Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-202/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-10
Bylos Nr.
1S-202/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rūta Mickevičienė
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-202/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 10 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. G. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 2 d.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi suimtojo skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. G. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

A. G. kaltinamas tuo, kad jis ir J. G., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, nuo 2012 m. sausio 30 d. 19 val. automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. G., slėptuvėse, padangose, neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 2800,30 g – narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei labai didelį kiekį – 688,48 g – narkotinės medžiagos kanapių dervos, kurias, veikiant bendru išankstiniu susitarimu, J. G. iš Ispanijos Karalystės neteisėtai gabeno slėptuvėse – padangose automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportuojamo automobilio „Mercedes Benz 212“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaboje, iki Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) namo, kur 2012 m. vasario 2 d. 21.30 val. neteisėtai gabentą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų perdavė A. G.. Po ko, tęsiant nusikalstamą veiką ir veikiant bendru išankstiniu susitarimu, nuo 2012 m. vasario 2 d. 21.30 val. A. G. iš Šiaulių m. (duomenys neskelbtini) labai didelį kiekį – 2800,30 g – narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei labai didelį kiekį – 688,48 g – narkotinės medžiagos kanapių dervos, paslėptą slėptuvėse, padangose, automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportuojamo automobilio „Mercedes Benz 212“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaboje, neteisėtai gabeno iki Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. esančios s/b „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kol 21.50 val. automobilį „Mercedes Benz 212“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaboje transportuojamu automobiliu „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sulaikė policijos pareigūnai.

Dėl tokių savo veiksmų A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Be to, A. G. kaltinamas tuo, kad jis ir J. G., veikdami pagal išankstinį susitarimą, nuo 2012 m. sausio 30 d. 19 val. iš Ispanijos Karalystės per Vokietijos Federacinę Respubliką, Lenkijos Respubliką 2012 m. vasario 2 d. 16.23 val. kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną per Kalvarijos kelio postą, Marijampolės rajone, neturėdami leidimo, slėpdami ir nepateikdami muitinės kontrolei, neteisėtai, slėptuvėse – padangose automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. G., transportuojamo automobilio „Mercedes Benz 212“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaboje – gabeno labai didelį kiekį – 2800,30 g – narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių bei labai didelį kiekį – 688,48 g – narkotinės medžiagos kanapių dervos.

Dėl tokių savo veiksmų A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje.

A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2012 m. vasario 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi A. G. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, kurios terminas vėlesnėmis to paties teismo bei Šiaulių apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2013 m. gegužės 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Šioje nutartyje nurodyta, kad kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės terminas pratęsiamas, nes yra pagrindas manyti, jog A. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas).

Konstatuodamas, kad nėra išnykęs A. G. paskirtos kardomosios priemonės pagrindas, teismas pažymėjo, jog šios kardomosios priemonės terminas yra pratęsiamas, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą.

Šalies argumentai

Skundu kaltinamasis A. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį. Kaltinamasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant jam švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat ir jo prašomą užstatą.

Kaltinamasis A. G. nesutinka su teismo išvada, kad būdamas laisvas jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Pažymi, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir galimybę įsidarbinti Šiaulių mieste, jei bus paleistas iš suėmimo. Taip pat turi Lietuvoje gyvenančią motiną. Šios aplinkybės, kaltinamojo nuomone, paneigia teismo manymą, kad jis su Lietuvos Respublika nėra saistomas jokiais ryšiais ir gali išvykti į užsienį. Kaltinamasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Europos sąjungos piliečiui galimybė įsidarbinti ir dirbti kitoje Europos Sąjungos valstybėje yra įstatymiškai sureglamentuota ir negali būti ribojama. Jis pasinaudojo šia teise, išvykdamas dirbti į Ispaniją ir Didžiąją Britaniją, todėl jo gyvenimas užsienyje negali būti vertinamas neigiamai, kaip dar vienas pagrindas, patvirtinantis jo ryšių užsienyje turėjimą ir galimybę pasilėpti.

Kaltinamasis teigia, kad suėmime jis laikomas gana ilgą laikotarpį, nors nuo pirmos apklausos jis neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Byloje esantys faktiniai duomenys nėra pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nes dalis įrodymų surinkti pažeidžiant BPK reikalavimus, o ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikę pareigūnai, kurie teisme apklausti kaip liudytojai, suklastojo duomenis, siekdami jam pakenkti. Šios aplinkybės buvo žinomos ir klausimą dėl jo suėmimo termino pratęsimo nagrinėjančiam apygardos teismui, tačiau teismas jas ignoravo.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad dar neišnagrinėjęs bylą teismas eilinį kartą konstatuoja, jog jis gali būti nuteistas labai griežta laisvės atėmimo bausme. Toks teismo teiginys vertinamas kaip išankstinis nusistatymas prieš kaltinamąjį, nes tokiu teiginiu teismas atskleidžia savo planus ne tik dėl bausmės rūšies, bet ir jos dydžio parinkimo.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. G. skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartis pratęsti kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės - suėmimo terminą yra pagrįsta ir teisėta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai ir liudytojų N. G., M. K., E. M., V. Z., K. S., T. R., R. P., R. D., R. I., G. A., E. P. ir R. M. parodymai, kratos protokolai, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Tuo pačiu pažymėtina, kad sprendžiant dėl kardomosios priemonės teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinami ir byloje esantys įrodymai. Šie klausimai bus sprendžiami tik teisiamajame posėdyje ištyrus byloje esančius įrodymus. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Atsižvelgiant į tai, nenagrinėtini skundo teiginiai dėl neva nepakankamų duomenų, pagrindžiančių A. G. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas kaltinamajam A. G. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė nustatęs tam pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apeliacinio teismo teisėjos nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Sisteminiu požiūriu aiškinant šią teisės normą, darytina išvada, kad pakanka ir vienos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kuria remiantis galima spręsti apie šio suėmimo taikymo pagrindo buvimą.

Bylos duomenimis, A. G. kaltinamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena (numatyta BK 199 straipsnio 2 dalyje) priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kita (numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje) priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Už A. G. inkriminuojamų nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, pastarajam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Sprendžiant klausimą dėl taikomos kardomosios priemonės pagrįstumo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad kaltinamasis A. G., būdamas jauno darbingo amžiaus, iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, t. y. Lietuvos Respublikoje jis nėra saistomas jokiais ryšiais. Pasislėpimo tikimybę sustiprina tai, kad A. G. ilgą laiką gyveno užsienyje, be to, A. G. kaltinamas narkotinių medžiagų kontrabanda, o tai reiškia, jog nusikaltimai galimai padaryti veikiant kartu su užsienio šalių piliečiais. Taigi, kaltinamasis turi ryšių užsienyje. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Kaltinamasis skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai neigiamai vertina jo darbo santykius ir gyvenimą kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Tačiau, iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas šiai aplinkybei nesuteikė prioritetinės reikšmės. Kita vertus, A. G. bylą nagrinėjančiam teismui pateikti dokumentai, susiję su jo įdarbinimu Prancūzijoje, leidžia spręsti apie jo darbo santykius šios šalies įmonėje tik 2009 matų pabaigoje - 2010 metais, kitų jo įdarbinimą patvirtinančių dokumentų A. G. nepateikė. Bylos duomenys patvirtina, kad iki sulaikymo A. G. gyveno Ispanijoje, o kuo jis ten užsiėmė duomenų nėra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, žemesnės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis A. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Kaltinamojo A. G. skunde nurodytos aplinkybės dėl galimybės įsidarbinti Lietuvoje ir socialinių ryšių turėjimas nepaneigia pirmiau aptarto apygardos teismo nustatyto suėmimo pagrindo ir negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės priešpastatant viešajam interesui ir paneigiančiomis teismo išvadas dėl suėmimo termino pratęsimo būtinumo.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl įvertinus nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, kurių padarymu kaltinamas A. G. , pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Baudžiamoji byla, kurioje A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Kita vertus, iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų bazės ir baudžiamosios bylos matyti, kad 2012 m. birželio 28 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu gauta Šiaulių apygardos teisme. Ta aplinkybė, kad byla iš esmės pradėta nagrinėti tik 2012 m. spalio 16 d., yra nulemta vieno iš nuteistojo gynėjo veiksmų, kai šis negalėjo dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose dėl ligos ir atostogų metu. Nuo nurodytos dienos bylos nagrinėjimas vyksta intensyviai, sprendžiami kardomųjų priemonių taikymo kaltinamiesiems klausimai, proceso dalyvių prašymai, apklausiami liudytojai. Bylos nagrinėjimas nebaigiamas, nes proceso dalyvių prašymu nutarta apklausti dar vieną liudytoją, taip pat liko apklausti kaltinamuosius. Taigi nėra pagrindo manyti, kad šios bylos nagrinėjimas yra vilkinamas.

Atsakant į skundo argumentą dėl kardomosios priemonės – užstato ar kitų švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo, pažymėtina, kad švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo klausimą gali spręsti teismas, kurio žinioje yra byla, o apeliacinės instancijos teismas tik patikrina nutarties pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 123 straipsnio 6 dalis, 139 straipsnis).

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n utaria:

kaltinamojo A. G. (A. G. ) skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Rūta Mickevičienė