Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-08 · Byla Nr. ATP-423-175/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-08
Bylos Nr.
ATP-423-175/2015
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00907-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-423-175/2015;Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00907-2014-4;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.2.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimo R. U. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus pareigūnas 2014-08-21 R. U. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė už tai, kad R. U. 2014-08-21, 15.15 val., kelio (duomenys neskelbtini), kur leistinas greitis 110 km/h, (duomenys neskelbtini)-ame kilometre važiavo automobiliu „Quattro Audi RS4“, viršydamas nustatytą greitį 88 km/h, nes važiavo 200 km/h greičiu ir tuo pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 p. reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-10 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla R. U. nutraukta nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d., įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Institucija skunde prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-10 nutarimą panaikinti ir R. U. paskirti 362 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

Skunde pabrėžiama, kad A. U. padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių, keliantis tiesioginį pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitų žmonių sveikatai ar gyvybei. R. U. padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų ir privalo suvokti, kad toks elgesys kelia pavojų visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, suprasti galimus tokio pažeidimo padarinius jam ir jo artimiesiems. Alytaus rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas R. U. bylą, objektyviai neįvertino policijos pareigūnų parodymų ir greičio matavimo prietaisu užfiksuotų duomenų, su kuriais R. U. buvo supažindintas. Teismas rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kurio veika sukėlė realų pavojų eismo saugumui, paaiškinimais. Alytaus rajono apylinkės teismas mini, kad galimai buvo pažeista Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostata, kurioje nurodyta, kad vaizdo ir garso fiksavimo įranga patruliavimo metu negali būti išjungta. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad tarnybiniame policijos automobilyje, kuriuo buvo užfiksuotas R. U. padarytas KET pažeidimas, nėra įrengta vaizdo ir garso fiksavimo įranga, kuri turėtų veikti nuolat. Tarnybinis automobilis yra skirtas neviešam patruliavimui, dėl to minimos instrukcijos nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Įjungus automobilinį greičio matuoklį, įsijungia tik nuo šio prietaiso įjungimo pradedanti veikti vaizdą fiksuojanti įranga, kuri yra skirta tik kaip papildoma medžiaga esant reikalui pridėti prie padaryto KET pažeidimo medžiagos. Dėl to teismui pateiktame vaizdo įraše fakto, kad pro pareigūnų automobilį dideliu greičiu pravažiuoja automobilis „Quattro Audi RS6 Avant“ nėra užfiksuota. Vaizdo įraše matyti, kad įsijungus vaizdo įrašymo įrangai iš karto fiksuojamas automobilio greitis yra 200 km/h. Šiuo atveju teismas, priimdamas sprendimą, pagrindiniu įrodymu dėl greičio viršijimo laikė pateiktą vaizdo medžiagą, papildomai neatsižvelgdamas į pareigūnų duotus parodymus. Teismo posėdyje dalyvavę pareigūnai nurodė, kad nepaisant to, jog vaizdo medžiagoje matyti, kad priekyje važiuojantis automobilis keletą kartų dingsta iš vaizdo fiksatoriaus ekrano, R. U. vairuojamas automobilis, kol buvo fiksuojamas KET pažeidimas, visą laiką buvo pareigūnų regėjimo lauke. Be to, vyriausiasis patrulis S. R., kuris fiksavo R. U. KET pažeidimą, yra išlaikęs įskaitą ir yra susipažinęs su greičio matavimo prietaiso „Trip-Track“ naudojimo instrukcija ir moka šiuo prietaisu naudotis. Institucijos nuomone, R. U. padarytas KET pažeidimas yra įrodytas, o palikus galioti skundžiamą sprendimą, ateityje priimant sprendimus dėl greičio matavimo prietaisu „Trip-Track“ užfiksuotų KET pažeidimų, bus formuojama neteisinga (ydinga) teismų praktika pagrindiniu įrodymu dėl greičio viršijimo laikant tik vaizdo medžiagą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą R. U. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-10 nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos skundo netenkinti. R. U. nuomone, Institucijos apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs, neatitinkantys tikrovės ir visiškai nepagrįsti bei neteisingi. Apylinkės teismas, vadovaudamasis įstatymu, nuodugniai ištyrė ir tinkamai, teisingai bei objektyviai įvertino visus byloje surinktus įrodymus. Byloje esantis vaizdo įrašas nepatvirtina aplinkybės, kad būtent R. U. padarė KET pažeidimą, tai teisingai konstatuota ir apylinkės teismo nutarime. Iš vaizdo įrašo visiškai nėra aišku, kokie automobiliai važiuoja priekyje, kokie jų valstybiniai numeriai, spalva, modelis ir pan. Iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, kad fiksuojamas buvo būtent R. U. automobilio greitis. Vaizdo įrašas akivaizdžiai paneigia liudytojų policijos pareigūnų parodymus. R. U. taip pat pabrėžia ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir tarnybiniame pranešime yra nurodyti visai kito, į R. U. automobilį labai panašaus, automobilio, kurį iš tikrųjų vijosi patruliai, duomenys, todėl nepaneigta aplinkybė, kad patruliai R. U. automobilį sustabdė per klaidą. Šiuo atveju apylinkės teismas teisingai nustatė, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra patikimų, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių R. U. kaltę padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą ir priėmė pagrįstą nutarimą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Alytaus rajono apylinkės teismas, nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad R. U. padarė ATPK 124 str. 6 d. numatytą pažeidimą, 2015-03-10 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis ir prašo R. U. pripažinti padariusiu ATPK 124 str. 6 d. numatytą pažeidimą ir jį nubausti.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N556 -1022/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-990/2006).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad R. U. viršijo leistiną greitį 88 km/h, t. y. važiavo 200 km/h, kai leistinas greitis 110 km/h ir tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d. Priimdamas skundžiamą nutarimą apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, vadovavosi teisėtumo ir objektyvumo principais, išanalizavo ir tinkamai įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados bei išnaudojęs visas įrodinėjimo galimybes padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, su kuriomis apygardos teismas visiškai sutinka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. U. nuo pat pradžių buvo nuoseklus, visą laiką kategoriškai tvirtino, kad nustatyto greičio neviršijo ir 200 km/h greičiu tikrai nevažiavo. Naujų versijų jis nekėlė nei nagrinėjant bylą apylinkės teisme, nei savo apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas R. U. parodymus atitinkamai įvertino, palygino juos su kitais byloje esančiais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais (policijos patrulių paaiškinimais, vaizdo įrašo duomenimis, kitais rašytiniais įrodymais) ir pagrįstai konstatavo, kad vienareikšmiškai R. U. kaltę padarius ATPK 124 str. 6 d. numatytą pažeidimą pagrindžiančių įrodymų byloje nėra surinkta. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareigūnų teisme duotus paaiškinimus, teisingai pastebėjo, kad jų paaiškinimai ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės neatitinka vaizdo įraše fiksuotų aplinkybių. Nors pareigūnai kategoriškai tvirtino, kad jie aiškiai matė, kaip juos dideliu greičiu aplenkė R. U. vairuojamas automobilis, jie visą laiką šį automobilį sekė ir jis nebuvo dingęs iš jų regėjimo lauko, vaizdo įrašas šių teiginių nepatvirtina. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas patikrino ir įvertino faktines įvykio aplinkybes, išnaudojo visas galimybes objektyviai tiesai byloje nustatyti ir, nustatęs, kad objektyvių įrodymų, patvirtinančių policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes dėl pažeidimo fakto, byloje surinkta nėra, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog policijos pareigūnų parodymų teismas nelaikė R. U. padaryto KET pažeidimo faktą patvirtinančiu įrodymu, nėra pagrindas konstatuoti pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi. Nagrinėjamu atveju pareigūnai nesiėmė visų įmanomų priemonių galimo pažeidimo faktui užfiksuoti ir įrodyti. Nors pareigūnai ir nurodė, kad aiškiai matė, kaip juos dideliu greičiu aplenkė R. U. vairuojamas automobilis ir, kad automobilio greitis buvo 200 km/h, šie jų teiginiai kitais byloje esančiais įrodymais nėra patvirtinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išnaudojo visas įrodinėjimo galimybes, nutarime padarytos išvados grindžiamos iš skirtingų įrodymų šaltinių gautais įrodymais, kurie tarpusavyje palyginti ir tiek atskirai, tiek kaip visuma įvertinti, todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nepašalintos abejonės dėl R. U. veiksmų priešingumo teisei. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą ir vadovaudamasis Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą pagal ATPK 124 str. 6 d. R. U. atžvilgiu, pagrįstai nutraukė nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algerdas Urbšys