Kauno apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą – R. B.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių pratęsimo R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. spalio 3 d. R. B. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal būsimą gyvenamą vietą ((duomenys neskelbtini)), kurios taikymas pratęstas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutartimi.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. sausio 15 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimas dėl priverčiamųjų medicininių priemonių pratęsimo R. B.. Teikime nurodyta, kad mirus R. B. tėvui, kuris buvo jo globėjas, pacientas išvyko iš (duomenys neskelbtini) globos namų į savo tėvo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Paciento vyresnis brolis tapo laikinu globėju ir nuo 2023 m. liepos 3 d. pacientas prisirašė prie Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio, o nuo 2023 m. liepos 11 d. prisirašė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ PSC, kur toliau vykdoma jo psichinės sveikatos priežiūra - priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas. Brolis nenori būti globėju, suteikė informaciją, kad planuojama pacientą grąžinti atgal į (duomenys neskelbtini) globos namus, kurie taps jo globėju. Yra tvarkomi dokumentai.

Gydytojų konsultacinės komisijos medicininės apžiūros išvadoje nurodyta, kad R. B. nuo 16 m. nustatyta Šizoafektinio sutrikimo diagnozė. Eilę kartų dėl susirgimo paūmėjimų gydytas psichiatrijos stacionaruose. 2012-2014 m. buvo gydytas priverstinai Rokiškio PL. Paskutinį kartą gydytas RKL PK AS 2019 m. ir toliau vėl Rokiškio PL. Keista diagnozė į Paranoidinę šizofreniją (F20.0), kuri išlieka ir šiuo metu. Asmeniui nustatytas 35% darbingumo lygis iki 2039 m. gruodžio 17 d. pripažintas dalinis neveiksnumas. Pacientas nevedęs, vaikų neturi, išsilavinimas 10 klasių, šiuo metu gyvena tėvų name antrame aukšte. Pirmame aukšte gyvena jo pamotė.

Stebimu laikotarpiu tęsiamas paciento gydymas ambulatoriškai PSC. Jis laikėsi paskirto medikamentinio gydymo režimo. Kontaktavo su socialine darbuotoja, psichologe. Išliko menkų interesų. Pasak pamotės, atsiribojęs, laiką leidžia namuose, mažai pastebimas. Dėl psichikos būsenos nurodoma, kad R. B. orientuotas teisingai, kontaktui prieinamas. Psichomotoriškai palėtintas, kiek įtemptas, nerimastingas. Mąstymas lėtoko tempo, rigidiškas. Aktyvios psichoprodukcijos neišklausta, suicidines mintis neigia. Nuotaika saikingai pažeminta, emocijos blėsios. Dėmesio koncentracija apsunkinta. Formaliai kritiškas, medikamentus vartoja. Būklė patenkinama, be žymesnės dinamikos. Pacientas formaliai kritiškas, sutinka lankytis PSC, laikytis paskirto gydymo režimo/vartoti skiriamus medikamentus; agresyvaus elgesio, konfliktų nestebėta; šiuo metu psichotraumuojančių faktorių fone, nesant galutinai apspręstos socialinės situacijos, galimi adaptacijos sunkumai. Siekiant užtikrinti R. B. psichinės būklės stabilumą, rekomenduojama tęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, gydytoja psichiatrė R. G. paaiškino, kad ji pati R. B. negydo, ji asmenį yra mačiusi du kartus, nes neseniai įsidarbino minėtoje įstaigoje. Jo gydytoja šiuo metu serga. Todėl išvada parašyta remiantis medicinine dokumentacija ir išvadomis. Asmuo lankosi įstaigoje, jis iki tol liepos mėnesį buvo išleistas iš stacionaro ir per tą laikotarpį jis reguliariai lankėsi psichikos sveikatos centre. Jis lankėsi pas ją, buvo du kartus. Jo sveikata buvo vertinama kompleksiškai, komisijai buvo pateiktas teikimas, išvada koreguota ir tvirtinta konsultacinės komisijos. Ji laikosi tos išvados, nurodytos teikime. R. B. vaistus vartoja, nes kai paskirta, jis atvyksta, iš būsenos matosi stabilumas. Tai taip pat patvirtina asmenys, kurie jį mato artimoje aplinkoje. Buvo bendrauta su paciento broliu, su pamote, kuri gyvena tame pačiame name kaip ir R. B., ji nurodė, kad su ja nebuvo jokių nesutarimų, grasinimų. Pažymėjo, kad paciento tėtis neseniai mirė, pacientas pergyvena dėl jo netekties.

Asmuo, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą – R. B., teismo posėdžio metu paaiškino, kad vartoja geriamus vaistus, taip pat vartoja ir antidepresantus, juos geria savarankiškai. Naujų incidentų nėra, nei pamotė, nei draugė nėra dėl jo kvietusios policijos. Iš globos namų išėjo, nes baigėsi sutartis. (duomenys neskelbtini) ta sutartis terminuota buvo, ne savavališkai jis išėjo. Gydymo įstaigą jis rinkosi pagal gydytoją, nes pas ją vis gydėsi, todėl norėjo pas ją ir likti. Jo santykiai su broliu geri. Jis gyvena šalia jo. Sutinka, kad jam būtų pratęstas priverstinis gydymas.

Prokurorė teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė tenkinti, kadangi pagrindų nutraukti priverstinį gydymą šiai dienai nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnis numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, o jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. nustatyta diagnozė – Paranoidinė šizofrenija (F20.0). UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų konsultacinės komisijos medicininės apžiūros išvadoje nurodyta, kad tikslinga R. B. pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo ir gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Iš gydytojų konsultacinės komisijos medicininės apžiūros išvados, medicinos įstaigos atstovės bei paties R. B. paaiškinimų matyti, kad R. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PSC žinioje yra nuo 2023 m. liepos 11 d. Stebimuoju laikotarpiu R. B. reguliariai lankėsi gydymo įstaigoje, bendravo su socialine darbuotoja bei psichologe, vartojo paskirtus medikamentus, agresyvaus jo elgesio ar konfliktų nepastebėta, pacientas formaliai kritiškas, sutinka gydytis. Tai patvirtino ir pats R. B., teismo posėdžio metu nurodydamas, kad vaistus jis vartoja savarankiškai, bendrauja ir sutaria su artimaisiais, su jais nėra buvę jokių incidentų, sutinka, kad priverstinis gydymas jam būtų pratęstas.

Tačiau, teismas šiuo atveju įvertina tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PSC, R. B. gydomas nepilnai metus laiko, kelis kartus keitėsi jo gydymo įstaigos, taigi kol kas asmuo nebuvo gydomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstaigoje pakankamą, nepertraukiamą laikotarpį, ypatingai atsižvelgiant į asmens diagnozę, kai toks stebėjimas būtinas užtikrinti, kad asmens pavojingumas yra išnykęs ir priverstinių medicininių priemonių taikymas nebereikalingas. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju gydytojų konsultacinės komisijos išvada surašyta ne pačios asmenį gydančios gydytojos, o gydytojos psichiatrės R. G., kuri asmenį matė vos du kartus, remiantis jos turima medicinine dokumentacija, kadangi asmens gydytoja šiuo metu serga. Teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje pažymėta, jog šiuo metu psichotraumuojančių faktorių fone, nesant galutinai apspręstos socialinės situacijos, galimi asmens adaptacijos sunkumai.

Įvertinus visas šias aplinkybes, tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo galimybės asmens nepertraukiamai ir reguliariai stebėti ilgesnį laiko tarpą, kad būtų tinkamai fiksuojama asmens būklė, be to, tai, kad šiuo metu asmuo pergyvena dėl savo tėvo mirties, dėl šios patirtos psichologinės traumos taip pat itin veikiama jo psichologinė būklė, galimi asmens adaptacijos sunkumai, todėl reikalinga užtikrinti R. B. psichinės būklės stabilumą, teismas daro išvadą, kad pateikti duomenys nepakankami konstatuoti, jog R. B. pavojingumas išnykęs ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jau nebereikalingas.

Dėl šių aplinkybių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paskirta ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. spalio 3 d. nutartimi pakeista priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas psichikos sveikatos centre, pratęstina (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, jog nustačius, kad R. B. būklė priverstinio ambulatorinio stebėjimo taikymo metu pagerėjo ar ambulatorinio priverstinio gydymo taikymas yra nepakankamas, įstatymas įpareigoja (BPK 405 straipsnio 3 dalis) gydymo įstaigą teikti teismui išvadas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 440 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikimą patenkinti.

Pratęsti R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos centre.

Įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vėliau kaip kartą per 6 mėnesius pateikti teismui išvadą dėl R. B. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Nutartį per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jos atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.