Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių surinkėju ir vykdantis individualią veiklą, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį – galutine 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 val. visuomenės labui (neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. L., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, internetinėje svetainėje „www.skelbiu.lt“ 2021 m. sausio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, patalpino skelbimą apie tai, kad parduoda mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 11“, žinodamas, kad to mobiliojo ryšio telefono jį pirkti ketinančiam asmeniui neperduos, 2021 m. sausio 27 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bendraudamas telefonu su L. B. su ja sutarė dėl šio mobiliojo ryšio telefono pardavimo ir pastarajai nurodė už mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 11“ bei jo siuntimą pervesti 403 Eur į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Paysera LT“, bei pažadėjo gavęs pinigus mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 11“ atsiųsti per „Omniva“ paštomatą, gavęs pinigus žadėto mobiliojo ryšio telefono L. B. neišsiuntė, o būtent 2021 m. sausio 28 d. 14.10 val., būdamas prie „Omniva“ Vilniaus EMSI Pajautos paštomato, adresu Vilnius, Pajautos g. 31, suformavo siuntą, kurioje turėjo būti mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 11“, tačiau į paštomatą siuntos nepatalpino, t. y. uždarė tuščią atsidariusį paštomato skyrių ir imitavo siuntimą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai L. B. priklausantį turtą – 403 Eur ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. L., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, socialiniame tinkle „Facebook“ 2021 m. vasario mėn. pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, patalpino skelbimą apie tai, kad parduoda mobiliojo ryšio telefoną „Iphone X“, žinodamas, kad to mobiliojo ryšio telefono jį pirkti ketinančiam asmeniui neperduos, 2021 m. vasario 9 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bendraudamas telefonu su M. M. su juo sutarė dėl šio mobiliojo ryšio telefono pardavimo ir pastarajam nurodė už mobiliojo ryšio telefoną „Iphone X“ bei jo siuntimą pervesti 262,50 Eur į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Paysera LT“, bei pažadėjo gavęs pinigus mobiliojo ryšio telefoną „Iphone X“ atsiųsti per „Omniva“ paštomatą, gavęs pinigus žadėto mobiliojo ryšio telefono M. M. neišsiuntė, o būtent 2021 m. vasario 9 d. 22.54 val., būdamas prie „Omniva“ Vilniaus RIMI Vydūno paštomato, adresu Vilnius, Vydūno g. 4, suformavo siuntą, tačiau į paštomatą siuntos nepatalpino, t. y. uždarė tuščią atsidariusį paštomato skyrių ir imitavo siuntimą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam M. M. priklausantį turtą – 262,50 Eur ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Iš duomenų apie turimas banko sąskaitas išklotinės matyti, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti UAB „Paysera LT“, priklauso J. L. (1 t., b. l. 30-31).

Motyvuojamoji dalis

J. L. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 182 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – šių baudžiamojo įstatymo normų dispozicijose suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-27-746/2015).

Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (L. B. atžvilgiu)

Sugretinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad J. L. kaltinime nurodytu metu, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą imitavo siuntimą ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai L. B. priklausantį turtą – 403 Eur. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu ji teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, kadangi įgytas turtas viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytą nedidelę vertę (5 MGL), tačiau nesiekia didelės vertės (250 MGL).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. L. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (2 t., b. l. 91-92).

Nukentėjusiajai L. B. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti (2 t., b. l. 94-95). Prašymų, skundų negauta.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (M. M. atžvilgiu)

Kaltinamojo kaltę, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo M. M. duoti parodymai. Štai M. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasario 9 d. „Facebook“ tinklalapyje rado pranešimą, kad yra parduodamas telefonas „Iphone X“. Susisiekus su pranešėju, gavo pranešimą, kad telefonas kainuoja 260 Eur, plius atsiuntimas, bendra suma 262,50 Eur. Pranešėjas atsiuntė sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini) J. L.), į kurią persiuntė iš savos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 262,50 Eur. Vakare gavo pranešimą, kad telefonas yra išsiųstas pašto matu „Omniva“ į (duomenys neskelbtini). Laukė 5 dienas pranešimo apie telefono pristatymą ir nesulaukęs nusprendė parašyti į „Omniva“. „Omniva“ atstovė kitą dieną atrašė: „Peržiūrėjome kameras ir sistemoje matome, kad siuntėjas imitavo siuntos įdėjimą, tačiau fiziškai siunta į paštomato skyrių nebuvo įdėta. Rekomenduojame kreiptis į siuntėją ir į policiją“. Pamatęs šią žinutę iškart persiuntė J. L., kuris atrašė, jog atsiųs pinigus atgal. Tačiau pinigų iki sutarto laiko negavo. Norėdamas galutinai įsitikinti, kad yra apgautas, kreipėsi į giminaitį, kuris taipogi norėjo įsigyti nurodytą telefoną ir pareikalavo pateikti asmens dokumentus, kad būtų įtikintas jog nėra apgautas. Asmuo atsiuntė J. L. dokumentų duomenis, kaip garantą parduodamui telefonui (1 t., b. l. 129-131). Tokias aplinkybes pastarasis nurodė ir rašytame pareiškime (1 t., b. l. 79-84). Pirmiau minėtas nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes kartu papildo liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad tikslios datos nepamena, bet jam paskambino giminaičio M. M. motina, iš kurios sužinojo, kad M. M. ketino pirkti mobiliojo ryšio telefoną ir jį apgavo, t. y. pastarasis pervedė pinigus, o telefonas jam nebuvo atsiųstas. Bendraudamas su M. M. sužinojo, kad jį apgavo J. L., o jis (A. K.) minėtą asmenį susirado „Facebook“ ir su juo susirašinėjo, tarėsi dėl neva norimo pirkti telefono „Iphone 10“. Pasak liudytojo, jis (A. K.) J. L. pasiūlė telefoną atsiųsti išperkamuoju paštu, o pastarasis atsakė, jog gali išsiųsti tik per „Omniva“ ar kažkurį kitą paštomatą. J. L. atsiuntė savo banko sąskaitos numerį, t. y. tą patį banko sąskaitos numerį, kuris buvo pateiktas ir M. M.. J. L. jam sakė, kad neapgaus ir pats pasiūlė atsiųsti savo asmens dokumentą. Gavęs J. L. asmens dokumento kopiją, ją iškart persiuntė M. M., kad šis galėtų ją pateikti policijos pareigūnams (1 t., b. l. 176-178). Pirmiau nurodytas aplinkybes, o kartu ir kaltinamojo kaltę patvirtina 2021 m. vasario 19 d. „Omniva“ raštas, iš kurio matyti, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta 2021 m. vasario 9 d. 22.51 val. iš Vilniaus Rimi Vydūno paštomato. Siuntos mokestį sumokėjo siuntėjas, formuodamas siuntą prie paštomato. Siunta fiziškai nebuvo patalpinta į paštomatą, t. y. siuntėjas uždarė tuščią atsidariusį siuntos paštomato skyrių ir imitavo siuntimą (1 t., b. l. 180-182) bei šias aplinkybes detalizuojantis 2021 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš paštomato (2 t., b. l. 4-7, 8-10).

Sugretinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad J. L. kaltinime nurodytu metu, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą imitavo siuntimą ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam M. M. priklausantį turtą – 262,50 Eur. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu ji teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, kadangi įgytas turtas viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytą nedidelę vertę (5 MGL), tačiau nesiekia didelės vertės (250 MGL).

Nukentėjusiajam M. M. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti (2 t., b. l. 80-81). Prašymų, skundų negauta.

Dėl J. L. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę J. L., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos šios bausmių rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikalstamos veikos baigtos, nukentėjusiems žala atlyginta. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiesiems (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. L. – yra itin jauno amžiaus, dirbantis, veikos padarymo metu baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 100-102), veikos padarymo metu neteistas, tačiau po veikos padarymo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, padarytą iki šių veikų padarymo, t. y. 2021 m. sausio 15 d. (2 t., b. l. 103-126). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Pažymėtina, jog J. L. iš esmės nėra itin neigiama asmenybė, tačiau įžvelgiamas jo polinkis nusikalsti itin jauname amžiuje ir veikti ne pagal visuomeninėje susiformavusias nuostatas. Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už jo padarytas veikas paskyrus viešųjų darbų bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam J. L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 38-40) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiajai L. B. turtinė žala atlyginta, ji pretenzijų neturi, taip pat nukentėjusysis M. M. civilinio ieškinio atsisako, kadangi jam padaryta turtinė žala atlyginta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu – kompaktinį diską, esantį voke prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš L. B.), ir skirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

J. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (veika prieš M. M.), ir skirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti J. L. 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. L. paskirti galutinę – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu – kompaktinį diską, esantį voke prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39-44 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Vykdydama viešųjų darbų bausmę, probacijos tarnyba turi teisę:

1) kviesti nuteistąjį atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551);

2) neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių ir kitų institucijų, įstaigų, organizacijų valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją, reikalingus viešųjų darbų bausmei įvykdyti, arba susipažinti su šia informacija;

3) tvarkyti nuteistųjų asmens duomenis;

4) sudaryti ir nutraukti sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė;

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.