Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1041-302/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-03-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-11
Bylos Nr.
2A-1041-302/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-03689-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Jelena Šiškina
Atsakovas
A. K., J. K.
Ieškovas
J. K.
Trečiasis asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1041-302/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03689-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio ir Jelenos Šiškinos,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. K. ir J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams A. K. ir J. K. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir J. K. 10 302,00 Lt nuostolių atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. nuo 2010-02-24 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo .

Nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), stovėjo keturi gyvenamieji namai ir 2009-06-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė atsakovams leidimą Nr. GN/11/05-1801 šių pastatų nugriovimui. Atsakovų pastatas 5A2m turėjo bendrą sieną su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu gretimame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o pastatas 4A2m turėjo bendrą blokuotą sieną su ieškovės gyvenamuoju namu, todėl atsižvelgiant į atsakovų ir ieškovės pastatų konstrukcijų specifiką, griovimo dokumentuose buvo aiškiai numatyta kaip turi būti atliekami griovimo darbai, siekiant nepadaryti žalos ieškovės gyvenamajam namui. 2009-06-22 atsakovai pradėjo griovimo darbus, tačiau tai padarė pažeisdami nustatytus reikalavimus, t. y. atsakovai pastatų 4A2m ir 5A2m sienų, kurios sujungtos su ieškovės žemės sklype esančiu gyvenamuoju namu, griovimo darbus privalėjo atlikti rankiniu būdu, tačiau nesilaikė šio reikalavimo, dėl ko ieškovės gyvenamojo namo sienų kampai apskilo, sienos sutrūkinėjo ir jose atsirado plyšiai, be to, atsakovai nepaisė draudimo ardyti bendrų pastato sienų ir jas nuardė, o taip pat atsakovai privalėjo sustabdyti griovimo darbus, pastebėjus gretimam pastatui padarytą žalą, tačiau to nepadarė, be to, jie išardė bendros ir blokuotos sienos pamatus, o jiems nuardžius sublokuotą sieną ir stogo dalį, dalis ieškovės namo sienos liko neapdengta stogo danga. Tokiu būdu atsakovai neužtikrino ieškovės gyvenamojo namo savybių išsaugojimo, todėl ieškovės namas tapo nesaugus eksploatuoti, t. y. atsakovams nugriovus pastato 4A2m blokuotą sieną ir pastato 5A2m bendrą sieną su ieškovės gyvenamuoju namu, ieškovės gyvenamojo namo siena (t. y. buvusi vidinė) tapo išorine, dėl to sumažėjo sienos šilumos varža, stiprumas bei atsparumas išorės atmosferos kritulių poveikiui. Kreipusis į Departamentą dėl atliktų griovimo darbų, Departamentas sustabdė griovimo darbus, be to, įvardijo atsakovų pažeidimus, kad jie pažeidė darbų vykdymo eiliškumą ir technologinį aprašymą, nesuderino griovimo projekto su ieškove ir taip pažeidė ieškovės teises, nes jos namas tapo nesaugus eksploatuoti bei namo siena tapo neatspari atmosferos kritulių poveikiui. Ieškovė, siekdama išvengti didesnių nuostolių kilimo rizikos, 2009 m. rugsėjį apšiltino ir izoliavo nuo išorės klimato poveikių pažeistą savo gyvenamojo namo sieną ir tokiu būdu patyrė 10302,00 Lt nuostolių. Nurodė, kad atlikusi šiuos darbus, 2009-10-05 raštu kreipėsi į atsakovus dėl žalos neteisėtais veiksmais atlyginimo, tačiau atsakovai jos patirtų nuostolių neatlygino.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad visi pastatų griovimo darbai buvo vykdomi gavus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą, be to, griovimo projektas, kurį parengė J. Dobrovolskio IĮ, buvo patikrintas bei suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009-06-10 protokolu Nr. 1-23-48, ieškovė buvo supažindinta su paruoštu griovimo projektu ir jai buvo įteiktos jos pasirinktų dokumentų kopijos. Ieškovės reikalavimu atsakovai atliko griovimo projekto ekspertizę, kuri jiems kainavo 4165,00 Lt. 2009-05-25 UAB „Statybos projektų ekspertizės centras" pateikė išvadą Nr. 127A, jog besiribojančių pastatų sienos tarpusavyje yra nesujungtos ir atskirtos oro tarpu, be to, buvo suteiktos rekomendacijos dėl griovimo eigos, kurias įvykdžius, ieškovei priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), mechaninis atsparumas bei pastovumas būtų užtikrinti. Atsakovai, vykdydami griovimo darbus, atsižvelgė į jiems pateiktas rekomendacijas, tačiau 2009-06-22 ieškovė pateikė sutarties projektą, kuriame buvo išdėstytos papildomos sąlygos, t. y. kad UAB „Statybos projektų ekspertizės centras" turi vykdyti ir pastatų griovimo priežiūrą, o atsakovai apmokės už šias paslaugas, be to, į sutarties projektą buvo įtrauktas ir punktas, reikalaujantis apšiltinti ieškovei priklausančio namo sieną 10 cm storio poliesterolo plokštėmis, jas padengiant tinku bei nudažant, ir papildomai pratęsti stogo dangą su nuolydžiu į (duomenys neskelbtini) sklypą ir t.t. Tokius ieškovės reikalavimus atsakovai laikė nepagristais ir vertino kaip norą gauti nepagrįstą naudą. 2009-07-07 Statybos sustabdymo aktas buvo surašytas visiškai nepagrįstai ir detaliai neišanalizavus visų faktinių aplinkybių, atitinkamai nepagrįstas ir Departamento 2009-07-16 raštas, kuriame išvada apie bendros sienos buvimą tarp 4A2 /m ir 5A2 /m pastatų bei ieškovės gyvenamojo namo, padaryta jau nugriovus statinio 5A2/m sieną. Atsakovai nurodė, jog pastatų 4A2 /m ir 5A2 /m siena bei ieškovės gyvenamojo namo siena buvo pastatytos šalia viena kitos, jos buvo atskirtos oro tarpu, be to, atsakovų pastatų sienos yra iš rąstų, apkaltos lentomis, dažytos, tuo tarpu ieškovės gyvenamojo namo siena (kaip visas namas iš visų pusių) yra iš blokelių, todėl esant skirtingų savybių sienoms (blokai ir medis), jos negalėjo būti sujungtos arba negalėjo būti bendros. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja nuostolių atlyginimo, nes ji apšiltino tik vieną (iš atsakovų pusės) namo sieną, motyvuodama padidėjusia šilumos varža ir kitomis aplinkybėmis, tačiau likusios namo sienos, pastatytos iš tokios pačios medžiagos (t. y. blokelių) ir pasižyminčios tokiomis pačiomis savybėmis, liko neapšiltintos. Be to, ieškovės gyvenamojo namo kampai buvo apskilę, o sienos sutrūkinėjusios dar iki griovimo darbu vykdymo pradžios, ir namo kampų apskilimo priežastimi, lygiai kaip ir plyšių sienose atsiradimo priežastimi, buvo visai šalia pastato 5A2/m ir ieškovės namo (o iš dalies ir po namu) augusio medžio šaknys, kur šis medis yra pažymėtas net Statybos plane Nr. D-05-10A-SO. Be to, visi griovimo darbai buvo vykdomi laikantis galiojančių teisės aktų nuostatų bei patvirtinto projekto, o prie ieškovės gyvenamojo namo buvusių pastatų sienos buvo ardomos rankiniu būdu, ir mažas ekskavatorius buvo naudojamas tik atitraukti šiukšles ir pakrauti jas į mašiną.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė solidariai iš atsakovų A. K. ir J. K. ieškovės J. K. naudai 10 302,00 Lt nuostolių atlyginimą bei 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. nuo 2010-02-24) iki visiško sprendimo įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad faktas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų vykdant griovimo darbus buvo nustatytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-07-16 d. rašte „Dėl pastatų griovimo (duomenys neskelbtini) " Nr. (100)-11.55-1045, kuriame yra konstatuota, kad vykdant griovimo darbus, buvo nesilaikoma darbų vykdymo eiliškumo ir technologinio aprašymo, be to, buvo nustatyti projekto, pagal kurį buvo vykdomi statybos darbai, trūkumai ir klaidos. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-07-16 raštas „Dėl pastatų griovimo Traidenio g.17, Vilniuje" Nr. (100)-11.55-1045 yra išduotas neviršijant minėtos institucijos nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formų reikalavimų, todėl šį raštą laikė oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią šioje civilinėje byloje, todėl visas aplinkybes, nurodytas minėtame oficialiame rašytiniame įrodyme, laikė visiškai pilnai įrodytomis, nes jos nėra paneigtos kitais šioje civilinėje byloje esančiais (išskyrus liudytojų parodymus) įrodymais (CPK 197 str. 2 d., 176 str. – 179 str.), jis kaip oficialus rašytinis įrodymas, nėra nuginčytas ar panaikintas. Dėl nurodyto rašto teismas kritiškai vertino atsakovų nurodomas priešingas aplinkybes, nurodytas J. Dobrovolskio IĮ griovimo projekte bei 2009-05-25 UAB „Statybos projektų ekspertizės centras" išvadoje Nr. 127A. Teismas taip pat kritiškai vertino atsakovų į bylą pateiktas ekspertizių išvadas, kadangi šios ekspertizės nebuvo skirtos teismo nutartimi šioje civilinėje byloje jos nagrinėjimo metu, todėl jas laikė ne ekspertų išvadomis, bet atsakovų į šią civilinę bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie yra nuginčyti byloje esančiu ir pripažintu oficialiu rašytiniu įrodymu. Teismas pripažino pilnai įrodytomis ieškovės nurodytas aplinkybes apie jai padarytų 10 302 Lt nuostolių dydį, nurodydamas, kad atsakovai į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovės dėstomas aplinkybes dėl jai padarytų nuostolių dydžio.

Šalies argumentai

Atsakovai A. K. ir J. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-04-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, dėl ko byloje buvo netinkamai nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Teismas iš esmės vertino ieškovės įrodymus, o atsakovų įrodymus nepagrįstai atsisakė vertinti. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, kadangi nenustatęs visų civilinės atsakomybės sąlygų, nusprendė, kad atsakovai privalo atlyginti visą žalą.

Atsiliepimas

Atsakovai nesutinka, kad griovimo darbais buvo padaryta žala ieškovei.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-07-16 d. raštą „Dėl pastatų griovimo (duomenys neskelbtini)" Nr. (100)-11.55-1045 laikė turinčiu didesnę įrodomąją galią bei pripažino jame išdėstytas aplinkybes visiškai įrodytomis, kadangi oficialius įrodymus galima paneigti kitais rašytiniais įrodymais, be to, vertinant įrodymų visumą, turi būti daromos išvados, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. 2009-07-16 rašte užfiksuoti faktai negali būti laikomi atitinkančiais tikrovę, nes inspekcijos atstovas objekte, kur vykdomi griovimo darbai, lankėsi jau nugriovus pastatus, plane pažymėtus 4A2m ir 5A2m, todėl jo teiginiai apie atsakovų pastatų bendrų sienų su ieškovės namu buvimą vertintini kritiškai. Inspektorius pareiškė tik savo nuomonę, kuri negali būti prilyginta nenuginčijamam faktui. Tai, kad jo nuomonė nėra kategoriška, patvirtino ir pats inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu. Be to, minėtame rašte kalbama apie galimai bendros sienos egzistavimą tarp minėtų pastatų, tačiau nei šiame rašte, nei kitame dokumente nėra tai patvirtinančių duomenų. Teismas atsakovų pateiktame dokumente – UAB „Statybos projektų ekspertizės centras" 2009-05-25 išvadoje nurodytos aplinkybės, kad abiejų pastatų sienos tarpusavyje nesujungtos, o atskirtos oro tarpu, nevertino kaip patvirtinančios priešingus faktus, tačiau būtent šis dokumentas paneigia 2009-07-16 rašte nurodytą faktą apie bendrą sieną. Ši išvada yra pagrįsta ir teisinga, ji padaryta ekspertų dar nenugriovus pastatų. Nenugriautus pastatus ir realią situaciją taip pat įvertino J. Dobrovolskio IĮ rengdama pastatų griovimo projektą. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad J. Dobrovolskio IĮ griovimo darbų projekto ekspertizę atliko ieškovės parinkti ekspertai, todėl nesuprantama, kodėl ieškovė neigia atliktos ekspertizės teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas nenurodydamas esminių ekspertizės išvadų nevertinimo argumentų, pažeidė CPK nurodytus įrodymų vertinimo reikalavimus.

Ieškovė byloje neįrodė, kad dėl atsakovų atliktų griovimo darbų sumažėjo jos gyvenamojo namo sienos šilumos varža, stiprumas bei atsparumas išorės atmosferos kritulių poveikiui, teismas, neturėdamas specialių žinių ir nesant byloje ekspertizės išvadų šiuo klausimu, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė visiškai įrodė aplinkybes dėl jai padarytos žalos. Apeliantų manymu, ieškovės patirtos žalos dydis jai buvo žinomas dar iki pastatų griovimo darbų, todėl negalima daryti išvados, kad ieškovei buvo padaryta žala dėl atsakovų veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, anot apeliantų, tenkino ieškinį nenustatęs visų civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. kuo pasireiškė atsakovų neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltės. Atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, pastatų griovimo darbus vykdė gavę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą, suderinę pastatų griovimo projektą. Nenustatęs neteisėtų veiksmų, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti buvus priežastinį ryšį. Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovės patirti nuostoliai yra 10 302 Lt, nes į bylą ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad dėl griovimo darbų sumažėjo jos gyvenamojo namo sienos šilumos varža, stiprumas ir atsparumas išorės atmosferos kritulių poveikiui.

Atsiliepimas

Ieškovė J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad atsakovei A. K. priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-18). Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei J. K. (b.l. 20-21). Pagal Statybų projektą, parengtą J. Dobrovolskio IĮ, statybos planą Nr. D-5-10A-SO ir jų aiškinamąjį raštą buvo numatytos pastabos, jog (...) „ardant pastatų sienas, kurios yra sujungtos su gretimame sklype esančių pastatų sienomis, darbai vykdomi rankiniu būdu, atsargiai ir tvarkingai išardant arba nupjaunant sujungimo vietas bei nepažeidžiant išsaugomų sienų. Esant gretimų pastatų (ardomų ir išsaugomų) bendroms sienoms, jos neardomos. Ardymo darbų metu būtina nuolat stebėti šalia (gretimame sklype) esančių pastatų konstrukcijų būklę. Pastebėjus atsiradusius neigiamus reiškinius (plyšiai, deformacijos, nusėdimai), darbus būtina sustabdyti ir pranešti apie tai užsakovui ir projektuotojams“ (...) (b.l. 22-25). UAB „Statybos projektų ekspertizės centro" 2009-05-25 rašte „Dėl pastatų (4A2 /m ir 5A2 /m) sklype (duomenys neskelbtini) , Vilniuje nugriovimo" Nr. 127A rekomenduojama, jog (...) „pamatų ir rūsio konstrukcijų griaunamiems 4A2 /m ir 5A2 /m pastatams neardyti, nes juos išardžius, priblokuoto prie griaunamų pastatų gyvenamojo namo Pušų g. 24 sienos nuosėdžiai gali viršyti leistinus ir įvykti griūtis. Nuardžius griaunamų pastatų antžeminę dalį, rūsį užpilti smėliu" (...), besiribojančių pastatų sienos tarpusavyje yra nesujungtos ir atskirtos oro tarpu (b.l. 26). Griovimo projektas, kurį parengė J. Dobrovolskio IĮ, buvo patikrintas ir suderintas Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009-06-10 protokolu Nr. 1-23-48 (b.l. 110-111). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-07-16 rašte „Dėl pastatų griovimo (duomenys neskelbtini) " Nr. (100)-11.55-1045 nurodyta, jog buvo nesilaikoma darbų vykdymo eiliškumo ir technologinio aprašymo, be to, buvo nustatyti projekto, pagal kurį buvo vykdomi statybos darbai, trūkumai ir klaidos : projekte nenumatyta (duomenys neskelbtini) gatvės ir gretimo sklypo aptvėrimas tvora ar stogeliu bei UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2009-05-29 rašte Nr. 127A yra nurodytas klaidingas teiginys, kad (...) „pastatų sienos nesujungtos, o atsikirtos oro tarpu“ (...), nes nugriovus pastatus matyti, jog vienas iš statinių (5A2 /m) turėjo bendrą sieną su pastato (duomenys neskelbtini) išorine siena (dėl ko nugriovus pastatą 5A2 /m siena tampa neatspari atmosferos kritulių poveikiui), todėl statybos sustabdymo aktu pastatų griovimo darbai (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyti iki kol įstatymų nustatyta tvarka bus pašalintos griovimo metu išaiškėjusios projekto klaidos (b.l. 42-43, 90-96). Pagal 2009-09 atliktų darbų aktą, prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas (b.l. 44-45, 49-50), atlikus pažeistos savo gyvenamojo namo sienos apšiltinimo bei izoliavimo nuo išorės klimato poveikių darbus, ieškovė patyrė 10 302 Lt nuostolių, kuriuos prašo priteisti solidariai iš atsakovų.

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl nuostolių priteisimo, nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau kolegija su šiais argumentais nesutinka, jie prieštarauja teismo sprendime padarytoms išvadoms.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė A. K., valdydama pastatus, pažymėtus statybos plane indeksais 4A2 /m ir 5A2 /m, nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu J. K., nusprendė juos nugriauti savo noru (Statybos įstatymo, galiojusio statinių nugriovimo metu redakcijos 35 str. 1 d. 1 p.), tokiu būdu atlikdami šių pastatų griovimo darbus, šie asmenys, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d., turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kadangi ieškinys pareikštas dėl nuostolių, nesusijusių su sutartiniais santykiais, ginčo santykiams taikytinos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisinės normos (Civilinio kodekso 6.245 str. 4 d.). Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (Civilinio proceso kodekso 227 straipsnio 3 dalis, 159 straipsnio 1 dalis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas sąlygas, būtinas atsakovų deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-07-16 raštu „Dėl pastatų griovimo (duomenys neskelbtini) " Nr. (100)-11.55-1045, kuriame nurodyta, kad, patikrinus darbų eigą vietoje nustatyta, jog nesilaikoma darbų vykdymo eiliškumo ir technologinio aprašymo, numatyto statybos plane Nr. D-05-10A-SO, taip pat nustatyta, kad vienas iš nugriautų statinių (5A2/m) turėjo bendrą sieną su gretimo pastato (duomenys neskelbtini) išorine siena, tuo tarpu 2009-05-29 UAB „Statybos pastatų ekspertizės centras“ rašte išdėstyti teiginiai, kad pastatų sienos nesujungtos, o atskirtos oro tarpu, klaidingi, ir esant tokiai situacijai konstatuota, kad projektas yra nesuderintas, pažeidžiamos (duomenys neskelbtini) savininkų teisės į saugų pastato eksploatavimą, siena tampa neatspari atmosferinių kritulių poveikiui, padarė pagrįstą išvadą, kad šie duomenys patvirtina atsakovų neteisėtus veiksmus ir šie veiksmai įtakojo žalos ieškovės turtui padarymą. Apeliantai nesutinka su minėto įrodymo vertinimu kaip oficialaus įrodymo ir turinčiu didesnę įrodomąją galią, tačiau kolegija sprendžia, kad šis argumentas yra nepagrįstas. Nėra pagrindo abejoti teismo padaryta išvada apie minėto įrodymo pripažinimą oficialiu įrodymu, nes jis atitinka Civilinio proceso kodekso 197 str. 2 d. nurodytas sąlygas, be to, šis raštas nėra nuginčytas ar panaikintas, atsakovų pateikti į bylą įrodymai, kuriais jie rėmėsi atsikirsdami į ieškovės reikalavimą (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimas pastatų griovimo darbams atlikti, Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu patikrintas ir suderintas J. Dobrovolskio IĮ parengtas pastatų griovimo projektas, ieškovės supažindinimas su šiuo projektu, taip pat UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ pateikta išvada) nepaneigė šiame rašte nustatytų faktų. Apeliantai nurodo, kad teismas netinkamai vertino UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ pateiktą išvadą, kuri yra reikšmingas įrodymas, tačiau jo dėstomi argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad šios įmonės pateikta išvada gali būti prilyginta ekspertizės išvadai, kuri atliekama pagal Civilinio proceso kodekso 212 str. – 219 str. nustatytą tvarką. Pažymėtina, kad vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, galiojusiomis pastatų griovimo metu, statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atliko apskrities viršininko administracija, o valstybės lygiu – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos (27 str. 1 d.). Be to, apskrities viršininko administracija privalo tikrinti, ar statinio statyba bei griovimas nepažeidžia: žemės sklypo nuosavybės, valdymo ar naudojimo kitais pagrindais reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų (kai jie privalomi), trečiųjų asmenų pagrįstų interesų, statinio projektavimo sąlygų sąvado (27 str. 3 d.). Atsižvelgiant į minėtos institucijos kompetenciją, jos rašte užfiksuotus pažeidimus, minėtas dokumentas pagrįstai teismo įvertintas oficialiu įrodymu ir turinčiu didesnę įrodomąją galią, todėl apeliantų argumentas, kad šiame rašte buvo išdėstyta tik specialisto nuomonė, nepagrįsta, nes į bylą nėra pateikta duomenų apie šio asmens netinkamą kvalifikaciją.

Atsakovai nurodo, kad ieškovė, reikalaudama nuostolių atlyginimo, nepateikė jokių įrodymų apie jai atsakovų veiksmais padarytą žalą, jos pateikti įrodymai, susiję su jai priklausančio pastato pagerinimo darbais. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad asmuo, siekdamas apginti savo pažeistas civilines teises, turi teisę kreiptis į teismą pasirinkdamas vieną iš Civilinio kodekso 1.138 str. numatytų teisių gynimo būdų ir prašydamas, pvz. atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), kitais šiame ir kituose įstatymuose numatytais būdais, sprendžia, kad minėtas argumentas yra nepagrįstas. Ieškovė pasirinko vieną iš teisėtų jos teisių gynimo būdų, prašydama atlyginti jos patirtus nuostolius, susijusius su tuo, kad atsakovams netinkamai vykdant jiems priklausančių pastatų griovimo darbus, nesuderinus jų su ieškove, buvo pažeista ieškovės kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini) , savininkės teisė į saugų pastato eksploatavimą, jos namo siena tapo neatspari atmosferinių kritulių poveikiui, kaip konstatuota aukščiau minėtame rašte. Ieškovės atlikti jai priklausančio namo sienos apšiltinimo bei izoliacijos nuo aplinkos poveikio darbai tiesiogiai susiję su atsakovams priklausančių pastatų nugriovimu, o už šiuos darbus patirtos išlaidos teismo pagrįstai pripažintos jos nuostoliais, patirtais dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.249 str.). Atsakovai, nesutikdami su jos prašomų priteisti nuostolių dydžiu, nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių būtinybę atlikti tokius darbus, jie taip pat nenurodė kitų būdų, kuriais būtų galima apsaugoti ieškovės namo sieną nuo atmosferinių kritulių poveikio ir atitinkamų paskaičiavimų, susijusių su šios problemos sprendimu, neįrodė, jog ieškovės patirti nuostoliai galėtų būti kitokio dydžio, todėl esant nepaneigtai aplinkybei dėl žalos dydžio, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodytu ieškovės patirtos žalos dydį (Civilinio proceso kodekso 178 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Romualda JanovičienėAndžej MaciejevskiJelena Šiškina