- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- 1-322-737/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37546-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- E. L.
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Advokatai
- Petras Lileika
dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, kaltinamajam E. L., jo gynėjui advokatui Petrui Lileikai, nukentėjusiajai R. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, bedarbis, teistas:
1) 2004 m. rugsėjo 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 str. laisvės apribojimu 6 mėn.;
2) 2007 m. sausio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 2 MGL bauda;
3) 2010 m. spalio 5 d. Jonavos raj. apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. - 1aisvės atėmimu 10 mėn.;
4) 2012 m. balandžio 19 d. Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėn.;
5) 2013 m. lapkričio 27 d., Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 290 str. – 4 MGL bauda;
6) 2014 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. – laisvės apribojimu 8 mėn.;
7) 2015 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. (du nusikalstamos veikos epizodai) – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m 6 mėn. 2016 m. kovo 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. L. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 22.00 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo artimu giminaičiu - tėvu L. L. metu, grasino jį užmušti, sudeginti ir susidoroti su juo, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tarpusavio konflikto metu su savo artima giminaite – seserimi R. P. metu, keikdamas ją necenzūriniais žodžiais, grasino padegti ir sudeginti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis E. L., apklaustas teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo atvykęs pas R. P. pasimatyti su tėvu L. L. Prašė tėvo paskolinti pinigų, tačiau pasartasis nesutiko. Tėvui į petį nesudavė, vienas kitam tik buvo paėmę už pečių, tačiau skausmo nesukėlė. Nei tėvui, nei R. P. negrasino.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:
Nukentėjusiosios R. P. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kartu ji yra kaltinamojo sesuo. L. L., jos ir kaltinamojo tėvas, kaltinime nurodytu metu gyveno pas ją, Josvainiuose. Kaltinime nurodytą dieną, apie 22:00 val. į kiemą atvažiavo E. L. Tėtis išėjo į lauką ir pradėjo su juo kalbėtis. Po truputį kilo jų balsų tembrai. E. pykosi su tėčiu ir jam trenkė. Ji viską stebėjo iš namo antro aukšto, todėl smulkiai, kaip viskas vyko, nematė. Girdėjo didelį triukšmą, smūgio nematė, nes E. nugara užstojo. Apie tai, kad buvo suduota tėčiui, sužinojo, iš tėčio. Iš E. kalbos suprato, kad jis neblaivus. Kaltinamasis ją iškeikė, vadino necenzūriniais žodžiais, sakė, kad padegs namus. Išsakyti grasinimai ją išgąsdino. Nukentėjusioji R. P. taip pat patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, posėdžio metu perskaitytus vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. tvarka. O būtent tai, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d. E. jam nuo pačio ryto skambino. Ji girdėjo, kaip tėvas atsiliepdavo į jo skambučius. Suprato, kad E. vėl yra neblaivus ir kabinėjasi prie tėvo. Per įjungtą garsiakalbį girdėjo, kaip E. tėvui sakė, kad atvažiuotų pas jį į Jonavą ir atvežtų maisto, kitaip jį nužudys, papjaus, sudegins. Grasinimai skambėjo nuolat. Matė, kad tėvas susijaudinęs ir bijo jo. E. skambinėjo tėvui visą dieną, ji jo skambučius yra užblokavusi. Taip pat nukentėjusioji patvirtino, kad tą vakarą matė, kaip tėvas išsigando, kai atvažiavo kaltinamasis. Grasindamas jai E. L. šaukė jai: ,,galvoji, kad tau geruoju čia baigsis, sudeginsiu, tikrai padegsiu“. Ji buvo antram aukšte prie lango matė, kai E. nusiteikęs agresyviai, vieną kartą ranka trenkė tėvui, nematė, į kurią vietą pataikė, o vyras, kuris atvežė E., puolė tėvą ginti, raminti E. ir neleisti toliau smurtauti. Kai E. jai grasino, sakydamas, kad sudegins, sukapos ir išžudys jos šeimą, suprato, kad ketinimai yra rimti, nes jis ne vieną kartą teistas už smurtą prieš kitus asmenis, nuolat terorizuoja ir smurtauja prieš tėvą. (t.1,b.l.77-84).
Liudytojo B. P. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis jo paprašė nuvežti į Kėdainius. Nurodė, kad jo tėvui blogai su sveikta. Jis buvo neblaivus. Jam priklausančiu automobiliu FORD GALAXY, vairuojant J. C., nuvažiavo į Kėdainius. Nuvažiavus paaiškėjo, kad kaltinamojo tėčiui su sveikata viskas gerai, kad kaltinamasis norėjo iš jo gauti pinigų. Tarp senelio ir E. kilo konfliktas, jie pradėjo ginčytis. Iš namo antro aukšto moteris, rėkė, kad jie išvažiuotų iš kiemo. Tėvukas atsisakius duoti pinigų matė, kad kaltinamasis buvo suėmęs jam už marškinių ties krūtine. Kad stumdėsi nematė. Negirdėjo, kad grasintų padegti ar susidoroti. Liudytojas B. P. taip pat patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, posėdžio metu perskaitytus vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. tvarka. O būtent tai, kad E. nuėjus šiek tiek toliau, jo tėvas paaiškino situaciją, kad jau daug metų kenčia nuo E., kad smurtauja, reketuoja ir nuolat padaro daug nuostolių, prašė jį parvežti namo. Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu liudytojas patvirtino matęs, kaip kaltinamasis stipriai suėmė savo tėvui už drabužių ties dešiniu pečiu, patraukė į save ir reikalavo jam duoti pinigų. Girdėjo, kaip E. grasino tėvui, sakydamas : „aš jus padegsiu“. (t.1, b.l. 96-99).
Liudytojos J. C. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad ji kartu su B. P. kaltinamajam prašant, nuvežė jį iki Kėdainių. Jis buvo neblaivus. Girdėjo kaip E. nemandagiai kalbėjo su tėvu, kaip ant pradėjo stumdytis. E. pastūmė tėvuką ir įsibėgėjęs lyg bandė jam iš kojos įspirti. Liudytoja patvirtino, kad ji išsigando, prašė B. P., kad pastarasis kaltinamąjį ir jo tėvą išskirtų, B. išlipo iš automobilio ir lyg per vidurį jų atsistojo. Kad E. kumščiu suduotų seneliui į petį, nematė. Girdėjo, kaip E. grasino namus padegti, užmušti. Šie jo grasinimai skambėjo bauginančiai, ji pati išsigando.
Kauno AVPK Kėdainių r. PK alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. 02.54 val. L. L. buvo blaivus (0,00 promilių) (t.1,b.l.106-108), o E. L. iškvėptame ore buvo nustatyta - 1,03 promilės alkoholio (t.1, b.l.109-111).
Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK RS vyr. patrulio V. B. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 22 val. 35 min. patruliuojant gautas pranešimas, kad R. P. kvietė policiją dėl to, kad prie (duomenys neskelbtini) namo kiemo Kėdainių m., Kėdainių m., jos netikras brolis puola ant savo tėvo. Įvykio vietoje nustatyta, kad E. L. sudavė vieną smūgį savo tėvui L. L. bei tampė už drabužių, sukeldamas jam fizinį skausmą, grasindamas sudeginti namus užmušti Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino esąs nekaltas, elgėsi agresyviai, iššaukiančiai, taikytos fizinės prievartos priemonės-antrankiai (t.1,b.l.17-20).
2018 m. rugpjūčio 6 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) Kėdainiai. Kiemas yra aptvertas, įvažiavimo vartai atviri ( t.1,b.l.48-55).
Iš VRM duomenų bazės „Įvykio paieška“ 2018-08-10 išrašo matyti, kad į E. L. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) yra nuolat teikiami pranešimai policijos pareigūnams ir medicinos įstaigai, susiję su E. L. agresyviu elgesiu (t.1, b.l. 29-47 ).
Vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, teismas pagarsino nukentėjusiojo L. L. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d., jam nuo ryto skambinėjo sūnus E. L. Grasino telefonu, kad sudegins, papjaus ir išžudys visus. Apie 22.00 val. jis atvažiavo. Pasijuto nemaloniai, nes žinojo, kad jis yra neblaivus, kad bus konfliktas ir geruoju nesibaigs šis apsilankymas, sunerimo ir išėjo į kiemą. Dėl to, kad nedavė E. reikalaujamų pinigų, kilo konfliktas. Jis girdėjo, kaip E. šaukė ant R. „sudeginsiu“ ir „papjausiu“, kitaip įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu E. ir jam grasino, sakė, kad sudegins, nužudys ir kitaip susidoros su juo. Konflikto metu E. jam tyčia viena ranka trenkė į dešinį petį, sučiupo jam už rūbų, reikalavo duoti pinigų, įžeidinėjo. Kai sūnus jam trenkė ir griebė už drabužių, jautė fizinį skausmą. Kai E. jam grasino, stengėsi nekreipti dėmesio, mano ,kad jo grasinimai nėra rimti. Žino, kad jis turi psichologinių problemų, nuolat grasina, kad pakels ranką prieš save, nusižudys, tačiau tik kalba, bet niekada nieko nedaro. E. ne vieną kartą yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje. Smurtą E. prieš jį, L. L., yra naudojęs daug kartų, tai vyksta jau apie 30 metų, tačiau dažniausiai niekur nesikreipia. Dėl smurto prieš jį, E. yra teistas ir buvo suimtas. Jis nuolat jam grasina, terorizuoja ir smurtauja prieš jį. Bijo E., kai šis yra neblaivus, nes būna labai agresyvus. Dėl šio konflikto jam atleidžia ir pretenzijų neturi (t.1, b. l. 57-63).
BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Atsižvelgiant į komentuojamos nusikalstamos veikos požymių analizę, neabejotina, jog tokio pobūdžio nusikaltimuose ypatinga reikšmė suteikiama nukentėjusiųjų parodymams bei jų analizei. Tik tinkamai įvertinus šiuos įrodymus, galima konstatuoti, jog tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, atliekami nukentėjusių asmenų atžvilgiu, sukėlė jiems įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės.
Nukentėjusioji R. P. nurodė, kad kaltinamasis grasindamas jai buvo nusiteikęs agresyviai, neblaivus, todėl pagalvojusi, kad išsakytus grasinimus jis gali įvykdyti. Liudytoja J. C. taip pat nurodė, kad buvo išsigandusi išgirdusi grasinimus. L. L., nors pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui neigė, kad grasinimai yra realūs, tačiau tuo pat metu patvirtino, jog E. L. turi psichologinių problemų, ne vieną kartą yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje, smurtą prieš jį, L. L., yra naudojęs daug kartų (t.1, b. l. 57-63). E. L. teisiamojo posėdžio metu nors neigė grasinęs nukentėjusiesiems, tačiau tuo pačiu nurodė, kad jei būtų grasinęs, tai būtų tai ir įvykdęs. Taigi, pats kaltinamasis netiesiogiai pagrindė savo grasinimų realumą. Tai, kad kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyviai patvirtina ne tik įvykio vietoje buvę liudytojai, bet ir atvykę policijos pareigūnai, kurie tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodė, kad smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje elgėsi agresyviai, iššaukiančiai, taikytos fizinės prievartos priemonės – antrankiai (t.1,b.l.17-20). Kaltinamojo dažnus agresijos protrūkius patvirtina ir VRM duomenų bazės „Įvykio paieška“ 2018-08-10 išrašas apie tai, kad į E. L. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) yra nuolat teikiami pranešimai policijos pareigūnams ir medicinos įstaigai, susiję su E. L. agresyviu elgesiu (t.1, b.l. 29-47 ). Nustatyta, kad tiek L. L., tiek ir R. P. buvo žinomi kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, jo ankstesni teistumai, anksčiau įvykdytų nusikaltimų pobūdis. Kaltinamasis atvirai demonstravo savo agresyvų elgesį, iškeikė nukentėjusiuosius necenzūriniais žodžiais, smurtinius veiksmus apibūdinantys pasakymai, nukentėjusiojo sugriebimas už drabužių, buvo pakankami, kad nukentėjusiesiems sukeltų baimės ir nerimo, nesaugumo jausmą ir lemtų pagrįstą nukentėjusiųjų manymą, kad grasinimai gali būti iš tikrųjų įvykdyti. Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, teismui nekyla abejonių, dėl E. L. inkriminuotų nukentėjusiesiems išsakytų grasinimų realumo. Neabejotina ir tai, kad E. L. suprato, jog grasinimą išsako taip, kad nukentėjusieji juo patikėtų, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiųjų būsenos. Taigi, E. L. veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad E. L. inkriminuotoje veikoje yra visi BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, tačiau teismas nesutinka su kaltinamajame akte inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimu ir konstatuoja, kad nepagrįstai E. L. veika kvalifikuota kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių, analogišku būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-7-48/2012 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje iš pirmiau aptartų įrodymų nustatyta, kad E. L. toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, paeiliui sekančiais veiksmais grasino dviem asmenims – savo tėvui ir seseriai. Byloje nėra duomenų apie iš anksto susiformavusios tyčios buvimą. Teismas sprendžia kad ji atsirado spontaniškai, veikiant girtumui ir konfliktinei situacijai. Taigi, abi inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo vykdomos vieninga tyčia, nukreipta grasinti nužudymu abiem nukentėjusiesiems. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad E. L. grasindamas L. L. ir R. P. padarė vieną BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Nustačius, kad kaltinamojo E. L. veiksmuose yra visi BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, teismas konstatuoja, kad E. L. įvykdė vieną nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, o būtent būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 22.00 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto su savo artimu giminaičiu - tėvu L. L. metu, grasino jį užmušti, sudeginti ir susidoroti su juo, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tarpusavio konflikto metu su savo artima giminaite – seserimi R. P. metu, keikdamas ją necenzūriniais žodžiais, grasino padegti ir sudeginti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju taip kvalifikuojant E. L. nusikalstamą veiką nebus pasunkinta jo teisinė padėtis, priešingai, iš esmės ji bus palengvinta, nes jis pripažįstamas kaltu ne dėl dviejų nusikalstamų veikų, bet dėl vienos tęstinės nusikalstamos veikos, nustatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
E. L. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 22.00 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto su savo artimu giminaičiu - tėvu L. L. metu, tyčia jam vieną kartą kumščiu sudavė į dešinį petį ir taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, tai yra, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad E. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Nei apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminiame tyrime kaltinamasis nepripažino sudavęs tėvui inkriminuojamą smūgį. Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK RS vyr. patrulio V. B. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad L. L. pareiškė, kad smurtas pasireiškė smūgiu į krūtinę, tampymais. Objektyvus sužalojimo požymiai protokole nenurodyti (t.1,b.l.17-20). 2018 m. rugpjūčio 6 d. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2388/2018(02) nurodyta, kad L. L.dešinio peties srityje kūno sužalojimų nekonstatuota, tačiau nurodyta, kad ir be matomų kūno sužalojimų jam galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (t.1,b.l. 75). Teisiamojo posėdžio metu nei nukentėjusioji R. P., nei liudytojai B. P. ir J. C. nepatvirtino, kad būtų matę E. L. suduotą smūgį. B. P. nurodė matęs tik tiek, kad kaltinamasis L. L. buvo suėmęs už drabužių, tai yra atliko veiksmus, kurie nėra pakankami, norint jo veiką kvalifikuoti pagal nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. sudėtį. Pats nukentėjusysis eilę kartų kviečiamas į teisiamąjį posėdį neatvyko, pateikė teismui epikrizę, pagrindžiančią, kad 2019 m. sausio 18 d. – vasario 4 d. dėl kojos amputacijos buvo gydytas ligoninės stacionare. Nukentėjusioji nurodė, kad L. L. dėl amputuotos kojos ir sveikatos problemų išeiti iš namų negali, todėl neturi galimybės dalyvauti teisiamajame posėdyje. Taigi, vieninteliai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas dėl smūgio nukentėjusiajam sudavimo sukeliant fizinį skausmą yra nukentėjusiojo paaiškinimai užfiksuoti tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje bei jo pirminėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu. Beje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fiksuota, kad smūgis buvo suduotas į krūtinę, kai L. L. parodymuose (1t.b.l.58) nurodoma, kad smūgiuota buvo į dešinį petį.
Esant konfliktinei situacijai ir įtemtiems asmenų santykiams, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Todėl tokiais atvejais ypatingą reikšmę turi įrodymai, kurie gali objektyviai pagrįsti proceso dalyvių parodymus. Nagrinėjamu atveju vienintelio L. L. parodymai nurodo į tai, kad E. L. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Kiti įvykio vietoje buvę asmenys šio smūgio nematė. Sužalojimai specialisto išvadoje nėra konstatuoti. Taigi, įvertinus priešiškus nukentėjusiojo santykius su kaltinamuoju, tai, kad L. L. parodymų dėl smūgio sudavimo nepatvirtina jokie kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, teismas sprendžia, kad šie nukentėjusiojo parodymai apie smurtinius veiksmus, atliktus jo atžvilgiu nėra pakankami E. L. kaltei konstatuoti.
Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) taikymą baudžiamajame procese.
Nagrinėjamu atveju, teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teisme buvo imtasi visų įmanomų priemonių abejonėms ir prielaidoms dėl kaltinamajam inkriminuoto fizinio skausmo sukėlimo L. L. aplinkybių nustatymo pašalinti, t. y. buvo gauta specialisto išvada, atliktos liudytojų apklausos, imtasi kitų veiksmų objektyviai tiesai byloje nustatyti, todėl teismas sprendžia, kad byloje kilusių abejonių ir prielaidų, kad E. L. sudavė nukentėjusiajam L. L. smūgį, sukeldamas fizinį skausmą, pašalinti nebėra objektyvių galimybių, todėl jos vertintinos kaltinamojo naudai. Tad kaltinamasis E. L. pagal BK 140 str. 2 d. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikalstamoje veikoje (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
E. L. padarė vieną nesunkią baigtą nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. Veika padaryta tiesiogine tyčia. E. L. praeityje teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs. Ne vieną kartą teistas už fizinio skausmo sukėlimą L. L.. Administracine tvarka baustas eilę kartų už teisės pažeidimus susijusius su pareigūnų garbės ir orumo pažeminimu, melagingu specialiųjų tarnybų iškvietimu, girto pasirodymu viešoje vietoje (t.2,b.l. 11-29). Nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Eilę kartų gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų susijusių su alkoholio vartojimu (t.2, b.l.65-69). 2018 n. rugsėjo 26 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje konstatuojama Nr. 97TPK-253/2018, kad E. L. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, todėl netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (t.2, b.l.81 psl.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę į tai, kad kaltinamojo padarytoje veikoje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra ir yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad ankščiau taikytos švelnesnės bausmės kaltinamojo elgesiui įtakos nepadarė, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas vieneriems metams.
Teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju nėra išnykę kardomosios priemonės suėmimo skyrimo pagrindai: kaltinamajam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, todėl manytina, kad jis, siekdamas išvengti skiriamos bausmės atlikimo gali slėptis; švelnės kardomosios priemonės nebuvo efektyvios, nes neužtikrino kaltinamojo dalyvavimo procese. Taigi, siekiant užtikrinti netrukdomą bausmės įvykdymą, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
E. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sužaloti R. P. ir L. L.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 7 d. ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 29 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę suėmimą E. L. pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
E. L. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas L. L.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Nuteistajam nuosprendžio apskundimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.