- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- 2-1600-196/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01726-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- S. P. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. (S. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5060-580/2017 pagal pareiškėjo S. B. ieškinį atsakovui S. P. J. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas S. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad pagal vekselius: 2013-01-01 70 000 Eur sumai, 2014-01-03 80 000 Eur sumai, 2014-09-01 650 000 Eur ir 173 000 JAV dolerių sumai, lėšų negavo bei pripažinti vekselius negaliojančiais.Pareiškėjas taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Prašymą grindė tuo, kad pradėjus išieškojimą pagal dalį išrašytų vekselių, pareiškėjo banko sąskaitos ir turtas yra areštuoti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo, nustatė pareiškėjui terminą iki 2017-08-15 sumokėti 10 815 Eur žyminį mokestį.Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis apie pareiškėjo finansinę būklę, sprendė, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki (CPK 84 str., 178 str.). Teismas nurodė, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjo banko sąskaitai, esančiai AB „Swedbank“, taikomas 170 849,75 Eur areštas, tačiau nepateikta duomenų apie tai, ar nurodyta sąskaita yra vienintelė. Teismas pažymėjo, kad nepateikta duomenų apie pareiškėjo nekilnojamą ar kilnojamą turtą, pareiškėjas nenurodė ar turi kitų pajamų šaltinių, santaupų.
Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas S. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirajame skunde nurodo, kad šiuo metu pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki. Pareiškėjo banko sąskaita yra areštuota, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto pareiškėjas neturi bei iš jo vykdomi išieškojimai pagal vykdomuosius dokumentus. Teismas nepagrįstai varžo pareiškėjo teises ir neleidžia pareiškėjui jas ginti įpareigodamas atlikti tokius veiksmus, kurių finansiškai jis atlikti nepajėgus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų, etc. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-178/2016; 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2052-302/2016; 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 str., 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas byloje pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad jo sąskaitai, esančiai „Swedbank“, AB, kurioje pinigų likutis yra 0.00 Eur, antstolis yra pritaikęs areštą 170 849,75 Eur sumai (b. l. 10). Su atskiruoju skundu apeliantas taip pat pateikė duomenis iš antstolių informacinės sistemos apie apelianto atžvilgiu taikomus išieškojimus (b. l. 18-19). Jokių kitų įrodymų, kurie visapusiškai leistų spręsti apie apelianto finansinę padėtį, byloje nepateikta.Pažymėtina, kad siekiant nustatyti tikrąją asmens turtinę padėtį yra būtina turėti duomenis apie atitinkamą prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo pateikusio asmens visų rūšių gaunamas (gautinas) pajamas, taip pat visą šio asmens registruojamą turtą bei lėšas, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose. Apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie visose mokėjimo įstaigų (bankų) sąskaitose esamus (arba nesamus) piniginių lėšų likučius, šių lėšų srautus ir jų naudojimą, nepateikė duomenų iš VĮ Registrų centras apie jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, duomenų iš VĮ ,,Regitra“ apie jam priklausančias transporto priemones, taip pat nepateikė duomenų, ar turi sukaupęs santaupų ne kredito įstaigose ir nepateikė šias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų, pavyzdžiui, turto ir pajamų deklaracijų ir pan. Vertinant byloje pateiktus duomenis, darytina išvada, kad apeliantas nepateikė išsamių duomenų, leidžiančių teismui nustatyti apelianto realią finansinę padėtį, iš kurių būtų galima spręsti apie apelianto deklaruojamą sunkią finansinę padėtį bei šios padėties pagerėjimą iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti S. B. terminą iki 2018 m. sausio 5 d. (įskaitytinai) sumokėti 10 815 Eur žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.