Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui M. A. (M. A.), tretysis asmuo N. P., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas M. A. palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinį prašė tenkinti.

Teismo posėdžio metu liudytoja T. A. paaiškino, kad ieškovė jos buvusi marti; ieškovė su N. P. gyvena virš dviejų metų; iki 2016 m. kovo mėnesio ieškovė gyveno su jos sūnumi Maksimu. Ieškovė turi tris vaikus, jauniausias vaikas Nikolė, kurios tėvas Nikolajus. Nikolajus vaiką Nikolę išlaiko ir prižiūri. Jos sūnus Maksimas išėjo pas kitą moterį gyventi, ir sūnaus bendras gyvenimas su ieškove nutrūko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Ieškovės dukra N. A. gimė (duomenys neskelbtini), vaiko gimimo akto įraše tėvu įrašytas atsakovas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.140 straipsnio 2 dalį, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 5 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, taip pat vadovaujantis įrodymų vertinimo principais, daroma išvada, jog labiau tikėtina, kad atsakovas M. A. nėra N. A., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o tai yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis)(CK 3.150, 3.152 straipsniai).

Valstybei iš atsakovo priteistinos antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidos – 182 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 392, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Pripažinti, kad atsakovas M. A. (M. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnametės N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Panaikinti nepilnametės N. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše, išduotame 2018 m. balandžio 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje įrašą „tėvas M. A. (M. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš atsakovo M. A. (M. A.) 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsiais sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos - Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“; AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“; Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“,

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų, nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.