- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2-3272-608/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36290-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Atsakovas
- A. Ž.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, rašytinio proceso tvarka už akių atsakovės A. Ž. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei A. Ž. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės A. Ž. 445,51 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovės rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užpylimo metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės apdraustas gyventojų turto draudimu, draudimo liudijimo Nr. GJELT 2922740. Žalos administravimo bylos Nr. CLT1899956 suvestinė patvirtina, kad butas užlietas iš aukščiau esančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė išmokėjo 445,51 Eur draudimo išmoką buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkei K. D. B. Draudimo išmokos dydžio apskaičiavimas grindžiamas byloje pateiktu turto apžiūros protokolu ir turto žalos įvertinimo skaičiuokle. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2019 m. birželio 13 d. pretenzija, kuria pareikalavo atsakovę per 18 dienų atlyginti ieškovei sumokėtą 445,51 Eur draudimo išmoką arba pateikti raštiškus nesutikimo motyvus. Atsakovė ieškovei prašomos sumos nesumokėjo ir prieštaravimų nepateikė. Ieškovė 2019 m. liepos 29 d. atsakovei išsiuntė pakartotinę pretenziją atsakovei per 18 dienų atlyginti ieškovei sumokėtą 445,51 Eur draudimo išmoką arba pateikti raštiškus nesutikimo motyvus. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei išmokėtą draudimo išmoką arba pateikusi prieštaravimus dėl apmokėjimo, nėra (CPK 178 straipsnis).
Deliktinė atsakomybė asmeniui kyla nustačius būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas (valdytojas), t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tuo metu įvykusias vandentiekio avarijas nėra, atsakovė reikalavimo neginčijo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Šiuo atveju atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškė nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad žala nebūtų padaryta kitiems asmenims. Atsakovės neteisėti veiksmai tapo kitam asmeniui priklausančio turto sugadinimo priežastimi, todėl egzistuoja visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti.
Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju aplietasis butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo ieškovės apdraustas gyventojų turto draudimu, todėl ieškovė aplieto buto savininkei atlygino atsakovės padarytą žalą ir taip įgijo regreso teisę į atsakovę išmokėtos draudimo išmokos sumai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 445,51 Eur išmokėtą draudimo išmoką laikomas pagrįstu ir tenkinamas.
Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur), todėl iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 285 str., 286 str. teismas
nusprendžia:
Priimti atsakovės A. Ž. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės A. Ž. ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai 445,51 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus penkiasdešimt vieną euro centą) išmokėtos draudimo išmokos.
Priteisti iš atsakovės A. Ž. ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 445,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės A. Ž. ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.
Atsakovė sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.