Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. sausio 31 d.) parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), trijų kambarių bute kartu su mama O. K. ir savo mažamete dukra K. K., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Dukra įvykio metu buvo pas senelius ir ji nieko nematė. 2022 m. sausio 30 d., apie 14.30 val., jis grįžo į namus neblaivus ir pradėjo belsti į buto duris, kad mama atidarytų. Tačiau mama jam taip ir neatidarė, dėl ko jis supyko, o jam, būnant neblaiviam, buvo sunku susirasti raktus. Tačiau jis pats atsirakino ir įėjo į butą ir pamatė koridoriuje ateinančią savo motiną O. K.. Ji, pamačiusi, kad jis yra neblaivus, pradėjo jam priekaištauti, o jis jai taip pat atsakė, tačiau ką tiksliai, pasakyti negali, nes buvo neblaivus. Po ko jis nuėjo į virtuvę, o mama iš paskos atėjo ir ji atsistojo dešinėje pusėje, prie kriauklės, o jis tuo metu stovėjo prieš ją prie virtuvinio stalo ir mama vėl pradėjo jam priekaištauti, kad jis grįžo neblaivus į namus. Tuomet jis, norėdamas praeiti, ją savo dešine ranka patraukė į šoną, o ji tuo metu atsirėmė į virtuvinę spintelę su kriaukle. Ir iš karto, nieko nelaukdamas, jis dešine ranka suėmė jai už kaklo, tačiau jis nespaudė. Nebent, būdamas neblaivus, to nepajautė. Tačiau mamai jis sukėlė fizinį skausmą ir dėl to jis labai gailisi ir žada jos atsiprašyti. Taip pat nori paminėti, kad jis, kai jai suėmė už gerklės, palaikė iki 5 sekundžių ir paleido. Tuomet pasiėmė iš virtuvės sau valgyti ir nuėjo į savo kambarį. Taip pat nori pridurti, kad nemano, kad jis savo motinai galėjo pasakyti, kad tokius, kaip ji reikia smaugti ir žudyti, nes jis ją labai myli. Taip pat nori paminėti, kad jam būnant savo kambaryje, po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jį išvežė į areštinę. Labai gailisi dėl savo tokio netinkamo elgesio motinos atžvilgiu, kadangi jis savo motiną myli ir ji yra jo vienintelis artimas žmogus. Daugiau nieko neturi ką pridurti, tik tai, kad labai gailisi, kad dėl tokio jo elgesio mama galėjo patirti fizinį skausmą. Žada pasitaisyti ir atsiprašyti savo mamos (el. b. l. 104-108).

Nukentėjusioji O. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. sausio 30 d.) parodė, kad 2022 m. sausio 30 d., apie 14.30 val., į buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris pradėjo daužyti parėjęs neblaivus sūnus A. K., kuriam ji ėjo atidaryti buto duris. Tačiau, kadangi ji yra neįgali, sunkiai vaikščiojanti, nepriėjus pilnai iki durų, jas pats atsirakino sūnus, kuris buvo stipriai neblaivus ir iš karto pradėjo šaukti ant jos, kodėl ji negalėjo atrakinti jam durų ir įleisti jo. Sūnui nuėjus į virtuvę, jis pradėjo viską mėtyti. Išgirdusi tai, ji nuėjo pažiūrėti, o sūnus pradėjo daužyti ir stalą. Vėliau, po šaukimo, sūnus ją pastūmė ir ji atsidūrė virtuvėje, prie kriauklės. Tuomet jis jai paėmė už kaklo su ranka ir pradėjo smaugti, sakydamas, kad tokius, kaip ji, reikia tik smaugti ir žudyti. Po smaugimo jis, įsidėjęs maisto, nuėjo į savo kambarį. Tuo metu ji iškvietė pagalbą. Smaugimo metu patyrė fizinį skausmą, tačiau nuo GMP atsisako (el. b. l. 1-8).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo priede – fotolentelėje matyti įvykio vietoje darytos nuotraukos, paraudimai ant moters kaklo (el. b. l. 47-50).

Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. sausio 30 d. 15.51 va. Gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini), apie 14.30 val. bendruose namuose, artimoje aplinkoje, A. K. gim. (duomenys neskelbtini)m. būdamas neblaivus smurtavo prieš savo motiną O. K. gim. (duomenys neskelbtini)m., t. y. žodinio konflikto metu moterį pastūmė, po ko suėmęs O. K. kaklą rankomis, ją smaugė, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Nepilnamečių šeimoje nėra (el. b. l. 62).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2022 m. sausio 30 d. 16.43 val. A. K. nustatytas 1,92 prom. girtumas, alkotesterio patikros sertifikatas galiojantis (el. b. l. 36-39).

2022 m. sausio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03602-22, pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo, dėl to, kad 2022 m. sausio 30 d., apie 14.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje A. K., būdamas neblaivus, smurtavo prieš savo motiną O. K., t. y. žodinio konflikto metu O. K. pastūmė, po ko, suėmęs O. K. kaklą rankomis, ją smaugė, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą (el. b. l. 44-46).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nukentėjusioji yra kaltinamojo motina, todėl laikytina, kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto su motina metu, tyčia vieną kartą pastūmė O. K., po ko savo ranka suėmė jai už kaklo ir smaugė, tokiu būdu nukentėjusiajai O. K. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino ir nurodė, jog buvo neblaivus, jį supykdė tai, kad mama jam neatidarė durų, po to pradėjo jam priekaištauti, kad jis yra neblaivus, todėl sukėlė jai fizinį skausmą. Tai, jog A. K. konflikto metu pastumdamas motiną, po to suimdamas jos kaklą ranka ir smaugdamas sukėlė jai fizinį skausmą, taip pat patvirtina nukentėjusiosios O. K. duoti parodymai, Policijos registruojamų įvykių registro pranešimas, fotolentelė, tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Taigi, minėtų aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – motinai O. K. fizinį skausmą, todėl A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis A. K. su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka, sutinka su siūloma baudžiamojo poveikio priemone (el. b. l. 128-129). Nukentėjusioji O. K. apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuota ir prieštaravimų nepareiškė (el. b. l. 162-163).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę A. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinanti kaltinamojo atsakomybę aplinkybė – jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas, 5 metų laikotarpiu kelis kartus baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, baudos sumokėtos, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 134-150). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

A. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 109-115) – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, A. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 30 d. 15.20 val. iki 2022 m. sausio 31 d. 15.05 val., t. y. viena para, įskaitytinas į bausmę prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas neskirtas, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės laikotarpį uždraudžiant vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, A. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. sausio 30 d. 15.20 val. iki 2022 m. sausio 31 d. 15.05 val., t. y. vieną parą įskaityti į bausmę prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

3. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.