Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-01-21 · Civilinė byla Nr. 2S-289-125/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-21
Bylos Nr.
2S-289-125/2010
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00470-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Eugenija Morkūnienė
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos gyventojų
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2S-289-125/2010Teisėjas Valdas Alška (Proceso Nr. 2-25-3-00470-2009-4)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 116.10.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-937-474/2009 pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji buvo įtraukta į tremtinų asmenų sąrašą ir nuo 1945 m. spalio mėn. iki 1952 m. pabaigos negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2009-07-07 sprendimu pareiškėjos pareiškimą tenkino iš dalies, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą tremtinio statusui gauti, kad A. S. nuo 1945 m. spalio mėnesio iki 1952 m. gruodžio mėnesio negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir slapstėsi, kitą pareiškimo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl sprendimo išaiškinimo prašydama Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-07-07 sprendimo rezoliucinėje dalyje įrašyti, kad A. S. buvo įtraukta į tremtinų asmenų sąrašą.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2009-10-28 nutartimi konstatavo, kad sprendimas yra aiškus, jame yra aiškiai nurodyta, koks juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, dėl kokio juridinę reikšmę turinčio fakto pareikšimas yra atmestas, nurodytas jo atmetimo pagrindas, todėl pareiškėjos prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-10-28 nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – išaiškinti teismo sprendimą įrašant, kad A. S. buvo įtraukta į tremtinų asmenų sąrašus. Nurodo, kad neskundė Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-07-07 sprendimo, kuriuo teismas atmetė reikalavimą dėl įtraukimo į tremtinų asmenų sąrašą, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra surinkta duomenų apie tai ir tokį faktą nustatyti nėra būtina tremtinio statuso gavimui, kadangi manė, jog teismas žino įstatymą ir norint gauti tremtinio statusą nebūtina nustatyti faktą, kad ji su motina buvo įtraukta į tremtinų asmenų sąrašą. Apeliantė mano, jog teismas padarė klaidą, nes teismo posėdžio metu liudytoja E. Ž. patvirtino, kad ji matė kaip 1945 m. į (duomenys neskelbtini) atvyko stribai, kurie perskaitė tremtinų asmenų sąrašą, į kurį buvo įrašytos A. S. tėvų pavardės – (duomenys neskelbtini). A. B. buvo suimtas, o P. B. su vaikais pasislėpė. Taip pat apeliantė pažymi, kad jos seserims, kurios kartu su ja ir mama slapstėsi, teismas yra nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, kad visa šeima buvo įtraukta į tremtinų asmenų sąrašą.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Jei teismo sprendimas yra neaiškus, sprendimą priėmusiam teismui suteikiama teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeičiant jo turinio (CPK 278 str. 1 d.). Poreikis išaiškinti teismo sprendimą atsiranda, kai jis yra neaiškus, o paprastai problemų dėl sprendimo neaiškumo kyla sprendimo vykdymo stadijoje, nes teismo sprendimo pagrindu išduodamame vykdomajame rašte pažodžiui nurodoma rezoliucinė sprendimo dalis (CPK 648 str. 1 d. 4 p.). Sprendimą išaiškinti leidžiama tik esant šioms sąlygoms: 1) sprendimas dar neįvykdytas; 2) nesibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, o pasibaigęs terminas yra atnaujintas (CPK 278 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog sprendimo išaiškinimo institutas yra skirtas patikslinti priimtą procesinį sprendimą, o ne keisti jo turinį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą tremtinio statusui gauti, kad A. S. nuo 1945 m. spalio mėnesio iki 1952 m. gruodžio mėnesio negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, pareiškėjos reikalavimą dėl įtraukimo į tremtinų asmenų sąrašą atmetė, nes byloje nėra surinkta jokių duomenų apie tai. Pareiškėja kreipėsi dėl sprendimo išaiškinimo prašydama sprendimo rezoliucinėje dalyje įrašyti, kad ji buvo įtraukta į tremtinų asmenų sąrašą. Iš šio pareiškėjos prašymo darytina išvada, kad ji prašo pakeisti byloje priimtą sprendimą. Todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmėtė pareiškėjos prašymą nurodydamas, kad sprendime aiškiai nurodyta dėl kokio juridinio fakto nustatyto ir kokiu pagrindu pareiškimas atmestas.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasEugenija Morkūnienė