Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės P. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1568-429/2014 pagal ieškovės P. L. ieškinį atsakovu antstoliui M. P., J. K., tretiesiems asmenims P. R., K. B. dėl turto iš varžytynių protokolo, akto pripažinimo negaliojančiais ir panaikinimo ir pasisavinto turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Dalyvaujantys byloje asmenys procesiniuose dokumentuose gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliaciniame skunde išreikštas prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo neargumentuotas, apeliantė nenurodė jį pagrindžiančių aplinkybių. Teismas nagrinėjamoje byloje pareikšto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingo sprendimo.

Dėl turto pardavimo iš varžytynių. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.

Byloje nustatyta, kad antstoliui M. P. 2009-06-11 buvo pateiktas vykdymui Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-11 išduotas vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-132-478/09 dėl 10.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš skolininkės P. L. išieškotojui P. R., o 2009-07-15 antstolis priėmė patvarkymą dėl skolininkei priklausančių lėšų arešto (vykdomoji byla Nr. 0123/09/01519, b.l. 1, 8). Vykdomasis dokumentas 2009-07-15 buvo išsiųstas VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų filialui dėl piniginių lėšų išieškojimo – išskaičiuojant 70 proc. nuo gaunamų išmokų (vykdomoji byla Nr. 0123/09/01519, b.l. 9).

Išieškotojas P. R. 2011-10-10 kreipėsi raštu į antstolį prašydamas skolos išieškojimą nukreipti į P. L. turtą (vykdomoji byla, b.l. 139). Antstolis 2011-10-11 priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, kuris laikomas tinkamai įteiktu skolininkei P. L. (vykdomoji byla, b.l. 136; 139; 142). Apie būsimas varžytynes buvo paskelbta viešai (vykdomoji byla, b.l. 136, 137-141). 2011 m. lapkričio 17 d. įvykusiose varžytynėse turtas buvo parduotas už 42.000,00 Lt, visa suma sumokėta 2011-11-21 (vykdomoji byla, b.l. 151-153; 159).

Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog išieškojimas buvo vykdomas pagal kelis vykdomuosius dokumentus: 2009-10-19 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-17351-584/09, kuriuo ieškovė P. L. per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įpareigota išmontuoti neteisėtai įstatytas duris, esančias (duomenys neskelbtini), patalpoje tambūre 7-6 (vykdomoji byla, b.l. 98); antstolės S. V. 2010-11-09 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/0340 dėl prisijungimo prie išieškojimo dėl 5.913,35 Lt ir 12,09 Lt AB „Kauno energija“ naudai (vykdomoji byla, b.l 124); antstolės R. S. 2011-07-06 patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo dėl 350,00 Lt išieškojimo pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-13 nutarimą Nr. A-2357-347/2010 (vykdomieji byla, b.l. 127), ir bendra apskaičiuota išieškojimų suma iš ieškovės 2011-10-11 sudarė 24.796,41 Lt (vykdomoji byla, b.l. 136), tačiau aplinkybių, kada buvo pradėti išieškojimai šiose vykdomosiose bylose, ar skolos (jų dalis) buvo išieškomos darant išskaitas ir pan., kaip ir kada antstoliai prisijungė prie išieškojimo vykdomojoje byloje, kuri pagal tuo metu galiojančias įstatymo nuostatas turėjo būti užbaigta, pirmosios instancijos teismas nevertino, formaliai nurodydamas, kad ieškovei apie paskelbtas varžytynes buvo pranešta tinkamai, o jos priešingi teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog parduodant turtą iš varžytynių yra sukuriama jo pardavimo teisėtumo prezumpcija, nes procesą vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Taip siekiama užtikrinti šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisinių santykių stabilumą, teisėtų interesų pusiausvyrą bei įgyvendinti vykdymo proceso operatyvumo principą, t.y. kad turtas būtų parduotas kuo efektyviau ir per protingą terminą. Dėl šių priežasčių CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio klaidų vykdymo procese ištaisymo būdas – turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo institutas, pagal kurį teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažįstamas negaliojančiu – taikytinas tik išimtiniais atvejais. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, kai turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Todėl teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pvz., su CPK 629 str. 3 d., kur nurodyta, kad nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo, CPK 586 str. 2 d. nuostata, kad atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama). Be to, teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 str. 1 d.), gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar nėra galimybės jų apginti kitais būdais (pvz. taikant civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas).

Dėl senaties termino. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir dėl praleisto senaties termino. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai atmetė jos skundą dėl praleisto senaties termino ir nesprendė prašymo atnaujinti senaties terminą, kuris buvo išreikštas žodžiu teismo posėdžio metu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pagal CPK 602 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimams pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos. Turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas 2011 m. lapkričio 21 d. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad apie įvykusias varžytynes, įteikiant aktą pasirašytinai ieškovei buvo pranešta 2012-07-11 (vykdomoji byla Nr. 0123/09/01519, b.l. 153). Aplinkybė, kad ieškovei buvo žinoma apie skelbiamas varžytynes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra reikšminga, nes įstatyme imperatyviai nurodyta, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos. Tokiu būdu ieškinio senaties termino pradžia yra 2011-11-21. Ieškovė skundą dėl antstolio veiksmų pateikė teismui 2012-09-03. Pagal CPK 510 straipsnį užbaigus vykdomąją bylą antstolio veiksmų apskundimas negalimas, nes vykdymo procesas yra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013), todėl Kauno apylinkės teismas 2012-09-04 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos P. L. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų. 2012-09-17 pareiškėja P. L. kreipėsi į antstolį su skundu, kuris 2012-09-25 patvarkymu atsisakė nagrinėti ieškovės P. L. skundą dėl antstolio veiksmų. Teikdama skundus dėl antstolio veiksmų, kai vykdomoji byla užbaigta, o ne pareikšdama ieškinį, ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Netinkamas savo teisių gynimo būdo pasirinkimas nenutraukia ir nesustabdo ieškinio senaties termino. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2013 m. liepos 11d., todėl konstatuotina, jog ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą vienerių metų terminą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pažymėtina, jog antstolio veikla, vykdant valstybės jam pavestas funkcijas, pripažįstama viešąja veikla, atitinkamai jam taikoma viešojo intereso apsaugos taisyklė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, ar nėra teisinio pagrindo taikyti CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatų. Pažymėtina, kad civilinio proceso tikslas yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 str.), todėl teismas spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties termino praleidimo turi įvertinti ne tik ieškovės veiksmus, amžių, sveikatos būklę, bet ir nagrinėjamų klausimų pobūdį ir reikšmę, viešojo intereso apsaugos būtinumą.

Dėl pasisavinto turto grąžinimo. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl reikalavimo grąžinti pasisavintus daiktus atmetimo.

Byloje ieškovė nurodė, kad antstolis pasisavino jos bute buvusį kilnojamąjį turtą, bendrai 33.750,00 Lt sumai, ir prašė įpareigoti antstolį šiuos daiktus grąžinti arba priteisti jų vertę. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t.y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t.y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Taigi, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

Apeliantės nuomone teismas netinkamai įvertino jos ir liudytojų parodymus, nes asmenį „E.“, pas kurį galimai yra antstolio patalpinti daiktai nurodė P. R.. Be to, liudytoja E. R. yra suinteresuota bylos baigtimi, o jos parodymai paneigti liudytojo V. L. parodymais.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškinyje nurodyti daiktai nuosavybės teise priklausė ieškovei. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo parduotas iš varžytynių 2011-11-17, o aktas surašytas 2011-11-21, kas leidžia teigti, jog nekilnojamasis turtas buvo perduotas pirkėjui. Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas tik 2012 m. balandžio 12 d. patenkino ieškovų J. K. ir P. R. ieškinį dėl P. L. iškeldinimo iš buto. Iš prijungtoje vykdomojoje byloje esančio 2012-06-12 vykdomojo rašto nustatyta, kad vykdomasis dokumentas buvo vykdomas antstolio M. P. kontoroje ir grąžintas po įvykdymo 2012-07-10, kas leidžia teigti, jog buvo vykdomas priverstinis iškeldinimas, kurį reglamentuoja CPK 769 straipsnis. Iškeldinamo asmens turtą turi pasiimti pats iškeldinamasis. Tuo atveju, jeigu iškeldinimo metu iškeldinamas asmuo nedalyvauja arba atsisako pasiimti iškeldinamą turtą, to turto apsaugą turi užtikrinti antstolis. Jis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą, po to perduoda jį kartu su aprašo nuorašu saugoti asmeniui, paskirtam turto saugotoju (turtą gali saugoti ir pats antstolis). Aprašo nuorašas išsiunčiamas ar kitaip perduodamas turto savininkui. Turto saugotojas perduoda turtą savininkui antstolio patvarkymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas darydamas tik tikėtiną išvadą, jog pati ieškovė, apsilankydama savo bute, žinodama apie priimtą teismo sprendimą už akių dėl jos iškeldinimo iš buto, daiktus pasiėmė pati ar susitarė su kitais asmenimis dėl šių daiktų iš buto kambario išvežimo, neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, o būtent, ar iškeldinimas buvo vykdomas priverstine tvarka, kokiu būdu buvo perduotas turtas jo įgijėjams, ar antstolis vykdydamas iškeldinimo (buto perdavimo ar pan.) procedūras surašė bute buvusius daiktus į turto apyrašą ir paskyrė turto saugotoją, kt.

Pirmosios instancijos teismas dėl visų ieškinyje ir patikslintame ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų argumentų pasisakė labai abstrakčiai. Nurodė, kad byloje esanti medžiaga patvirtina antstolio veiksmų ir varžytynių procedūrų teisėtumą, kad tai atitinka kreditorių interesus bei savo turiniu ir apimtimi neprieštarauja įstatymo nuostatoms, o ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, tačiau pačiame sprendime trūksta motyvacijos, faktinių aplinkybių, įrodymų ir argumentų vertinimo. Iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, kodėl teismas padarė būtent tokią išvadą, kad varžytynės yra teisėtos, nors pagal Kauno apygardos teismo 2011-06-22 nutartį vykdomoji byla turėjo būti užbaigta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados laikytinos nepakankamai argumentuotos. Dėl šioje nutartyje nurodytų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad dauguma bylos aplinkybių nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, priimant galutinį sprendimą byloje (CPK 93 str., 96 st.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.