- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-2418-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03091-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Natalja Cikoto
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- N. S.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei N. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės; priteisti išlaikymą neįgaliam nuo vaikystės pilnamečiam sūnui po 300,00 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus gyvos galvos; po santuokos nutraukimo palikti atsakovei pavardę jos pasirinkimu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono miesto apylinkės teismas 2014-04-29 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nutraukė santuoką, tarp ieškovo ir atsakovės dėl atsakovės kaltės. Nustatė nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su jos tėvu ieškovu. Priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300,00 Lt (trys šimtai litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2013-12-17, iki jos pilnametystės. Pavedė ieškovui nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise. Po santuokos nutraukimo atsakovei paliko jos santuokinę pavardę. Teismas nurodė, jog nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė jokio nekilnojamojo turto neturi (b.l.23), iki santuokos nutraukimo yra pasidalinę kilnojamuosius daiktus ir pinigus, dėl to tarp šalių ginčo nėra, ieškovas ir atsakovė transporto priemonių ir piniginių indėlių neturi.
I. A. skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė N. S. apeliaciniu skundu (b.l. 73-76) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-29 sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog šalys neturi dalintino turto, nes pardavus bendrą turtą – butą, gautos lėšos buvo panaudotos bendrai įsigyjant mobilųjį namelį, kuriame šeima ketino įsikurti ir gyventi. Nurodo, jog 2011-11-04 pagal pirkimo-pardavimo sutartį už 9000 Lt pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Butą, (duomenys nesklebtini), pardavė už 50000 Lt, iš kurių 29000 Lt gavo ieškovas į jo sąskaitą, o kitą dalį ieškovas gavo grynais pinigais. Visa pinigų suma nebuvo padalinta, o investuota į mobiliojo namelio pirkimą ir įrengimą. Mobilus namelis buvo įsigytas už pradinį įnašą 9000 Lt ir vėliau sumokant dar 15 000 Lt. Be to, nurodo, jog dalį sumos, kuri buvo sumokėta įsigyjant butą, (duomenys nesklebtini), ji sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, t.y. gautų paveldėjus po tėvo mirties. Todėl nurodo, jog teismas tinkamai neišnagrinėjo turto padalinimo klausimo. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl jai paliktos santuokinės pavardės. Ji pageidauja, jog jai būtų palikta iki santuokos turėta pavardė – K.. Nurodo, jog nors teismas priteisė po 300 Lt nepilnametės dukros išlaikymui, tačiau dukra gyvena iš tikrųjų su savo draugu, o ne pas ieškovą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo sprendimą (b.l. 102-103). Nurodo, jog už butą faktiškai gauta suma sudarė 70 000 Lt, iš kurių 29000 Lt buvo pervesti į jo sąskaitą, o likusi dalis buvo paimta atsakovės. Tokiu būdu pinigai už butą buvo pasidalinti. Nurodo, jog mobilų namelį pirko ne tam, kad kartu gyventų, o kad įrengtų savo pilnamečiui neįgaliam sūnui gyventi. Nurodo, jog 9000 Lt už namelį sumokėjo atsakovė iš savo gautų pinigų, o 11500 Lt sumokėjo ieškovas. Namelis šiuo metu yra įrengtas kaip ūkinis pastatas, tačiau nėra įregistruotas ir įteisintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegija prijungė prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo pridėtus naujus įrodymus (CPK 314 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-19/2006; kt.). Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ar teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kadangi CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).
Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo atsakovę apie bylą ir jos nagrinėjimo laiką ir pagrįstai nagrinėjo bylą be atsakovės, tačiau įvertindamas tai, jog atsakovė nors ir nerūpestingai, tačiau nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis reikšti atsiliepimą, nurodo, jog atsakovės prašymas nutraukus santuoką jai palikti ikisantuokinę pavardę tenkintinas ir šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, nurodant po santuokos nutraukimo N. S. paliktina jos ikisantuokinė pavardė – K..
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teismui nebuvo žinomos aplinkybės apie mobilaus namelio pirkimą, nes šalys tokių duomenų į bylą nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai buvo nurodęs, jog dalintino turto nėra. Tačiau apeliantei kartu su apeliaciniu skundu pateikus įrodymus, jog santuokos metu buvo įsigytas mobilus namelis (b.l. 90), konstatuotina, jog nutraukus šalių santuoką liko nepadalintas turtas.
Ginčo tarp šalių, jog santuokos metu pardavus bendrą turtą – butą, Pergalės g. 1-18, Elektrėnuose, buvo pirktas mobilus namelis, nėra. Tai, jog atsakovė už namelį sumokėjo 9000 Lt patvirtina ir rašytinis įrodymas (b.l. 90). Ieškovas už namelį sumokėjo 11500 Lt. Mobilus namelis buvo pastatytas šalių pilnamečiui sūnui priklausančiame žemės sklype ir įrengtas, tačiau nėra registruotas. Tokiu būdu darytina išvada, jog šalių santuokos metu įgytą turtą sudarė mobilus namelis, įsigytas už 20500 Lt. Ieškovas nurodė, jog minėtą turtą padovanojo neįgaliam sūnui. Įrodymų patvirtinančių šį sandorį byloje nėra. Tačiau įvertinus, jog tai nėra registruojamas turtas, šalys patvirtino, jog namelis stovi jų sūnui priklausančiame žemės sklype (b.l. 109-123), tikėtina, jog namelis buvo padovanotas. Tačiau atsakovės sutikimo nebuvo tam gauta. Ginčo dėl sandorio galiojimo byloje nėra, todėl kolegija nurodo, jog ieškovas, padovanodamas sūnui šalių santuokos metu įsigytą mobilų namelį, jo įsigijimo kaina sumažino dalintiną šalių turtą, tokiu būdu atsakovei priteistina kompensacija (CK 3.123 str. 3 d.).
CK įtvirtina šalių lygybės principą dalinat santuokos metu įgytą turtą, tačiau esant svarbioms aplinkybėms teismas turi teisę nukrypti nuo lygių dalių principo ir turtą tarp šalių padalinti nelygiomis dalimis (CK 3.117 str.). Nagrinėjamu atveju kolegija nurodo, jog yra svarbios priežastys nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismo sprendimu su ieškovu yra nustatyta nepilnametės dukros gyvenamoji vieta. Šioje dalyje teismo sprendimo atsakovė neginčija. Turtą ieškovas padovanojo šalių sūnui, kuris yra neįgalus (b.l. 10-11). Pats ieškovas yra 50 procentų nedarbingas (b.l. 17). Todėl kolegija nurodo, jog šalių turtas dalintinas ne lygiomis dalimis, o ieškovui priskiriant 2/3 turto, o atsakovei 1/3 dalį. Tokiu būdu pagal CK 3.123 str. 3 d. atsakovei priteistina kompensacija sudaro 6833 Lt (20500/3).
Apeliantės argumentai, jog pinigų už butą ji negavo ir nebuvo padalinti kilnojamieji daiktai, yra atmestini kaip nepagrįsti. Sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė dalyvavo, sutartyje atvirtino, jog pinigai, kurie buvo sumokėti grynais, buvo gauti. Tai, jog dalis pinigų buvo pervesta į ieškovo sąskaitą, nesudaro pagrindo teigti, jog pinigai nebuvo pasidalinti tarp šalių, nes šalys tuo metu gyveno santuokoje, ką patvirtino ir pati apeliantė. Be to, apeliantė pateikė įrodymus, jog už mobilų namelį sumokėjo 9000 Lt, todėl darytina išvada, jog pinigus ji gavo.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, tačiau pateikus naujus įrodymus, teismo sprendimas keistinas dalyje dėl turto padalinimo ir pavardės atsakovei. Įvertinus tai, jog atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (b.l. 97-99), tai bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstomos.
Apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos, nes duomenų apie patirtas išlaidas nėra pateikta ir atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme yra atleista, o pašto išlaidos nesudaro priteistino dydžio (CPK 96 str.).
Iš dalies patenkinus skundą, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina pusė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t.y. 250 Lt (b.l. 124-125) (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl po santuokos nutraukimo santuokinės pavardės N. S. palikimo, nurodant atsakovei N. S. po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos turėtą pavardę – K..
Papildyti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą, nurodant, jog iš ieškovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės N. S., a.k. 471060609472, naudai priteistina 6833 Lt kompensacija.
Kitoje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės N. S., a.k. 471060609472, ieškovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 250 Lt bylinėjimosi išlaidų.