Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, L. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios G. A. įgaliotos atstovės advokatės Kristinos Grigaliūnienės skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Eglės Rimavičės 2025 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 40-ANR_O-10963-2025 (ROIK: 25274050274) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. A. (toliau ir – Pareiškėja) 2025 m. gegužės 19 d. pateikė pareiškimą dėl 2025 m. gegužės 16 d. 19.30 val. įsibrovimo į privačią teritoriją, ardyto landšafto, vaikščiojimo po statybvietę, išpiltų atliekų. Nurodė, jog kaimynės L. T. savivaliavimus jos privačioje valdoje, (duomenys neskelbtini), užfiksavo vaizdo kameros, užpuolimus patiria nuolat, tyčiojasi, terorizuoja, grasina, rašinėja nepagrįstus skundus, sugriovė jos pasistatytą tvorą, kada nori perlipa per tvorą ir savivaliauja jos sklype. Dėl kaimynės išpuolių kreipiasi penktą kartą, dėl jos veiksmų įsirengė stebėjimo kameras, todėl viskas nufilmuota. Dėl apteršto kiemo patyrė 100 Eur turtinę ir 400 Eur neturtinę žalą. Prideda sklypo planą, įrodantį, kad kaimynų tvora yra pastatyta ant sklypo ribos ir žemė už tvoros jiems nepriklauso, vaizdo medžiagą.

2. 2025 m. birželio 6 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – VPK) Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Ingridas Visockis surašė L. T. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 41-ANR_P-3540-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. 25274050274 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 367 straipsnio 1 dalį dėl to, jog ji 2025 m. gegužės 16 d. 19.30 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai G. A. priklausančioje žemės valdoje, nesilaikydama atliekų tvarkymo taisyklių, užkasė žaliąsias atliekas – savo kieme nupjautą žolę. Nukentėjusiosios teigimu, dėl tokių veiksmų jai buvo padaryta 100 Eur turtinė ir 400 Eur neturtinė žala, kuri nėra atlyginta. Tuo pažeidė Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 5, 32.1, 32.2.3 ir 34.6 punktų reikalavimai.

3. 2025 m. liepos 18 d. Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyresnioji tyrėja Eglė Rimavičė priėmė nutarimą Nr. 40-ANR_O-10963-2025 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesurinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių L. T. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 367 straipsnio 1 dalyje (toliau ir – Nutarimas). Nutarime nurodyta, jog, peržiūrėjus vaizdo įrašus, nuotraukas esančias administracinio nusižengimo byloje, nustatyti, kad L. T. prie namo tvoros galimai užkasinėjo žolę nėra galimybes. Vaizdo įrašuose tik matyti, kad vaikšto prie tvoros, pasilenkusi kažką daro, rankose nesimato jokių darbinių įrankių ar kitų priemonių. Pateiktoje nuotraukoje prie pareiškimo-informacijos pateikimo matosi ištrypta juoda žemė, kad būtų užkasta žolė nesimato. L. T. papildomai pateikė nuotraukas, darytas 2025 m. birželio mėnesio pirmoje pusėje, kuriuose matyti, kad prie namo tvoros dalis žemės yra padengta nupjauta žole/ mulču.

4. 2025 m. rugpjūčio 19 d. per nutarimą priėmusią instituciją gautas nukentėjusiosios G. A. įgaliotos atstovės advokatės Kristinos Grigaliūnienės skundas, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimą ir bylą grąžinti Šiaulių apskrities VPK papildomam tyrimui atlikti. Skunde nurodoma, jog Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Nutarimu, mano, kad jis yra nepagrįstas dėl žemiau nurodomų argumentų: Nutarimas grindžiamas bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn trauktinos L. T. paaiškinimu, kad už sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), jai dar šiek tiek priklauso sklypo dalies, nupjautos žolės ji neužkasė, o iš savo kiemo nupjautą žolę/mulčą dėjo už tvoros, kad neaugtų piktžolės. Be to, Nutarime nurodyta, kad pateiktoje nuotraukoje prie Pareiškėjos pareiškimo - informacijos pateikimo matosi ištrypta juoda žemė. Nutarime taip pat nurodoma, kad L. T. papildomai pateikė nuotraukas, darytas 2025 m. birželio mėnesio pirmoje pusėje, kuriose matyti, kad prie namo tvoros dalis žemės yra padengta nupjauta žole/mulču. Šios aplinkybės, o taip pat institucijai pateikta vaizdo medžiaga patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn trauktina L. T. 2025 m. gegužės 16 d. ne mulčiavo (dengė nupjauta žole) žemės sklypo dalį, o tvarkė žaliąsias atliekas, pažeisdama Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 45.1 punktą, ką patvirtina: vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota lipanti per tvorą L. T., jai perduodamas įrankis (kastuvas), pilama žolė; fotonuotrauka, kurioje užfiksuota ištrypta juoda žemė, kurioje nesimato mulčo/nupjautos žolės. Pati L. T. patvirtino, kad jos pateikta fotonuotrauka su mulčiuota/nupjauta žole padengta žemės sklypo dalimi yra daryta 2025 m. birželio mėnesio pirmoje pusėje, kas patvirtina, kad žemės sklypo dalis buvo mulčiuojama/dengiama nupjauta žole 2025 m. birželio pirmoje pusėje. Tuo tarpu L. T. inkriminuotas administracinis nusižengimas yra padarytas 2025 m. gegužės 16 d. Pareiškėja savo 2025 m. gegužės 19 d. pranešimą policijai be kita ko grindė ir tuo, kad administracinėn atsakomybėn trauktina L. T. savavališkai pateko į Pareiškėjos privačią teritoriją - žemės sklypą, kuriame vykdomos statybos, vaikščiojo po jį, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 str. - savavaldžiavimą. Nors administracinėn atsakomybėn trauktina L. T. institucijai ir pateikė topografinį žemės sklypo planą bei geodezinius matavimus, kurie atlikti 2023 m. birželio 12 d., tačiau jie nepatvirtina, kad administracinėn atsakomybėn trauktina L. T. nepateko į Pareiškėjos žemės sklypą. Kartu su šiuo skundu pateikiama fotonuotrauka su riboženkliu patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn trauktinos L. T. žemės sklypo ribos yra vos už kelių-keliolikos centimetrų nuo tvoros, todėl fiziškai nėra įmanoma nei vaikščioti, nei dirbti (mulčiuoti) tokio siaurumo žemės sklypo juostoje. Institucija išnagrinėjusi bylą net nesiekė jokiomis ANK 593 straipsnyje numatytomis priemonėmis patikrinti L. T. keliamą versiją dėl žemės sklypų ribos - nustatyti kokiu tiksliai atstumu nuo tvoros yra ginčo šalių žemės sklypų riba ir ar L. T. turi galimybę tokioje savo žemės sklypo dalyje vaikščioti, dirbti kokius nors darbus. Pareiškėja nesuteikė teisės administracinėn atsakomybėn trauktinai L. T. naudotis jos žemės sklypo dalimi ir tokią savo poziciją yra aiškiai išreiškusi L. T. dar iki 2025 m. gegužės 16 d. teisių pažeidimo – 2024 m. spalio 15 d. Pareiškėja kreipėsi per ePolicija dėl analogiškos L. T. veiklos, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena apie ką, Pareiškėjos žiniomis, buvo informuota ir L. T.. Reikšminga yra tai, kad Pareiškėjos žemės sklype yra vykdomi gyvenamojo namo statybos darbai, t. y. žemės sklypas yra statybvietė ir joje negali būti LR Statybos įstatymo 22(1) straipsnyje nustatyta tvarka neidentifikuotų asmenų. Be to, administracinėn atsakomybėn trauktinos L. T. buvimas ir vaikščiojimas po statybvietę kelia grėsmę ir jos pačios saugumui. Taigi, L. T., vaikščiodama po Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, atlikdama grunto kasimo darbus Pareiškėjos žemės sklype pažeidžia Pareiškėjos nuosavybės teisę į žemės sklypą, tai daro sąmoningai, t. y. tyčia, todėl jos veikoje neabejotinai yra ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo - savavaldžiavimo - sudėties požymiai. Tačiau administracinėn atsakomybėn trauktinai L. T. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas tik pagal ANK 367 straipsnio 1 dalį. Skunde teigiama, jog institucija, atlikusi Pareiškėjos pareiškimo tyrimą bei priėmusi skundžiamą nutarimą, nepagrįstai nenustatė L. T. administracinio nusižengimo - savavaldžiavimo - požymių ir dėl šios veikos nepagrįstai jai nesudarė administracinio nusižengimo protokolo. Be to, nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 367 straipsnio 1 dalį yra grįstas tik nelogiškais L. T. paaiškinimais bei netinkamai vertintais duomenimis - fotonuotrauka, daryta praėjus beveik mėnesiui nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Šiuo atveju institucija dėl ANK 518 str. ir 367 str. 1 dalyje nurodytų L. T. teisės pažeidimų turi atlikti išsamų tyrimą - atlikti įvykio vietos apžiūrą, surinkti papildomus duomenis, atlikti kitus būtinus veiksmus. Šiuos veiksmus galima atlikti tik atlikus papildomą tyrimą.

5. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Pareiškėjos įgaliotos atstovės advokatės Kristinos Grigaliūnienės skundu. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog L. T. 2025 m. gegužės 16 d. apie 19 val. 30 min., nesilaikydama Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 5 punkte ir 32.1, 32.2.3 bei 34.6 papunkčiuose nustatytų reikalavimų, nukentėjusiajai G. A. priklausančioje žemės valdoje užkasė žaliąsias atliekas – savo kieme nupjautą žolę, todėl administracinio nusižengimo teisena, pradėta administracinio nusižengimo byloje Nr. 25274050274, buvo nutraukta pagrįstai. Mano, kad visos protingos ir įmanomos priemonės surinkti įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turėjusią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, buvo išnaudotos ir išnaudojus šias priemones buvo padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, jog iš byloje surinktų duomenų visumos L. T. veikoje nebuvo galimybės nustatyti administracinių nusižengimų požymių. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą ir neginčijamą išvadą dėl L. T. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 367 straipsnio 1 dalyje, todėl, administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta teisėtai bei pagrįstai.

6. Teismo posėdžio metu Pareiškėjos įgaliota atstovė advokatė Kristina Grigaliūnienė paaiškino, kad ginčas yra kilęs dėl sklypo ribų, būtent dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė pareiškėjos nuosavybės teisę. Tarp L. T. tvoros ir žemės sklypo ribų yra nuo kelių iki keliolikos centimetrų atstumas, mano, kad L. T. pateko į žemės sklypą, atliko tam tikrus darbus, kas objektyviai yra neįmanoma nepažeidžiant sklypo ribų. Nurodė, kad Pareiškėja nesutinka, kad L. T. patektų į jos žemės sklypą. 2024 m. spalio mėnesį G. A. kreipėsi per e.policiją, pateikdama pranešimą apie tai, kad L. T., neturėdama teisės, pateko į žemės sklypą ir L. T. buvo informuota apie tokią Pareiškėjos poziciją. Mano, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L. T. pateko į G. A. žemės sklypą, atliko tam tikrus darbus, pylė kažkokias tai atliekas, tas yra užfiksuota vaizdo medžiagoje, L. T. atsikirtimai, kad įvykdė mulčiavimą, iš tikrųjų yra nepagrįsti, kadangi foto nuotrauka yra daryta praėjus beveik mėnesiui po padaryto teisės pažeidimo, taip pat foto nuotrauka patvirtina, kad mulčiavimas yra atliktas, t. y. L. T. tam tikrus darbus vykdė ne tik savo žemės sklype, tačiau ir Pareiškėjos žemės sklypo riboje. Mano, kad Institucija, priėmusi nutarimą, nepagrįstai jį grindė vien tiktai L. T. išdėstyta pozicija, kad jai priklauso apie pusę metro žemės sklypo, kad ji nepakliuvo į pareiškėjos žemės sklypą, kadangi iš esmės byloje tokių įrodymų nėra, tai yra tik L. T. gynybinė pozicija, kurią visgi institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, turėjo patikrinti. Mano, kad tai galima padaryti tik atlikus papildomus tyrimo veiksmus, t. y. atlikus įvykio vietos apžiūrą arba eksperimentą, būtent pasitelkus Nacionalinės žemės tarnybos atstovus ir būtent, turėtų ir būti išsiaiškinta, ar L. T. turi objektyvią galimybę perlipti per tvorą, vaikščioti po sklypą ir atlikti vienokius ar kitokius darbus, nepatekdama į Pareiškėjos žemės sklypą. Toje vietoje, kur L. T. perlipo ir vaikščiojo yra labai mažas atstumas, kai kuriose vietose nėra visiškai jokio atstumo. Visų pirma dėl to, kad inkriminavo administracinį teisės pažeidimą L. T. vien tiktai dėl atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimo, tačiau pareiškimas buvo grindžiamas ne tiktai atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimu, tačiau ir savavaldžiavimu, neteisėtu patekimu į pareiškėjos žemės sklypą, tuo tarpu Institucija šių neteisėtų L. T. veiksmų iš esmės netyrė ir nesurašė jai administracinio teisės pažeidimo protokolo. Nurodo, kad administracinės teisės pažeidimų atskleidimui, visiškam išnagrinėjimui būtina atlikti papildomus veiksmus: įvykio vietos apžiūrą, eksperimentą, kurio metu būtų galima įsitikinti pareiškėjos G. A. pareiškimo pagrįstumu ir L. T. atsikirtimų nepagrįstumu, kad L. T. neturi objektyvios galimybės perlipusi per savo tvorą dirbti ir vaikščioti po G. A. žemės sklypą nepažeisdama žemės sklypo ribos. Mano, kad skundas yra pagrįstas ir prašo jį tenkinti.

7. Teismo posėdžio metu Pareiškėja nukentėjusioji G. A. nurodė, kad L. T. užpuolimus kenčia nuolat, tie teršimai kiemo nėra tik kokie graužtukai ar kauliukų metimai, šiukšlės yra pilamos kibirais. Jos stebėjimo kamera užfiksavo, kad veiksmas vyko beveik 3 valandas netgi, kapstėsi, kasė, ten pylė kažką, tai tikrai ilgas laiko tarpas ir planuotas pasiruošimas, tai neatsitiktinis. Pati L. T. teigė, kad šiukšlių pylimu nori tik sutvarkyti jos sklypą, tačiau sklypą ji norėtų tvarkytis pati, šiukšlių pylimo nemato kaip sklypo tvarkymo, be to, ji buvo pasamdžius apželdintojas, kad sutvarkytų tą sklypą, patys kaimynai jos pasamdytus apželdintojus, tvarkytojus išvarė iš jos sklypo. Dėl to liko tik pusė sutvarkyto to šlaito, nes dėl kaimynų agresijos negalėjo baigti darbo. Tuo labiau, savo sklype vykdo gyvenamojo namo statybas, kadangi tvora yra avarinės būklės ir šlaitas yra gana status, todėl ir pavojingas, o pati L. T. atliko žemės reljefo keitimo darbus, dirbo, vaikščiojo tenai, kėlė pavojų statybai, šlaitui ir negana to, pati dar kreipėsi į teismą, pradėjo bylą, kad nuo tų nukasimų, šios tvora nuvirto, nors pati viena ten ir tedirba. Ir dar dėl tų pylimų, tai ne tik tos šiukšlės pažeidžia jos teises, tačiau yra pavojus ir statybvietei, kadangi statybos vyksta nusamdžius rangovą, rangovas netgi bijo, kad nuo kaimynų vaikščiojimų, nuo šiukšlių pylimo gali kažkas atsitikti. Dėl ribų, taip pat buvo atlikti tikrinimai, tikrino Statybų inspekcija, tikrino Nacionalinė žemės tarnyba. L. T. už tvoros pusė metro nepriklauso, tai yra centimetrų nuo kelių iki keliolikos klausimas ir ten įeiti, nei kojos pastatyt nėra labai įmanoma, netgi pėdos neįdėsi tenai, ant kiek ten mažas tas atstumas, todėl pateikė foto nuotraukas tarp riboženklių ir L. T.. Taip pat buvo minėta, kad žemę tiktai ištrypė, savo atliekų neužpylė niekaip, bet turi vaizdo įrašą, kur buvo supilta kibirais šiukšlės, o po to užpilta dar žemės, ir dirbo pati L. T. jos sklype, o iš jos sklypo, per tvorą persisvėręs dirbo ir draugas, ir vaikai dar buvo. L. T. sklypo ji nefilmavo. Policija porą kartų važiavo, perspėjo, vis tiek L. T. nereaguoja, netgi vieną parašiusi pareiškimą, nespėjus dar jam pasibaigti, pakartotinai vėl lipo į kiemą, su vaikais lipo į kiemą, ignoruoja statybvietės teises ir jos sklypo teises ir daro ką nori. Peržiūrėdama vaizdo kameras, pamatė, kad L. T. vakare dirbo kažkur nuo 19 valandos, ji tarp 21.00-22.00 val. iškarto kreipėsi į policiją. Tą patį vakarą padarė foto fiksacijas, kur buvo ištrypta, pripilta, kas padaryta. Foto fiksacijas darė tarp 21.00-22.00 val. vakaro, gegužės 16 d. Kai darė foto fiksacijas buvo matyti ištrypta, pripilta naujų žemių, ir vaizdo visa medžiaga buvo ne tik iki riboženklių, bet gerokai ir už riboženklių ribų. Ji nebandė kasinėti, apžiūrėti toje vietoje, kur buvo ištrypta žemė. Sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Sklypą įsigijo 2021 m. gruodžio 23 d. Kai įsigijo sklypą, minima tvora su kaimyne L. T. jau stovėjo. Tvora buvo pastatyta praeitame amžiuje, kažkur 1997 m. ar 1998 m. Statė tvorą savininkas, kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Tvora yra avarinės būklės. Riboženkliai sutampa su realia sklypo riba, patikrino Statybų inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba ir riboženkliai atitinka standartus. Tvoros aukštis svyruoja maždaug nuo pusantro metro iki 3,30 m, bet ten, kur L. T. perlipo, ten bus kokie 2,5 metro, kadangi tvora yra avarinės būklės, L. T. perlipa tą tvorą ir nusileidžia tokiomis pastatytomis atraminėmis kolonomis, nučiuožia jomis. Kolonos priklauso L. T.. Tvora yra akmeninė, yra kažkur apie metro storio. Priėjimas prie sklypo dalies, kur priklauso L. T., nepatekus į jos sklypo ribas yra neįmanomas, nes plačiausioje vietoje yra 22 cm, tai ten yra pačiam kampe, o kur sklypo viduryje maždaug, tai ten iki keliolikos centimetrų ta paklaida, tai ten net pėda netilptų, kad vaikščioti, lakstyti, kažką dar genėti, jau nebėra galimybių. Kai ji nusipirko sklypą, iš karto pamatė, kad jau pila atliekas tenai. Tada galvojo, kad ten nuo jos tujų tos atliekos, tada pakvietė tuos apželdintojus, kad jie apkarpytų, apgenėtų tas senas tujas, ir tada labai supyko L. su savo draugu dėl tų tujų, ir tada jau prasidėjo tie ginčai. Ten, kur buvo tos nuotraukos pateiktos mulčiavimo, ji ten neina, nes ten yra labai siauras atstumas ir po to eina skardis, tai ten labai pavojinga vieta, bet ji matė, buvo toje vietoje, patikrino, kur pila medžiagas ir po to užkasinėjo, turi tos vietos nuotraukas. Rado žemes supiltas ir per kameras taip buvo, ji tada nufotografavo tas supiltas žemes, o policija sako, kad ten tiesiog ištrypė, bet, iš tikrųjų, kameros yra video, kad ši užpylė kažką, neaišku ką ir po to pylė žemes, bet ji pati nekasė tos vietos, nepagalvojo.

8. Teismo posėdžio metu L. T. parodė, kad gegužės 16 dieną, ji susitvarkė savo sklypą, kadangi liko laisvo laiko, pamatė, kad už tvoros labai daug piktžolių, ir tikrai pagal riboženklį, kuris dabar buvo panaikintas, ji tikrai žino, kad yra apie pusę metro jos žemės, tai galvojo išrauti. Ji dirbo apie 3 valandas. Pirma išrovė piktžoles, jas išnešė, kadangi vaikas jai pjovė žolę, ji sakė duoti truputį pamulčiuoti, kad daugiau jai nebereikėtų lipti, nes ten yra ką veikti. Iš kaimynės pusės nėra aptverta teritorija, kaip sako statybvietė. Jeigu yra statybvietė, tai ji norėtų, kad šie iš savo pusės apsitvertų. Ji nieko nekasė visiškai, tik su kibiru išnešė piktžoles, ir dabar visa jos tvora apaugusi vijokliais iš G. A. pusės, ši nieko visą vasarą nesitvarkė. Pripažįsta, jog tvarkymo darbus ties ta tvora darė. Išrovė piktžoles, išnešė ir pamulčiavo gal kokius 4 metrus nupjauta žole, palei tvorą, porą krepšių žolės, prie pat savo tvoros ir ji tikrai telpa savo sklype. Riboženkliai, kurie matyti pateiktose fotonuotraukose ir kitose į bylą pateiktose fotonuotraukose, atitinka ribas. Jos matininkas juos įkalė, kai darė topografines nuotraukas, jis įkalė riboženklius, lyg 2023 m. Jos tyrėja prašė nufotografuoti su metru, tą ji ir padarė, todėl gavo skundą, kad buvo šios žemėje. Ji netgi pateikė nuotrauką kur anksčiau buvo riboženklis, kuris buvo panaikintas ir šie pastatė savo blokelius, ten ryškiai matosi, kad yra labai didelis tarpas, o ne keliolika, kaip šie teigia, centimetrų. Pagal nuotraukas matosi, kur buvo riboženklis ir yra pakankamas tarpas, bet dabar jo nėra, dabar šie patys nugriovė savo blokelius, kažką kasė, ne ji kasė, o šie kažką kasė jos žemėje. Ji nežino kada tas vyko, jai atrodo, rugpjūčio mėnesį, buvo nuversti blokeliai, ji to savo kampinio riboženklio nemato, nes ten stovi A. blokeliai, ir jai ten sunku labai yra išmatuoti, kadangi nėra riboženklio, kuris yra iškastas. Nori pasisakyti, kai buvo pjaunamos tujos, darbuotojai vaikščiojo ant jos tvoros ir iš jų pusės, tai dėl to jiems buvo pasakyta išeiti, bet jie iš savo pusės galėjo tvarkyti ką nori. Ji riboženklių neperžengia, ji tik vieną sykį, praeitą spalį, kuomet pasigavo katę, tai buvo vienintelis kartas, kai įlipo į G. A. žemę.

9. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad L. T. nieko panašaus, kaip nurodo kaimynė, kad kažką piktybiškai lipo, kasė, pylė, neva tai (duomenys neskelbtini) namo sklype, tiesiog ji mulču pylė savo sklypo ribose. Gegužės 16 d. jis tuo metu nebuvo savo sklype, tuo metu greičiausiai dirbo, ar šiaip išvykęs buvo. Tą dieną jis išvarė žoliapjovę, kad vaikas nupjautų žolę. Jis pats prie tos tvoros nebuvo. Jam būnant, L. T. nebuvo už akmeninės tvoros. Nepamena, kada grįžo į gyvenamąją vietą. Nepamena, buvo jis ar ne prie tvoros. Matė, kur buvo išpilta, kad buvo užpiltas mulčas pagal tvorą, arčiau (duomenys neskelbtini), dešiniau. Užpilto mulčo plotis buvo gal kokį 20 cm, ilgis gal apie 3 metrus. Sklypų riba tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypų yra kur tęsiasi tvora, pagal visą atraminę sienelę, jų žemės sklype, L. T., ir už L. T. atraminės sienelės, vietomis 30 cm, vietomis pusę metro. Kaimynė vykdo statybos darbus, neprižiūri sklypo, nešienauja, vijokliai, žolės lipa į jų sklypą, kabinasi vijokliai į jų tvorą, tiesiog aptvarkė L. tą atraminę sienelę, kad neaugtų žolės, buvo užmulčiuota. Įmanomas patekimas L. T. prie jos žemės sklypo dalies palei tvorą, nepatekus į kaimyninio žemės sklypo ribas, toje vietoje yra įmanoma praeiti, nes ten buvo pastatyta kaimynų tokia kažkokia tvorelė ir jie ją užginčijo, nes ji buvo jų sklype, dabar statybos inspekcija ją įpareigojo nugriauti, nežino, ar ši pateikė, ar nepateikė nuotraukas, tai netgi dalis tos tvorelės yra jau nugriauta, tai faktas, kad ji yra jų ribose, pagal nuotraukas galima matyti, kad ten šie visą laiką įsivaizduoja, kad yra jų sklypų ribos, bet statybos inspekcija įpareigojo nugriauti jos statinį, aiškiai parodo, kad ten yra jų sklypo ribos. Pradžioje buvo ginčas dėl riboženklių, nes buvo gal du kartus panaikinti riboženkliai. Jie patys nebuvo keitę riboženklių, tiesiog buvo nusamdę matininką, kuris nerado riboženklio, kuris buvo visą laiką nuo pat buvusių savininkų laikotarpio, tai šis tiesiog su dažais papurškė, pažymėjo tas ribas. Riboženkliai, kurie sukalti į žemę, kaimynė buvo pašalinus, nes kadangi vyko statybos darbai, buvo nukasta, kaip minėjo, jų žemė, buvo nukasti tie visi riboženkliai, kur tas minimas 30 cm, pusę metrų žemės sklypas, šis tiesiog buvo nukastas, jo ten nebebuvo, fiziškai negali net patekti į kitą pusę. Ten yra atraminė sienelė per kurią pasilipi, perlipi, ten 70 cm aukščio. Tvora vietomis nuo 1,40 iki 2 metrų aukščio, iš jų pusės tai gal 1,50 m. Būtent tą dieną, jis tikrai nepamena, ar dalyvavo tuose darbuose, apie kuriuos kalba, kiek pamena, kad nedalyvavo. Nepamena, ar kažką pylė. Vienu laikotarpiu buvo tokia, iš kitos pusės iškasta kaip duobelė, gal ten šalino tujas, buvo griovys, tai jis žemėmis kažkada užpylė, per tvorą. Žemes užpylė savo žemės sklype.

10. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

11. Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Vertinant ginčijamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, būtina analizuoti, ar institucija, tirdama įvykį ir su juo susijusias aplinkybes, ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos įvykio aplinkybės, ar administracinio nusižengimo byloje surinkti visi duomenys, galintys turėti reikšmės įvykio vertinimui ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens nustatymui bei jo veiksmų kvalifikavimui.

12. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

13. Vadovaujantis ANK 564, 566, 567 ir 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt.

14. Taip pat ir teismų praktika įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią instituciją imtis visų būtinų priemonių patikrinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus (Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-160-1049/2025).

15. Šioje administracinio nusižengimo byloje administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal Pareiškėjos pareiškimą jog 2025 m. gegužės 16 d., 19.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), kaimynė L. T. įsibrovė į jos privačią teritoriją, ardė landšaftą, vaikščiojo po statybvietę, išpylė atliekas, užkasė žaliąsias atliekas – savo kieme nupjautą žolę. Pradėjus administracinio nusižengimo teiseną L. T. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 367 straipsnio 1 dalį, už tai kad ji protokole nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiajai G. A. priklausančioje žemės valdoje, nesilaikydama atliekų tvarkymo taisyklių, užkasė žaliąsias atliekas – savo kieme nupjautą žolę, nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo padaryta 100 Eur turtinė ir 400 Eur neturtinė žala. Vėliau šis procesinis sprendimas buvo panaikintas ir priimtas skundžiamas Institucijos Nutarimas, kuriuo pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nuspręsta nutraukti, nurodant, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, patvirtinančių L. T. kaltę, įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 367 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja tiek pateikdama skundą, tiek teismo posėdžio metu, nurodė, kad nesutinka su Institucijos atliktu tyrimu, kadangi tyrimas buvo atliktas neišsamiai, neatsižvelgta į esmines faktines aplinkybes, kad administracinėn atsakomybėn trauktina L. T. 2025 m. gegužės 16 d. ne mulčiavo, o tvarkė neteisėtai žaliąsias atliekas, pateko savavališkai į Pareiškėjos privačią teritoriją, tuo savo neteisėtais veiksmais padarydama ne tik ANK 367 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, bet ir pagal ANK 518 straipsnį – savavaldžiavimą.

16. Teismas, įvertinęs Nutarimą, skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, bylos medžiagą, asmenų paaiškinimus teismo posėdžio metu, vertina, jog tyrimas byloje nebuvo atliktas išsamiai, skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, L. T. veiksmai nevertinti kaip galimai atitinkantys dar ir kito ANK numatyto nusižengimo sudėtį. Pradėjus administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 367 straipsnio 1 dalį, kitos G. A. pareiškime nurodytos aplinkybės - įsibrovimas į jos privačią teritoriją, vaikščiojimo po statybvietę, nebuvo tiriamos, ir dėl galimo administracinio nusižengimo pagal ANK 518 straipsnį, nebuvo nei pradėta teisena, nei priimtas sprendimas atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, tokiu būdu panaikinant galimybę Pareiškėjai ginti galimai pažeistas jos teises.

17. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje normoje nurodoma, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, dėl jų trūkumų galima, kai šie trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos – teismas pasigedo duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, kurias galima išsiaiškinti tik atliekant įvairius ANK numatytus procesinius veiksmus.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus priimtas nutarimas Nr. 40-ANR_O-10963-2025 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25274050274, priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl Pareiškėjos skundas tenkintinas - skundžiamas Institucijos Nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti, nurodant, jog Institucijos pareigūnai privalo atlikti visus būtinus veiksmus, siekdami išsamiai ir tiksliai nustatyti byloje nagrinėjamas aplinkybes.

19. Pareiškėjos įgaliota atstovė advokatė Kristina Grigaliūnienė pareiškė prašymą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (484,00 Eur) ir už į bylą pateiktą tvoros kontrolinę geodezinę nuotrauką (181,50 Eur) priteisimo Pareiškėjai G. A. iš administracinėn atsakomybėn trauktinos L. T.. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas nutarimas naikintinas ir grąžintinas administracinio nusižengimo tyrimui atlikti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. L. T. administracinės atsakomybės klausimu nėra priimtas galutinis sprendimas, prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Eglės Rimavičės 2025 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 40-ANR_O-10963-2025 (ROIK: 25274050274) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui administraciniams nusižengimams tirti iš naujo.

G. A. atstovės advokatės Kristinos Grigaliūnienės prašymą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir už į bylą pateiktą tvoros kontrolinę geodezinę nuotrauką priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.