Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K. B., teismo posėdyje išnagrinėjo J. K. B., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1944-02-01, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. B. 2014-05-08 apie 20.05 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį FORD FIESTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadindamas abi transporto priemones. J. K. B. iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Savo veika jis pažeidė KET 132, 234 punktų reikalavimus ir todėl traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kaip 2014-05-08 važiavo savo sidabrinės spalvos automobiliu OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ankšta, parkavosi priekiu ir išgirdo pokštelėjimą iš dešinės galinės pusės. Kilo mintis, kad sudaužė kito tamsios spalvos automobilio galinį žibintą, bet galiniame veidrodėlyje matė, kad tarp automobilių yra tarpas. Išlipo, pažiūrėjo, nieko nebuvo, todėl perparkavo automobilį į kitą vietą ir išėjo. Toje vietoje, kur perstatė savo automobilį tikrai stovėjo pilkas automobilis. Turi nuotraukas, jei į jas pažiūrėti, tai aiškiai matyti, kad to mėlyno automobilio kliudyti negalėjo. Automobilyje FORD FIESTA užfiksuotas kairės pusės bamperio kampo nubrozdinimas, o jo darytose nuotraukose nesimato, kad apgadinimai atitiktų. Nuotraukas padarė pats, jų padarymo laikas – jau po to, kai buvo padarytos nuotraukos, esančios byloje. Jis tyrėjai sakė, kad aukščiai neatitinka. Automobilių sugretinimas įvyko Kelių policijos kieme, adresu Mėnulio g. 11, Vilniuje, per pirmą susitikimą su tyrėja, iš viso buvo 2 vizitai. Pirmą kartą buvo tik jo automobilis, matavo su liniuote. Teikdamas savo nuotraukas nori pasakyti, kad kažkas pakeitė nubrozdinimus. Kai darė nuotraukas, ant jo automobilio buvo visai kiti įbrėžimai, negu sugretinimo metu. Buvo tokie įbrėžimai kaip su rupia dilde, dabar tų nubrėžimų kaip su rupia dilde nėra. Savo nuotraukomis noriu įrodyti, kad jo automobilis nenubrozdino FORS FIESTA automobilio, nes rėžiai neatitinka, be to, spalva pakeista. Liudytoja minėjo pilką spalvą, negali būti, kad pastebėjo numerius, bet nepastebėjo spalvos. Jei būtų padaręs avariją, būtų atsiskaitęs, nes jam tų vargų nereikia. Dar nori atkreipti dėmesį, kad per pirmą vizitą tyrėjai sakė, kad schema neteisinga, o per antrą vizitą schema buvo pakeista.

Liudytoja R. B. parodė, kad ji yra automobilio FORD FIESTA valdytoja, o nuo 2014-09-01 jau savininkė. Apie eismo įvykį sužinojo iš policijos. Po 2014-05-08 dienos įvykio, maždaug po savaitės, jos automobilis pateko į kitą eismo įvykį – numušė veidrodėlį. Tada apžiūrėjo automobilį ir pamatė įbrėžimą, galvojo, kad tą įbrėžimą pasidarė pati, nusibrozdino į bordiūrą. Gavo policijos pranešimą, kad 2014-07-28 kviečiama į Kelių policiją. Apie nubrozdinimo laiką sužinojo iš policijos. Veidrodėlis buvo nudaužtas 2014-05-18, Kelių policijoje klausė, kur buvo jos automobilis 2014-05-08. Tada prisiminė, kad su automobiliu 2014-05-08, kaip ir kiekvieną ketvirtadienį nuo 19.00 iki 21.30 val., buvo (duomenys neskelbtini). Jai policijoje pasakė, kada jos automobilis buvo įbrėžtas ir tai matė liudytoja. Buvo sugretinti jos automobilis ir J.K. B. automobilis, nustatyta, kad įbrėžimai viename lygmenyje, ir dar nustatė, kad J.K. B. automobilio spalvos likučiai likę. Kaltininką nustatė pagal spalvą dažų ir atitinkančius nubrėžimo dydį, plotį ir aukštį. Sugretinimo metu J.K. B. sakė, kad aukštis neatitinka, o tyrėja sakė, kad policijos kiemo aikštelė lygi, o kiemas išvartytas ir duobėtas, be to, tokia paklaida leistina. Jos nuomone, aukštis atitiko, o svarbiausia, kad yra eismo įvykio liudytoja.

Liudytojas pareigūnas M. K. parodė, kad dirbant naktinėje pamainoje VPK OVS budėtojo buvo pranešta, kad prie (duomenys neskelbtini) automobilis apgadino kitą automobilį, prisiparkavo kitoje vietoje ir vairuotojas išėjo namo. Atvykę iš karto nerado automobilio. Paskui pagal valstybinius numerius surado apibraižytą iš visų pusių OPEL ASTRA. Vėliau atėjo liudytoja ir papasakojo, kad ji tą vakarą ėjo link (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuo 80 namo ir matė, kaip į tamsios spalvos automobilį atsitrenkė OPEL ASTRA automobilis. Tada ji pagalvojo, kad vairuotojas kvies policiją, bet jis nekvietė, policija neatvyko. Ji nežinojo, ką daryti, paskambino draugui, o draugas pranešė policijai. Apgadintas automobilis buvo jau išvažiavęs, ji, atrodo, ir jo numerius nurodė, parodė, kurioje vietoje jis stovėjo. OPEL ASTRA rado tame pačiame kieme, priešingoje aikštelės pusėje. Schemoje raudonais brūkšniais pažymėtos sugadintos „Opel Astra“ vietos, konkrečiai: buvo galinis bamperis, įlenktas bagažinės dangtis, įbrėžtas galinis bamperis, kairysis kampas, įbrėžtas galinis dešinysis sparnas, įbrėžtas priekinis bamperis. Apgadinimus išmatavo ir aprašė, kol dar nebuvo atėjusi įvykio liudytoja. Nefotografavo, nes neturi fotoaparato. Schema negalėjo būti perdaryta, jis nubraižė tik vieną schemą. Pareiškimas, kad tai antroji eismo įvykio vietos schema – tai absurdas. Tokiais dalykais neužsiiminėja. Vietoje braižoma schema, atiduodama į paieškos skyrių. Būna situacijų, kai reikia patikslinimų, braižoma papildoma schema, jeigu abu vairuotojai dėl kažko nesutinka. O pirmutinė schema visada paliekama byloje. Papildomai braižo tik abiejų vairuotojų sutarimu.

Motyvuojamoji dalis

Nors J. K. B. neigia padaręs jam inkriminuojamus pažeidimus, jo kaltė padarius pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., yra įrodyta liudytojos parodymais, ATP protokolu, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, S. J. rašytiniu paaiškinimu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu su fotolentelėmis ir kita rašytine bylos medžiaga. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija vertintina kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės, kadangi neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos: eismo įvykio liudytoja S. J. rašytiniame paaiškinime (b.l. 14) išsamiai nurodė visas įvykio aplinkybes, taip pat jas papasakojo policijos pareigūnams, nėra jokių objektyvių duomenų, kad ji būtų pažįstama su J. K. B. ir turėtų kažkokį pagrindą jį apkalbėti; iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad automobilių apgadinimų pobūdis ir išdėstymas sugretinus automobilius atitinka; pats J.K. B. neneigia, kad išgirdo kažkokį garsą, kai parkavosi šalia automobilio FORD FIESTA; nors teigia, kad jo pateiktose fotonuotraukose (b.l. 31-33) matomi sugadinimai yra visai kitokie, nei policijos darytose nuotraukose, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes fotolentelėse (b.l. 18-19) užfiksuoti tokie patys automobilio OPEL ASTRA sugadinimai; iš nuotraukų matyti, kad FORD FIESTA sugadinimai yra gana ryškūs ir aiškiai matomi ir tai, kad J.K. B. galėjo jų nepastebėti, mažai tikėtina. Pagal galiojančias KET, kadangi įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo susisiekti su apgadinto automobilio savininku ir įforminti eismo įvykio deklaraciją arba pranešti apie eismo įvykį policijos pareigūnams ir jų sulaukti bei duoti paaiškinimus dėl įvykio, tačiau J. K. B. to nepadarė, perstatė automobilį į kitą vietą ir pasišalino iš įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, J. K. B. veika kvalifikuota tinkamai pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir jis baustinas.

J. K. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, anksčiau administracine tvarka baustas. Skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 30 str., 30² str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutarė:

Pripažinti J. K. B., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1944-02-01, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltu įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Pripažinti J. K. B., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1944-02-01, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltu įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams.

Paskirtas baudas subendrinti ir nustatyti galutinę nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams (LR ATPK 33 str.).

Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.