Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2024-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-587-903/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-04-04
Bylos Nr.
e1-587-903/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07624-2024-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Baudžiamoji byla Nr. e1-587-903/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07624-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus, veikdamas Kauno apylinkės teismo vardu (vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229¹ straipsnio 4 dalimi), išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis „(duomenys neskelbtini), vedęs, el. paštas (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

jis 2024-02-26, apie 19.20 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „Rentis“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, parodė, kad 2024-02-26 šviesiu paros metu nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko degtinės butelį ir nuvyko pas draugą Išlaužo miestelyje, pas kurį neatsimena, todėl tiksliai įvardinti negali. Būdamas pas draugą, išgėrė degtinės. Išėjęs iš draugo, atsisėdo į automobilį, ten rado 0,5 litro talpos butelį degtinės, išgėrė dar gurkšnį degtinės ir išvažiavo namo, jautėsi gerai, kelias nebuvo tolimas, todėl pamanė, kad gali vairuoti. Tačiau (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai, kad jie paskui jį važiavo su garsiniais ir šviesos signalais, jis nepastebėjo ir negirdėjo. Vos pamatęs pareigūnus, važiuojančius paskui, jis iškart sustojo. Atėjus policijos pareigūnams, jis išlipo iš automobilio, jie pasakė, kad V. M. yra galimai išgėręs, davė pasitikrinti blaivumą. Vėliau pareigūnai paaiškino, kad jis įpūtė daugiau nei galima, todėl konfiskavo automobilį. Nesupranta, kodėl jis taip pasielgė, bet tuo metu atrodė, kad vairuoti tikrai gali, tinkamai neįvertino savo savijautos, nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų veiksmų, visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš 2024-02-26 pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024-02-26, apie 19.20 val., ties (duomenys neskelbtini), VPK Birštono PK vyresn. patruliai T. B. ir D. B., dirbantys ekipaže ,,A6085“, važiuojamoje kelio dalyje sustabdė motorinę transporto priemonę „Toyota PRIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad nurodytą transporto priemonę neblaivus vairavo V. M.. 2024-02-26 19.25 val. V. M. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0065, patikros sertifikato Nr. 2065323, pirmu tikrinimu nustatytas 2,51 promilių neblaivumas. Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu V. M. antru tikrinimu 2024-02-26 19.48 val. nustatytas 2,62 promilių neblaivumas. Transporto priemonė „Toyota PRIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Technikos g. 18A, Kaune. V. M. įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskr. VPK Kauno r. PK.

Iš 2024-02-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus į (duomenys neskelbtini), matomas pastatas, pažymėtas numeriu 14 „(duomenys neskelbtini)“. Šalia minėto pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje matomas stovintis juodos spalvos „Toyota PRIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis. Atidarius minėto automobilio bagažinę, yra matoma pagalvė, paklodė ir tuščia aušinimo skysčio tara. Atidarius kairės pusės galines automobilio dureles, matomas automobilio salonas, kuriame ikiteisminiam tyrimui reikšmingų daiktų nerasta. Atidarius priekines kairės pusės vairuotojo dureles, ant vairuotojo sėdynės matomi du buteliai alkoholinių gėrimų: 1 vnt. 0,5 litro talpos „Švogerių tradicinė degtinė“, alk. 40%, ir 1 vnt. 1 litro talpos „Šviesusis 10 balų alus“, alk. 6,2%. Po pavarų dėže esančioje daiktadėžėje matomas dar vienas vienetas 0,5 litro talpos alkoholinio gėrimo „Švogerių tradicinė degtinė“, alk. 40%. Atidarius dešinės pusės priekines automobilio dureles, matomas automobilio salonas. Ant viso automobilio matomi smulkūs mechaniniai apgadinimai. Priekinis kairės pusės ratas „MICHELIN 195/60 R16“. Priekinis dešinės pusės ratas „BLUEARTH 195/60 R16 89H“. Galinis dešinės pusės ratas „YOKOHAMA 195-60 R16 89H V905“. Galinis kairės pusės ratas „MICHELIN 195/60 R16“. Apačioje priekinio stiklo yra matomas VIN kodas - (duomenys neskelbtini). Vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Atliekant įvykio vietos apžiūrą, įvykiui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta. „Toyota PRIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią Technikos g. 18A, Kaune.

Iš 2024-02-26 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0065“, patikros sertifikato Nr. 2065323, 2024-02-26 19.25 val. V. M. buvo nustatytas 2,51 promilių girtumas, o 19.48 val. - 2,62 promilių girtumas.

Iš 2024-02-12 transporto priemonės aprašo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė - „Toyota PRIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data arba pagaminimo metai - 2010, spalva - juoda. Ant automobilio kėbulo matomi mechaniniai apgadinimai.

Iš 2024-12-13 VĮ „Regitros“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Toyota PRIUS“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra UAB „Renti“, valdytojas - V. M..

Iš 2024-02-13 „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Toyota PRIUS“ kaina Lietuvoje yra 7 230 Eur.

Iš 2024-03-01 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryti vaizdo įrašai. Pirmasis vaizdo įrašas, filmuotas pareigūno T. B., „PSS-20240226- 191319UTC+0200“, įvykio vietoje įrašas buvo daromas 2024-02-26, įrašo pradžios laikas 19.13 val. Įrašo trukmė 07 min 38 s. Paleidus vaizdo įrašą, matoma, kad policijos pareigūnai vejasi automobilį „Toyota“, kadangi automobilis stabdomas nestojo. Sustojus automobiliui, policijos pareigūnas priėjo prie automobilio, vairuotojui (iš ikiteisminio tyrimo medžiagos identifikuojamas kaip V. M.) išlipus, pareigūnas uždavė klausimą „Alkoholio vartojot?“ Vairuotojas atsakė „jo“, paklausus kur važiuoja, atsakė „čia vietoj“, pareigūnui uždavus klausimą „Prieš kiek laiko vartojot alkoholį?“, V. M. neatsakė, bandė išsisukti nuo klausimo, prašė neskriausti, pasiėmęs alkoholio butelį iš automobilio, bandė iš jo gerti, tačiau policijos pareigūnai jį sustabdė nuo šio veiksmo, klausė prieš kiek laiko vartojo alkoholį, šis nurodė „girtas važiavau parsivežti „šnapso“, pareigūnams pasitikslinus „prieš kiek laiko vartojo alkoholio praėjo 30 min, ar valanda“, vairuotojas nurodė „maždaug taip“, apžiūrėjus, ar turi draudžiamų daiktų su savimi, V. M. prašė policijos pareigūnų padėti jam, neatimti automobilio, paleisti jį, neforminti įvykio, taip pat nurodė „Durnas, prisigėriau, girtas važiavau“, pasodino į tarnybinį automobilį, pasitikrinti neblaivumą V. M. vengė. Įrašo pabaiga. Antrasis vaizdo įrašas, filmuotas pareigūno T. B., „PSS-20240226-192145UTC+0200“, įvykio vietoje įrašas buvo daromas 2024-02-26, įrašo pradžios laikas 19.21val. Įrašo trukmė 30 min 00 s. Paleidus vaizdo įrašą, matoma, kad V. M. pasitikrino neblaivumą, 19.25 val. jam nustatytas 2,51 promilių neblaivumas. 19.48 val. jam nustatytas 2,62 promilių neblaivumas. Daugiau ikiteisminio tyrimo naudingos medžiagos nepastebėta. Įrašo pabaiga. Trečiasis vaizdo įrašas, filmuotas pareigūno T. B., „PSS-20240226- 195146UTC+0200“, įvykio vietoje įrašas buvo daromas 2024-02-26, įrašo pradžios laikas 19.51val. Įrašo trukmė 30 min 00 s. Paleidus vaizdo įrašą, matoma, kad V. M. atlieka neblaivumo testą – bando eiti tiesia linija, paliesti nosį pirštu, tačiau jam to padaryti nepavyksta. Toliau pareigūnai atlieka procesinius veiksmus. Įrašo pabaiga. Ketvirtasis vaizdo įrašas, filmuotas pareigūno T. B., „PSS-20240226- 202146UTC+0200“, įvykio vietoje įrašas buvo daromas 2024-02-26, įrašo pradžios laikas 20.21 val. Įrašo trukmė 03 min 42 s. Pareigūnai atlieka procesinius veiksmus. Įrašo pabaiga.

Iš 2024-03-20 nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad automobilis „Toyota PRIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui A. J..

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. M. padarė nesunkų nusikaltimą, vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, išnykus teistumui už įvairias nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kita vertus, jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, paskirtas baudas moka. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nustatant didesnį už sankcijos minimumą jos dydį, kuris, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Atsižvelgiant į tai, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką būdamas neblaivus, sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant didesnį už BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimumo terminą.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaip jau minėta, V. M. vairavo automobilį mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,51 promilių girtumas), todėl automobilis „Toyota PRIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuojamas kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota PRIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra UAB „Renti“. Byloje taip pat nėra duomenų, kad UAB „Renti“ būtų žinoma, jog V. M., naudodamasis automobiliu „Toyota PRIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), darys nusikaltimus. Taigi konfiskuoti automobilį „Toyota PRIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), natūra nėra galimybės, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. M. turi būti išieškoma šio automobilio vertė.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės, kurią vairavo V. M., vertė yra 7 230 Eur, o iš UAB „Renti“ pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad šio automobilio vertė – 10 000,00 Eur. Įvertinus aptartus duomenis, spręstina, kad visos šios konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo šiuo atveju nebūtų proporcingas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslai padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bus pasiekti išieškant iš kaltinamojo V. M. dalį konfiskuotino turto (automobilio „Toyota PRIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vertės atitinkančią 4 000,00 Eur pinigų sumą. Teismo nuomone, tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas V. M. negali būti laikoma akivaizdžiai neproporcinga teisine priemone, kadangi teismų praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 MGL (2 550,00 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. nustatyti galutinę 34 MGL (1 700,00 eurų) dydžio baudą, kurią nuteistasis V. M. per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą, kvitą būtina pateikti teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo 2024-02-28.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, iš V. M. išieškoti valstybės naudai dalį konfiskuotino turto (automobilio „Toyota PRIUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vertės atitinkančią 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) sumą.

V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

V. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti V. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Gintaras Stonkus