Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

2.2. 2024-07-22 pateikė prašymą, kuriuo prašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis nėra išleidžiamas dirbti už atviro tipo bausmės atlikimo vietos ribų. Dėl šio prašymo Vilniaus kalėjimo viršininkas 2024-08-08 priėmė Sprendimą 1, kuriame paaiškino, kad nuteistasis R. T., t. y. pareiškėjas, privalo turėti leidimą gyventi ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje.

2.3. Sprendimą 1 pareiškėjas apskundė LKT 2024-08-26 skundu, kuris dėl nežinomų priežasčių buvo užregistruotas tik 2024-10-01. Dėl šio skundo LKT 2024-10-28, t. y. po dviejų mėnesių po skundo pateikimo, priėmė Sprendimą 2, kuriame nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir kad iš esmės pagrįstai yra reikalaujama turėti leidimą gyventi ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje.

2.4. Su Sprendimais nesutinka, mano, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti, aiškiai prieštaraujantys teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir bausmių vykdymo principams. Pareiškėjas mano, kad jis, kaip Rusijos Federacijos pilietis, bausmių atlikimo sistemoje yra diskriminuojamas dėl jo tautybės ir pilietybės, keliant faktiškai neįvykdomus teisinius reikalavimus - gauti leidimą gyventi ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje.

2.5. Nagrinėjamu atveju susidarė bausmių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų taikymo problema, kadangi LKT laikosi pozicijos, kuri yra nesuderinama su minėtais teisės aktų taikymo principais. Pažymi, jog susidarė „įstatymo spraga“, kadangi individualiu atveju nėra teisės normų, kurios konkrečiai nurodytų, kaip turėtų būti sprendžiama teisinė situacija.

2.6. Tvirtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – UPTĮ) specifiškai niekaip nereglamentuoja nuteistų užsieniečių teisinės padėties, todėl UTPĮ normos gali būti taikomos tik kaip bendrojo pobūdžio normos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau ir – BVK) įtvirtintoms normoms, nes BVK reglamentuoja bausmių vykdymo sąlygas.

2.7. Teisinė padėtis ir bausmių vykdymas yra skirtingos teisinės kategorijos. Teisinė padėtis yra siejama su asmenų teisėmis, laisvėmis ir pareigomis, o bausmių vykdymas plačiąja prasme yra siejamas su sąlygomis, kaip nuteistieji atlieka jiems paskirtas bausmes. Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, turi būti laikomasis lygiateisiškumo principo nuteisto užsieniečio atžvilgiu, jis turi turėti tokias pačias teises į bausmių vykdymo, atlikimo sąlygas kaip ir kiti nuteistieji.

2.8. LKT nepagrįstai riboja pareiškėjo geresnes bausmės vykdymo sąlygas – teisę įsidarbinti, reikalaudama gauti leidimą gyventi ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje, nors nė vienas leidimas jam negali būti išduotas.

2.9. LKT pozicija akivaizdžiai pažeidžia nuteistų užsieniečių teises, teisingumo principą, nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymų principus, bausmių vykdymo individualizavimo, teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą.

2.10. Reikšminga aplinkybe laiko tai, kad, LKT vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra apskritai neteisėtas. Pareiškėjas turi kitokią poziciją ir paaiškina, kad per Lietuvos Respublikos teritoriją vyko tranzitu su savo automobiliu, registruotu Rusijos Federacijoje, kai buvo sulaikytas darant nusikalstamą veiką 2019 m. Pareiškėjo vykimas tranzitu per valstybės teritoriją tuo metu buvo teisėtas, o jį sulaikius ir vėliau nuteisus, teisėto buvimo valstybės teritorijoje pagrindu tapo teismo nuosprendis, kuriuo jis buvo nuteistas ir įgijo nuteistojo statusą, kuris pagal įstatymą taip pat apibrėžia nuteistų užsieniečių teisinį statusą.

2.11. Bausmės atlikimo laikotarpiu, priklausomai nuo nustatytų bausmės atlikimo sąlygų, pareiškėjas buvo ir yra išleidžiamas iš bausmės atlikimo vietos laivai judėti šalies teritorijoje su tam tikrais įpareigojamais (informuoti apie savo buvimo vietą, numatytu laiku grįžti į bausmės atlikimo vietą ir pan.). Būtų kiek nelogiška teigti, kad toks nuteistojo laisvas judėjimas šalies teritorijoje yra neteisėtas, kadangi tam nėra keliami jokie reikalavimai, kaip, pavyzdžiui, turėti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.12. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad daugiau nei penkių metų laisvės atėmimo bausmę atliko Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime. Jo teisinė padėtis buvo švelninama vieną kartą 2020-08-25, perkeliant iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastosios grupės į lengvąją grupę.

2.13. Pareiškėjas 2023-03-28 raštu pateikė prašymą Nr. NPS-20-1803, kuriuo prašė palengvinti bausmės atlikimo sąlygas ir perkelti jį į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Dėl šio prašymo 2023-06-07 buvo priimtas Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimas Nr. SN-20-757 „Dėl atsakymo į prašymą“, kuriuo nuspręsta pareiškėjo neperkelti, motyvuojant tuo, kad jis yra Rusijos Federacijos pilietis, neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje bei neturi darbo vizos. Pažymi, kad minėtas sprendimas buvo skundžiamas LKT 2023-06-29 pateikiant skundą, dėl kurio LKT 2023-07-24 priėmė sprendimą „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl jis nebuvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

2.14. Pagal BVK pusiau atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis nuteistasis gali savarankiškai įsidarbinti ne bausmės atlikimo vietoje, ką ir norėjo padaryti pareiškėjas, 2023-08-07 pateikdamas prašymą Nr. G-20-5457. UAB „Koldlita“ norėjo tarpininkauti pagal bendradarbiavimo sutartį su Marijampolės kalėjimu dėl pareiškėjo įdarbinimo, siūlydama jam automobilių salonų siuvėjo - stažuotojo pareigas. Dėl šio prašymo 2023-08-25 buvo priimtas Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimas Nr. SN-20-1107 „Dėl prašymo leisti savarankiškai dirbti ne bausmės atlikimo vietoje“, kuriuo nuspręsta neleisti nuteistajam dirbti, motyvuojant tuo, kad jis privalo turėti leidimą dirbti. Minėtas sprendimas buvo skundžiamas LKT 2023-09-07 pateikiant skundą, dėl kurio LKT 2023-10-04 priėmė sprendimą „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriame nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl nuteistajam nebuvo leista savarankiškai įsidarbinti ne bausmės atlikimo vietoje.

2.15. Pareiškėjas 2024-05-09 dar kartą pateikė prašymą perkelti jį į atviro tipo bausmės atlikimo vietą BVK 37 straipsnio 5 dalies pagrindu, kadangi tam atsirado teisinis pagrindas, kurį išdėstė Regionų administracinis teismas 2024-02-28 sprendime administracinėje byloje Nr. 11-2669-743/2024 (dėl kito nuteistojo), kuriame nurodyta, kad leidimo dirbti užsieniečiui neturėjimas nesudaro pagrindo nuteistojo neperkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kai nustatoma, kad jis atitinka visus BVK 37 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir jo atžvilgiu įvykdyta bausmės taikymo sąlygą pakeitimo procedūra pagal Perkėlimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus. Po šio prašymo pateikimo ir argumentavimo minėtu teismo sprendimu, netrukus buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, esančią Vilniaus kalėjime, kur šiuo metu toliau atlieka laisvės atėmimo bausmę.

2.16. Neginčijama, kad pareiškėjas atitinka visas BVK 37 straipsnio 5 dalyje nurodytas sąlygas, todėl gali bausmę atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Tačiau pagal BVK 37 straipsnio 7 dalį, nuteistasis gali būti perkeltas atgal į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę toliau atlikti bausmės, jeigu be pateisinamų priežasčių nedirba, kas laikytina bausmės atlikimo sąlygų pabloginimu. Apie tai pareiškėjas gauna žodinius pareigūnų įspėjimus, kad nedirbdamas bus perkeltas, nors dėl įdarbinimo jis yra pateikęs pažymą Vilniaus kalėjime, kuri patvirtina, kad UAB „Koldlita“ jį įdarbintų.

2.17. Akcentuoja, jog nei BVK, nei kiti bausmių vykdymą reglamentuojantys įstatymai nenumato reikalavimo atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistam užsieniečiui gauti leidimą gyventi ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje. Šį reikalavimą kelia tik LKT iš UTPĮ bendrųjų nuostatų.

2.18. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad LKT sprendime, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais 2024-09-06 buvo išleistas į pokalbį dėl darbinės veiklos UAB „Terra Recycling“, tačiau atsisakė jam pasiūlytos darbinės veiklos. Apie tai paklausus pareiškėjo, jis paaiškino, kad net nesuprato, kad tai LKT siūlomas darbas, galimai dėl to, kad jis yra rusakalbis ir jam nebuvo tai tinkamai paaiškinta. Tačiau akcentuoja, jog jis yra susiradęs darbovietę, kur gali būti įdarbintas, yra pateikęs darbdavio pažymą kalėjimo administracijai, todėl jis tikrai nevengia įsidarbinti ir to nori.

2.19. LKT bendrai gali rasti būdą kaip įdarbinti nuteistąjį už bausmės atlikimo vietos ribų, kaip bendradarbiaujant. Taigi, pareiškėjo manymu, nėra teisinio aiškumo dėl to, ar nuteistąjį įdarbinant pagal LKT pasiūlytą darbą arba bendradarbiaujant su įmonėmis toks reikalavimas turėti leidimą nėra taikomas.

2.20. Jeigu įdarbinant nuteistą užsienietį pagal LKT pasiūlymą įsidarbinti arba bendradarbiaujant su įmonėmis taip pat yra taikomas reikalavimas turėti leidimą gyventi ir (ar) dirbti Lietuvos Respublikoje ir tai yra faktiškai neįgyvendinama dėl teisinio reguliavimo ir taikomų ribojimų, tai kyla daug prieštaravimų. Tuo tarpu netaikant reikalavimo turėti leidimą susidaro diskriminacinė situacija, kad nuteistasis pats negali susirasti darbo už laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos ribų, o turi dirbti tik LKT pasiūlytą darbą, kuris darbo sąlygų ir apmokėjimo prasme gali būti ir žymiai blogesnis.

2.21. Mano, jog LKT supranta tokios situacijos neaiškumą, kad nuteisti Rusijos Federacijos piliečiai objektyviai negali gauti nei leidimo gyventi, nei leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje pagal nustatytus bendruosius reikalavimus, taip pat galiojant specialiajam teisės aktui dėl karinės agresijos, tačiau laikosi formalios pozicijos ir net nebando niekaip spręsti tokios situacijos. Kiek žinoma, nuteistų Rusijos Federacijos piliečių yra gana daug ir jų teisės taip pat yra ribojamos tais pačiais argumentais. Ko gero LKT tikslas yra išlaikyti bausmės atlikimo vietose iki pat bausmės atlikimo pabaigos visus nuteistus Rusijos Federacijos piliečius, kas prieštarauja bausmės paskirčiai ir visiems minėtiems bausmių atlikimo principams.

2.22. Kartu pažymi, kad skundas buvo išnagrinėtas ir atsakymas pateiktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau ir - VAĮ) įtvirtintą 20 darbo dienų terminą sprendimui priimti. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad skundas buvo pateiktas 2024-08-26, o skundžiamas sprendimas priimtas tik 2024-10-28, bei nebuvo jokių aplinkybių, dėl kurių 20 darbo dienų terminas galėjo būti pratęstas ir nuteistasis nebuvo apie tai įspėtas, dėl to laiko, kad skundžiamą sprendimą priėmęs subjektas pažeidė VAĮ normas ir pažeidė gero administravimo principą.

3. LKT su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

3.1. Dėl leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje paaiškina, kad:

3.1.1. Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, neturintis leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl, vadovaujantis UTPĮ 58 straipsnio 3 dalimi, negali būti atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Be to, pareiškėjui nėra suteikiama galimybė išeiti iš laisvės atėmimo vietos, kadangi nusikalstamos veikos padarymas Lietuvos Respublikos teritorijoje savaime neįteisina užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje bei nesudaro teisinio pagrindo leidimui laikinai gyventi ar nacionalinei vizai gauti.

3.1.2. Nagrinėjamo ginčo kontekste bausmę Lietuvos Respublikoje atliekančio užsieniečio, neturinčio leidimo laikinai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, pagal darbo sutartį atliekamos darbo funkcijos de jure turi būti laikomos nelegaliu darbu.

3.1.3. Skundžiamu Sprendimu 2 pareiškėjui buvo tinkamai ir išsamiai išaiškintos teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių teisę laikinai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, nuostatos bei išaiškinta leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarka. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, kad užsienio valstybės pilietis gali teisėtai įsidarbinti (ar dirbti) Lietuvos Respublikoje turint leidimą dirbti (arba jeigu darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos įgyti leidimą dirbti) bei darbuotojo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, akcentuojant, jog nusikaltimo padarymas Lietuvos Respublikoje negarantuoja užsieniečiui galimybės įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, nesuteikia teisės ir nėra pagrindas leidimui laikinai gyventi ar nacionalinei vizai gauti.

3.1.4. Sprendimu 2 LKT išsamiai ir tinkamai išaiškino, jog, atsižvelgiant į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nuteistasis užsienietis neturi teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jo leidimas gyventi yra negaliojantis arba Užimtumo tarnyba nėra išdavusi leidimo dirbti nuteistajam užsieniečiui. Pareiškėjo atstovas buvo informuotas, jog skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas neturi nei leidimo gyventi, nei leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, akcentuojant, jog Lietuvos Respublikoje bausmę atliekantis ir neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis užsienietis negali pateikti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinei vizai gauti, nes nusikaltimo padarymas Lietuvos Respublikos teritorijoje užsieniečiui negarantuoja galimybės įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, nesuteikia teisės ir nėra pagrindas leidimui laikinai gyventi ar nacionalinei vizai gauti.

3.2. Dėl skundžiamų Sprendimų teisėtumo paaiškino, kad:

3.2.1. Skundžiami Sprendimai apskritai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi yra informacinio pobūdžio. Priešingai, negu teigia pareiškėjas, skundžiamuose Sprendimuose nėra sprendžiama dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinės vizos išdavimo pareiškėjui, juose yra išaiškinamos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios užsieniečių teisę laikinai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, tačiau jokių patvarkymų arba įpareigojimų, skirtų konkrečiai pareiškėjui nėra, jokių teisinių pasekmių pareiškėjui minėti Sprendimai nesukelia.

3.2.2. Nagrinėjamu atveju, skundžiamuose Sprendimuose nėra viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui (šiuo atveju pareiškėjui) nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų. Teismas sprendžia ginčus dėl teisės, o skundžiami Sprendimai jokių teisinių padarinių pareiškėjui nesukelia, pastarajam yra suteikiama informacija ir nurodoma, kokiais teisės aktais vadovavosi LKT bei LKT Vilniaus kalėjimo darbuotojai. LKT manymu, tokie Sprendimai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.

3.2.3. Pareiškėjo skundžiami Sprendimai buvo priimti objektyviai įvertinus reikšmingus faktus, vadovaujantis gero viešojo administravimo principu. Sprendimai yra argumentuoti ir motyvuoti, priimti remiantis galiojančiais teisės aktais bei aktualia teismų praktika, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra aiškūs, kad būtų suprantami, sprendimuose yra aiškiai nurodyta prašymo netenkinimo priežastis, nurodyta apskundimo tvarka, sprendimai yra pasirašyti juos priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo.