Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Egidijus Mickevičius Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07515-2015-7

NUTARTIS

2016 m. birželio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apeliantas) V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei S. L. dėl santuokos nutraukimo, atsakovės S. L. priešieškinį ieškovui V. L. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, trečiasis asmuo AB DNB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1) nutraukti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) tarp V. L. ir S. L. sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

2) priteisti ieškovui V. L. 3 (trijų) kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

3) priteisti ieškovui V. L. ir atsakovei S. L. po 1/2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sodybos (žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. 6895-6009-7106), ūkinis pastatas (unikalus Nr. 6895-6009-7117), šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini);

4) priteisti ieškovui automobilius (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

5) priteisti atsakovei S. L. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

6) po šalių santuokos nutraukimo solidariai priteisti iš ieškovo ir atsakovės skolos pagal 2006-05-30 kreditavimo sutartį Nr. 06/423-430 grąžinimą;

7) nustatyti, kad banko sąskaitose ir (ar) ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš šalių valdomos piniginės lėšos liktų tos šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu yra atidaryta banko sąskaita ir (ar) išduota banko kortelė ir (ar) faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.

8) nustatyti nepilnametės dukters A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta kartu su tėvu ieškovu V. L.;

9) priteisti iš atsakovės S. L. nepilnametės dukters A. L. išlaikymui periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

10) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokos metu įgytą pavardę – L.

Be kita ko, motyvavo, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1998-04-08 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. K1VS-1-1691, vidutinė rinkos vertė 37 650 Eur, kuris pripažintinas jo asmenine nuosavybe, nes buvo įsigytas už lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, ir aiškiai išreiškė valią įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn. Prieš santuokos sudarymą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), šį butą 1995-09-27 mainų sutartimi išmainė į dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), prieš mainų sutarties sudarymą A. K. taip pat sumokėjo ieškovui butų kainų skirtumą, t. y. 15 000 Lt kompensaciją. Vėliau butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas už 66 000 Lt pardavė pirkėjams Z. P. ir A. Išmainęs asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, už kurį gavo 15 000 Lt kompensaciją, bei už 66 000 Lt pardavęs mainų sutarties pagrindu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas iš viso gavo 81 000 Lt asmeninių lėšų. 1998-04-08 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K1VS-1-1691 pagrindu už 40 000 Lt įsigijo 3 (trijų) kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu ir gyvena su savo vaikais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 str. įtvirtinta galimybė apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas turi taikyti įstatymus tik leistinais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tose stadijose, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami įrodymai, o šalys savo pozicijoms pagrįsti gali teikti naujai sužinotus ar išreikalautus įrodymus, jeigu šia savo teise nepiktnaudžiauja.

Šiuo atveju atsakovės su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai: 2016-03-29 UAB „RESTO Group“ ginčo buto rinkos vertės nustatymo ataskaita (t. 3, b. l. 8–30, 31), I. R. ir I. S. taupomųjų knygelių kopijos (t. 3, b. l. 39–44), atsižvelgiant į ginčo pobūdį, apelianto gynybos ir atsakovės atsikirtimų argumentus, teismo priimami ir vertinami, kaip papildantys atsakovės poziciją. Teismas mano, kad šie nauji įrodymai bylos nagrinėjimo neužvilkins.

Dėl ginčo buto pripažinimo asmenine apelianto nuosavybe pagrindų (ne) buvimo

Apeliaciniu skundu ieškovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai ginčo buto nepriteisė apeliantui. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus vertina nepagrįstais ir atmeta.

CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 str. 3 d. nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, apibrėžta CK 3.89 str. 1 d.

Pagal CK 3.88 ir 3.89 str. turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikęs atitinkamus rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodinėti šį faktą ir liudytojų parodymais, arba turi įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

CK 3.88 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta nuostata, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atitinka ir iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 str. nuostatą – turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti; turtas, įgytas santuokos metu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Reikšminga ir tai, kad CK 3.117 str. 1 d. nurodoma, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, jog remiantis Santuokos ir šeimos kodekso 22 str. 1 d., vien turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakako konstatuoti faktą, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė, nepaneigia apelianto pareigos, siekiant turto pripažinimo asmenine nuosavybe, įrodyti CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nurodytų sąlygų visumą.

Pirmosios instancijos teismo teisingai motyvuota, jog pagal CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nustatytą reguliavimą netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti duomenys nepaneigia anksčiau minėtos prezumpcijos bei nesudaro pagrindo pripažinti, jog ginčo buto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta ieškovo valia įsigyti šį nekilnojamąjį turtą asmeninėn nuosavybėn.

Apeliantas argumentuoja, jog ginčo butą jis nupirko už asmenines lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, ir šio turto (buto) įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta jo, kaip sutuoktinio, valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn – 1995-09-27 mainų sutartimi asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), išmainė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (gavo 15 000 Lt kompensaciją) (t. 1, b. l. 20–21); 1998-03-30 sutartimi butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė už 66 000 Lt. Taigi, iš viso minėtais sandoriais ieškovas laikotarpiu nuo 1995-09-27 iki 1998-03-30 gavo 81 000 Lt piniginių lėšų. Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 1998-04-08, joje nurodyta buto pardavimo kaina – 40 000 Lt, sutartis sudaryta tarp ieškovo ir pardavėjos J. S. (t. 1, b. l. 23). Viešajame registre ieškovas nurodytas kaip šio buto savininkas (t. 1, b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas, akcentuodamas ginčo buto įsigijimo iš asmeninių lėšų aplinkybes, neįrodė teisinę reikšmę šiame ginče turinčios aplinkybės, t. y. jog ginčo buto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta ieškovo, kaip sutuoktinio, valia įgyti turtą (butą) asmeninėn nuosavybėn. Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12), šalims sūnus M. L. gimė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19). Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog šalys dar iki santuokos sudarymo gyveno kartu, kūrė bendro gyvenimo kartu ateities planus, planavo turėti vaiką (-ų) ir pan. Nuosekli minėtų sandorių sudarymo eiga, laikas, šiais sandoriais perleisto / įgyto turto pobūdis (nekilnojamieji daiktai (butai), atsižvelgiant į tai, jog tuo metu šalys (jų šeima) neturėjo kito gyvenamojo būsto, leidžia teismui pagrįstai manyti, jog ginčo butas įgytas kaip bendras, šalių šeimos poreikius tenkinanti gyvenamoji patalpa, kurioje šalių šeima gyveno iki santuokos nutraukimo.

Aplinkybė, jog šalys 2006 m. ėmė kreditą kito nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir sodybos, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui, savaime neįrodo apelianto argumentų dėl ginčo buto priklausymo jam asmeninės nuosavybės teise pagrįstumo ir (ar) paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovas nepaneigė įstatymu nustatytos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos.

Ginčo buto įsigijimo sutartyje nėra nurodyta, kad ieškovas šį nekilnojamąjį turtą įsigyja būtent asmeninėn nuosavybėn. Nekilnojamojo turto registre minėtas turtas neįregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau jis neįregistruotas ir kaip asmeninė ieškovo nuosavybė (t. 1, b. l. 23, 38). Todėl sprendžiant, ar turtas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, ar jis priklauso abiem šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujamasi minėtomis CK 3.88, 3.89 str. nuostatomis bei byloje pateiktų įrodymų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, jog ieškovas neįrodė, kad minėtas turtas yra jo asmeninė nuosavybė CK 3.89 str. 1 d. 7 p. normos prasme (CPK 178 str.). Be to, asmeninių lėšų gavimas ir naujai įsigyjamo turto kainų panašumas savaime nereiškia, kad turtas įgyjamas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas ir jo asmeninėn nuosavybėn. Lėšų gavimo faktas ir faktas, kad panašiu laikotarpiu įsigytas kitas turtas, nėra tapatūs, jų teisinė reikšmė skirtinga. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog ginčo butas įsigytas už du kartus mažesnę kainą, nei ieškovas turėjo lėšų, jog esminis indėlis į ginčo butą (tiek jį įsigyjant, tiek jį remontuojant) buvo ieškovo piniginės lėšos, gautos iš minėtų nekilnojamojo turto sandorių, sudarytų dar prieš šalių santuoką, vertinami kaip neįrodantys, jog ginčo butas buvo įgytas ieškovui aiškiai išreiškus savo, kaip sutuoktinio, valią įgyti šį butą asmeninėn nuosavybėn, ir klaidinantys, nes akivaizdu, jog minėtus mainų ir butų pirkimo–pardavimo sandorius ieškovas sudarė šalims esant santuokoje (CPK 185 str.).

Kiti apelianto argumentai, jog atsakovė santuokos pradžioje buvo beturtė, jog šalių pagrindinis siekis buvo įsigyti sodybą prie ežero, turėdamos šį tikslą šalys dirbo, taupė lėšas, kartu ėmė paskolą iš AB DNB banko, įsigijo žemės sklypą ir sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ją įrenginėjo, pritaikė bendram šeimos gyvenimui, jog atsakovė norėjo ūkininkauti, jai išduotas ūkininko pažymėjimas, vertinami kaip neturintys teisinės reikšmės šiam ginčui. Be to, akivaizdu, jog įsigyti sodybą šalys nusprendė / suplanavo 2006 m., t. y. praėjus daugiau kaip 7 metams nuo bendro gyvenimo ginčo bute pradžios (t. 1, b. l. 94–102, t. 2, b. l. 61–62, 63–70). Visą šį laiką ginčo būstas buvo šalių ir jų vaikų gyvenamoji vieta, abiejų šalių darbu ir lėšomis išlaikomas ir prižiūrimas būstas (t. 1, b. l. 91, 92–93, t. 2, b. l. 2–5, 6, 26–35, 38–43, 46–54). Duomenų, jog ieškovas inicijavo teisminius procesus dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe ir (ar) siekė atitinkamo ginčo buto statuso pakeitimo registre, byloje nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė.

Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių pirmosios instancijos teismas laikėsi ir jų nepažeidė.

Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį (skundžiamą jo dalį) naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinis skundas atmestinas, todėl apeliantas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovei iš apelianto priteistinas 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme – piniginės lėšos, atsakovės sumokėtos atstovui advokato padėjėjui A. M. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 3, b. l. 32, 33) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (Teisės aktų registras, 2015, Nr. 2015-03968).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. L. atsakovei S. L. 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.