nesutinka atsakovas, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, priteista 120 Eur suma per didelė, apelianto turtinė padėtis neleidžia teikti didesnio nei 40 Eur dydžio išlaikymo, prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

12. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2009 m. gegužės31 d. ir 2012 m. rugsėjo 27 d. darbo sutartis ir 2017 m. balandžio 21 d. UAB „Fevis“ konsultaciją dėl nekilnojamojo turto nuomos dydžio, motyvuodamas tuo, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes byla buvo išnagrinėta per vieną posėdį, byloje jis dalyvavo be advokato.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto nurodytas aplinkybes, tai, kad papildomi įrodymai buvo išsiųsti ieškovui ir trečiajam asmeniui, jie atsiliepimuose vertino naujai pateiktus dokumentus, teisėjų kolegija minėtus apelianto naujai pateiktus įrodymus priima

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygų ir įrodymų vertinimo

14. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina 18 metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija).

15 Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 pažymėjo, kad išlaikymo pareigos asmeninis pobūdis ir išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai principas yra universalūs vaikų išlaikymo teisinio reglamentavimo instrumentai ir taikytini sprendžiant dėl visų vaikų: tiek nepilnamečių, tiek pilnamečių vaikų, nedarbingų dėl invalidumo, kuris jiems nepilnamečiams nustatytas, bei vaikų, kuriems būtina parama, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, – išlaikymo.

17. Išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Tačiau tai nereiškia, kad pilnametis vidurinės mokyklos dieninės mokymo formos moksleivis vien dėl tokio savo teisinio statuso gali būti pripažįstamas būtinu paramos.

18. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (pvz., pašalpas ir pan.) bei jo poreikius (pvz., gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007; 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; kt.).

19. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, būtina įvertinti tėvų galimybes, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams) buvimą. Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti.

20. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteista 120 Eur suma būtiniems ieškovo poreikiams (kas mėnesį) tenkinti. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą pilnamečiam apelianto sūnui, įvertino jo poreikius ir tėvų galimybes teikti išlaikymą.

21. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad priteistas iš jo išlaikymas (120 Eur) yra per didelis. Iš priimto sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažino, jog ieškovo prašoma priteisti suma (245 Eur) mokyklą bebaigiančiam ieškovui nėra per didelė, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, teismas įvertino ir tėvo turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, jog apelianto turtinė padėtis yra blogesnė negu trečiojo asmens (ieškovo motinos) ir iš jo priteisė mažesnį išlaikymą (120 Eur) negu išlaikymo suma teko trečiajam asmeniui.

22. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto turtinę padėtį, įvertino apelianto sveikatą, teisingai nurodė, jog byloje nėra duomenų apie sumažintą atsakovo (apelianto) darbingumo procentą. Apeliantas turi aukštąjį inžinerinį išsilavinimą ir, nors jis teigia, kad dėl amžiaus ir sveikatos būklės jam yra sunku susirasti bet kokį darbą, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad negali dirbti pagal specialybę, kad bandė susirasti geriau apmokamą darbą ir dėl anksčiau nurodytų priežasčių buvo atsisakyta jį priimti į darbą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas, turėdamas antros kategorijos gido pažymėjimą, du butus, turi galimybę dirbti, užsidirbti ir gauti papildomas pajamas. Nors apeliantas teigia, kad išnuomoti butą pelningai ir ištisus metus turėti nuomininkų mažai tikėtina, tačiau jo paties su apeliaciniu skundu pateiktoje konsultacijoje nurodyta, kad butą galima išnuomoti per 5-10 dienų, nuomos dydis gali svyruoti nuo 20 Eur iki 30 Eur. Niekuo nepagrįstas apelianto teiginys, kad, išnuomavęs butą (duomenys neskelbtini), jis negalėtų tęsti gido veiklos.

23. Pastebėtina, kad esant toms pačioms sąlygoms, o tai matyti iš apelianto su apeliaciniu skundu pateiktų darbo sutarčių (BSB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirba nuo 2009 m. gegužės 31 d., DNSB „(duomenys neskelbtini)“ – nuo 2012 m. rugsėjo 27 d.), apeliantas iki sūnaus pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) mokėjo po 141 Eur išlaikymą, taigi didesnį negu priteista 2009 m. rugsėjo 24 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu (115,85 Eur) ir šiuo ginčijamu sprendimu (120 Eur).

24. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad apeliantas sugeba išlaikyti du butus, patenkinti savo poreikius, galėjo iki ieškovo pilnametystės teikti išlaikymą po 141 Eur į mėnesį, dirba pagal verslo liudijimą gidu, spręstina, kad priteista iš apelianto išlaikymo suma (120 Eur) nėra tik didelė, kad iš esmės galėtų pabloginti apelianto ar jo tėvų turtinę padėtį.

25. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovas, sulaukęs pilnametystės, nesiėmė pastangų įsigyti darbą iki mokslo metų pradžios, nėra lemianti priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (pastebėtina, kad ieškovas pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini), t. y. šiek tiek daugiau nei mėnuo iki mokslo metų pradžios). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas turi pareigą prisidėti prie ieškovo išlaikymo, o neperkelti šią pareigą tik trečiajam asmeniui.

26. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados. Tačiau tai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.