Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-07 · Administracinė byla Nr. I-3834-821/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-07
Bylos Nr.
I-3834-821/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
K. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3834-821/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01761-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 2.2; 2.3; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui K. J., pareiškėjo atstovui S. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. J. su skundu (b. l. 43–46) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2017 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 96-1271, 2017 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 96-1564, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 2S-3041, įpareigoti išduoti pareiškėjui leidimą Lukiškių TI-K parduotuvėje įsigyti kiaulienos taukų, mėlynių uogienės ir pieštukinių klijų ir priteisti pareiškėjui 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punkto redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. ir jų 18 priedas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį.

Skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K ginčijamais sprendimais netenkino jo 2017 m. kovo 1 d. ir 2017 m. kovo 6 d. prašymų leisti pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje įsigyti mėlynių uogienės, kiaulienos taukų ir pieštukinių klijų. Jo prašymai 2017 m. kovo 30 d. ir 2017 m. balandžio 13 d. Lukiškių TI-K sprendimais nebuvo patenkinti, motyvuojant tuo, kad pageidaujamos įsigyti prekės nepatenka į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 18 priede nurodytų leidžiamų įsigyti produktų, būtiniausių reikmių ir kitų daiktų sąrašą. Sprendimus (atsakymus) jis apskundė Kalėjimų departamentui, prašydamas leisti įsigyti minėtų maisto produktų ir pieštukinių klijų. Kalėjimų departamentas jo skundų netenkino.

Teigia, kad Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo sąrašas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui. Tai, jog jam neleidžiama įsigyti mėlynių uogienės, kiaulienos taukų ir pieštukinių klijų žemina jo orumą, o tai prilygsta kankinimui. Pareiškėjas pažymi, jog argumentai, kad nuteistieji įsigydami cukrų ir uogienę, gali gaminti alkoholį yra nepagrįsti. Pareiškėjas alkoholio negamina, niekada juo nepiktnaudžiavo. Be to, būnant laisvės atėmimo vietų įstaigoje alkoholio pasigaminti neįmanoma, nes kameros kiekvieną dieną tikrinamos. Mėlynių uogienėje esančios veikliosios medžiagos gerina regėjimą, todėl jam šis maisto produktas reikalingas. Pareiškėjui taip pat nesuprantamas draudimas įsigyti kiaulienos taukų ir pieštukinių klijų. Dėl nurodytų apribojimų patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 6000 EUR.

Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – LVAT) su prašymu ištirti, ar Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo sąrašas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui.

Atsiliepimas

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 119–123) paaiškina, kad mėlynių uogienė, kiaulienos taukai ir pieštukiniai klijai nepatenka į Vidaus tvarkos taisyklių 18 priede nurodytų leidžiamų turėti produktų ir daiktų sąrašą, todėl skundžiamais raštais Lukiškių TI-K netenkino pareiškėjo prašymo. Lukiškių TI-K negali savarankiškai nustatyti įstaigoje laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo ir privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais. Mano, kad priimti sprendimai nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, yra informacinio pobūdžio, kuriuose jam paaiškinta, jog tam tikrų produktų įsigijimas yra apribotas, todėl skundžiami raštai negali būti administracinės bylos dalyku. Pažymi, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Lukiškių TI-K taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 1,08 Eur su bylos nagrinėjamu susijusias išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 98–100). Nurodo, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui nuteistieji gali įsigyti ir turėti tik Vidaus tvarkos taisyklių 18 priede nurodytus maisto produktus, būtiniausius reikmenis ir kitus daiktus. Sąrašas yra baigtinis ir į jį nėra įtraukti kiaulienos taukai, mėlynių uogienė ir pieštukiniai klijai. Lukiškių TI-K parduotuvėje pareiškėjas gali įsigyti šviežių, šaldytų ir konservuotų vaisių ir daržovių, aliejaus, margarino, termiškai apdorotų rūkytų, sūdytų mėsos gaminių. Sąrašas sudarytas taip, kad jame būtų tik nuteistiesiems būtiniausi maisto produktai ir kiti daiktai, kurie reikalingi asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgdamas į tai Kalėjimų departamentas teigia, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų ir įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti sąlygas pareiškėjui įsigyti jo pageidaujamų produktų ir daiktų. Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamasis jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad jam reikia kiaulienos taukų, nes jis kartu su maistu negauna jokių riebalų, kadangi nevalgo dešros, mėsos ir paukštienos. Pieštukiniai klijai jam reikalingi vokų gamybai, kurių nusipirkti neturi galimybės, nes pagamintų vokų įsigijimo kaštai yra dideli.

Atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n statuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 96-1271 ir 2017 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 96-1564 bei Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 2S-3041 teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. sudaryti galimybę pareiškėjui Lukiškių TI-K parduotuvėje įsigyti kiaulienos taukų, mėlynių uogienės ir pieštukinių klijų, bei neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas įvertino 6 000 Eur ir teigia patyręs dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su 2017 m. kovo 1 d. ir 2017 m. kovo 6 d. skundais (b. l. 110–112, 138–141) kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris pagal kompetenciją persiuntė pareiškėjo skundus Lukiškių TI-K, prašydamas sudaryti sąlygas Lukiškių TI-K parduotuvėje įsigyti kiaulienos taukų, mėlynių uogienės ir pieštukinių klijų. Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 30 d. ir 2017 m. balandžio 13 d. raštuose Nr. 96-1271 ir Nr. 96-1564 (b. l. 11, 12, 27, 28, 108, 124, 135), atsakydamas į pareiškėjo skundus, informavo jį, kad vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 18 priede išdėstytu Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašu mėlynių uogienė, kiaulienos taukai, taip pat ir pieštukiniai klijai nėra įtraukti į šį sąrašą, todėl jais nėra leidžiama prekiauti Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K atsakymais, 2017 m. balandžio 7 d. ir 2017 m. balandžio 24 d. pateikė skundus (b. l. 56–57, 85–88, 102–105) Kalėjimų departamentui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus, 2017 m. gegužės 3 d. ir 2017 m. gegužės 19 d. sprendimais Nr. 2S-3041 ir Nr. 2S-3461 pareiškėjo skundų netenkino (b. l. 7, 26, 58, 84, 118).

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde neformuoja reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 2S-3461, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundą ir visą ginčo medžiagą, konstatuoja, kad ginčas yra kilęs ir dėl šio sprendimo, kuris buvo priimtas Kalėjimų departamentui išnagrinėjus pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka. Todėl, siekiant realiai ir efektyviai apginti pareiškėjo teises, teismas byloje vertins bei pasisakys ir dėl šio Kalėjimų departamento 2017 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. 2S-3461.

Dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo

Bausmių vykdymo kodekso šeštajame skirsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisės ir pareigos. Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigose nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą, pabrėžia, jog prekybos tinklo įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų organizavimas laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigose yra viena iš laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų materialinio, buitinio aprūpinimo krypčių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1772/2013). Taigi kalėjimo administracija turi teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti sąlygas nuteistųjų specialiosios teisės už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje realizavimui.

Pareiškėjas ginčą kelia dėl galimybės Lukiškių TI-K parduotuvėje įsigyti kiaulienos taukų, mėlynių uogienės ir pieštukinių klijų.

Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais, 18 priede įtvirtintas Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas (toliau – Sąrašas), kurio 1 punkte išvardyti galimi įsigyti ir turėti maisto produktai: termiškai apdoroti, rūkyti, sūdyti mėsos gaminiai (1.3 punktas); aliejus, margarinas (1.7 punktas); maisto papildai (1.15 punktas). Minėtame sąraše nėra įtvirtinta galimybė įsigyti kiaulienos taukų, įvairių uogienių, taip pat pieštukinių klijų.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lukiškių TI-K turi veikti pagal jam suteiktus įgaliojimus ir nagrinėdamas pareiškėjo prašymus vadovautis teisės aktų reikalavimais.

Lukiškių TI-K dėl pareiškėjo prašymų parduotuvėje įsigyti kiaulienos taukų, mėlynių uogienės ir pieštukinių klijų nurodė, kad minėti produktai neįtraukti į Sąrašą, todėl jais neleidžiama prekiauti. Taip pat nurodyta, kad į skundus dėl mėlynių uogienės pareiškėjui buvo atsakyta 2017 m. vasario 27 d. rašte Nr. 96-728 ir 2017 m. kovo 30 d. rašte Nr. 1271. Kalėjimų departamentas 2017 m. gegužės 3 d. ir 2017 m. gegužės 19 d. sprendimuose Nr. 2S-3041 ir Nr. 2S-3461 iš esmės formaliai pritarė Lukiškių TI-K atsakymuose išdėstytai pozicijai. Pažymėtina, kad tiek Lukiškių TI-K, tiek Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundus, veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl raštas, kaip individualus administracinis aktas turi atitikti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. jame turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Šiuo atveju tik teisės normos perrašymas negali būti laikomi tinkamais pareiškėjo skundų nagrinėjimais, Lukiškių TI-K turėjo pagrįsti ir argumentuoti, kodėl konkretūs pareiškėjo prašomi maisto produktai (kiaulienos taukai, mėlynių uogienė) ar pieštukiniai klijai negali būti parduodami.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, kad pareiškėjas nesutinka su tuo, jog jis negali įsigyti norimų prekių (kiaulienos taukų, mėlynių uogienės ir pieštukinių klijų) Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo parduotuvėje, su tuo yra susijęs ir pareiškėjo pateiktas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, teismo posėdžio metu pareiškėjo pateikti paaiškinimai. Nors pareiškėjui nebuvo visiškai išsamiai atsakyta į pateiktus prašymus dėl produktų įsigijimo ir šiuo aspektu viešojo administravimo subjekto veikimas yra ydingas, tačiau pareiškėjas būtent nurodytu aspektu, siekiant, kad jam būtų pateiktas išsamus atsakymas, nekelia ginčo, o ginčas iš esmės yra kilęs dėl jo teisės įsigyti norimų produktų.

Pažymėtina, jog Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuteistųjų teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti ne bet kokių reikmenų, o tik būtiniausių reikmenų ir teisės aktai nenumato nuteistųjų teisės besąlygiškai visada reikalauti atitinkamų konkrečių prekių ar konkrečių gamintojų prekių. Pareiškėjo skundo argumentai dėl privalėjimo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijai sudaryti sąlygas leisti pareiškėjui įsigyti jo norimas prekes kalėjimo parduotuvėje yra paremti samprotavimais, prielaidomis bei subjektyviu ir suprantamu kalinamo pareiškėjo noru pagerinti savo kalinimo sąlygas. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijai tokios pareigos nėra numatyta, nėra įtvirtinta, kad ji turėtų visais atvejais užtikrinti, kad būtų teikiami visi maisto produktai, reikmenys, neįtraukti į minėtą asortimento sąrašą. Nėra nustatytos pareigos reikalauti, kad parduotuvės privalomai tiektų prekes, nepatenkančias į privalomą būtiniausių reikmenų asortimentą. Atitinkamai, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pieštukiniai klijai nėra nurodyti būtiniausių reikmenų sąraše, todėl nebuvo pažeisti teisės aktai užtikrinant nurodytų prekių pardavimą Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo parduotuvėje. Pareiškėjas teismo posėdyje aiškino, kad klijai jam reikalingi vokų gamybai, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kalėjimo parduotuvėje jis turi galimybę įsigyti vokų (Sąrašo 4.2 punktas), todėl klijai nepriskirtini prie būtiniausių prekių. Be to, Sąraše yra įtvirtinta galimybė įsigyti maisto papildų (1.15 punktas), vadinasi turėtų būti sudaryta galimybė įsigyti ir maisto papildų su mėlynėmis, tačiau pareiškėjas nenurodė, kad tokios galimybės nėra ar dėl papildų įsigijimo būtų kreipęsis į atsakovą. Taip pat pažymėtina, kad pagal Sąrašo 1.7 punktą pareiškėjui yra sudaryta galimybė įsigyti aliejaus ir margarino, todėl pareiškėjas kiaulienos taukus galėtų pakeisti šiais maisto produktais.

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kuriose nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu (2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-100 redakcija), suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes. Darytina išvada, kad tiek pareiškėjas, tiek kiti suimtieji ir nuteistieji, gauna visavertį maitinimą, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę ir kitas paminėtas aplinkybes, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytu teiginiu, kad jis su maistu negauna riebalų.

Kita vertus, pažymėtina, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, kadangi jis laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, todėl tam tikras asmeninių jo teisių suvaržymas iš dalies yra sąlygotas kalinimo režimo, susijęs su kalinimo specifika. Be to, kaip jau buvo minėta, šiuo atveju Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui tik tenka pareiga inter alia užtikrinti, kad kalėjime veikiančioje parduotuvėje būtų teikiamas teisės aktuose numatytų prekių asortimentas, atitinkamai tai lemia, kad pareiškėjo teisės pasirinkti norimą asortimentą, teisės įsigyti tam tikrus produktus iš dalies yra nulemtos įtvirtinto teisinio reguliavimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui tenkinančių pareigų privalomai užtikrinti tik teisės aktuose nurodytų prekių asortimentą.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą sudaryti sąlygas leisti pareiškėjui įsigyti kiaulienos taukų, mėlynių uogienės ir pieštukinių klijų, kurių nėra kalėjimo parduotuvėje.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Žalą sieja su jo teisių nepagrįstu ribojimu perkant tam tikrus produktus, todėl, vertinant, ar pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas, būtina nustatyti, ar kalėjimo pareigūnai, atsisakydami sudaryti sąlygas leisti pareiškėjui įsigyti kiaulienos taukų, mėlynių uogienės ir pieštukinių klijų, kurių nėra kalėjimo parduotuvėje, veikė teisėtai.

Teisėjų kolegija, vertindama pateiktą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, visų pirma pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina būtent iš pirmiau nurodyto, jo nuomone, nepagrįsto jo teisių ribojimo, o šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjo teisės nurodytu aspektu nebuvo pažeistos, nėra pagrindo teigti, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė atliktų neteisėtų veiksmų, nurodo, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atitinkamai, dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų dėl jo patirtos neturtinės žalos, jos buvimo bei jos įrodinėjimo (žr. pvz., LVAT 2013 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr. A858–610/2013, 2015 m sausio 29 d. nutartis byloje Nr. A130–858/2015, 2015 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Nr. A315–602/2015), atsižvelgus į nurodytus argumentus, nėra tikslinga atskirai pasisakyti.

Taigi pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą

Be to, pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Vidaus tvarkos taisyklių 76 punktas ir 18 priedas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniui.

Pareiškėjas prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą grindė abstraktaus pobūdžio samprotavimais ir teiginiais, tačiau detaliai prašymo suformuluotais teisiniais argumentais nepagrindė. Teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl galiojančio teisinio reglamentavimo, šiuo atveju manytina, jog pareiškėjui taikytini apribojimai kyla iš jo statuso, su juo susijusių suvaržymų. Be to, svarbi ir ta aplinkybė, kad nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų ir reikmenų sąrašas gali būti peržiūrėtas ir, nustačius būtinybę, papildytas. Todėl šis pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Dėl su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimo

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodo, kad realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo. Lukiškių TI-K turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 18 A4 formato lapų. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – Tvarka), 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur (0,22 lito). Tokiu būdu, Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimų, materialinė išraiška yra 18x0,06, t.y. 1,08 Eur.

Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1–2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį (b. l. 89–92), kaip tai yra nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1827–858/2015). Todėl Lukiškių TI-K prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti pareiškėjo K. J. prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Atsakovo ir Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičRytis KrasauskasIveta Pelienė