Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Teisejas A.Gaputis Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.2.6.;

1.1.3.2.; 1.2.3.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2005 m. spalio 12 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. Š. apeliacini skunda del Panevežio apygardos teismo 2005 m. rugpjucio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. ir nuteistas laisves atemimu 14 (keturiolikai) metu, bausme atliekant pataisos namuose.

Išieškota iš B. Š. 82,08 litai valstybei.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. Š. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. vasario 21 d. apie 23 val. savo bute, esanciame ( duomenys neskelbiami) del asmeniniu nesutarimu ir pykcio tycia itin žiauriai nužude savo žmona Z. Š. – sudave jai kumšciais du smugius i veida, po ko, pastarajai pargriuvus ant žemes, užgriudamas ant jos bei suspausdamas ja keliais, padare Z. Š. muštine žaizda apatineje lupoje, poodines kraujosruvas veide, krutines lastoje, rankose, kojose, dešines puses 8 ir kaires puses 7 šonkauliu bei krutinkaulio lužius, paviršini kepenu iplyšima, žaizdas dešiniame plautyje, po to, kirvio ašmenimis suduodamas Z. Š. du kartus i apatine pilvo sieneles dali ir viena karta i dešine šlauni, padarydamas šiose vietose kirstines žaizdas, to pasekoje del kirstines šlaunies žaizdos, lydimos giliosios šlaunies arterijos sieneles sužalojimo Ž. Š. 2005 m. vasario 22 d. mire.

Apelianto nuomone, ivertinus visas jo paminetas aplinkybes, teismas jo veika turetu kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d.

Nuteistasis ir jo gyneja, nagrinejant byla apeliacine tvarka, prašo apeliacini skunda tenkinti, prokuroras prašo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustate nusikaltimo padarymo mechanizma ir nuteistojo A. Š. veika kvalifikavo kaip tycini nusikaltima. A. Š. savo apeliaciniame skunde teigia, kad nukentejusiaja savo žmona Z. Š. nužude ne tycia, o del neatsargumo, kirvio kampu užkabines už kelnaiciu, noredamas ja prisitraukti arciau, ir tokiu budu padarydamas sužalojimus, sukelusius nukentejusiosios mirti.

Iš teismo medicinos specialisto išvadu matyti, kad Z. Š. mirties priežastimi buvo umi mažakraujyste, išsivysciusi sužalojus giliosios šlaunies arterijos sienele. Gilioji šlaunies arterija buvo nupjauta padarant kirstinius sužalojimus kertanciu, pleištiniu savybiu turinciu irankiu, panyrant pleišto kampu, galimai kirviu, paimtu ivykio vietoje (b.l. 24-27, 52-53). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiantis ištirtais irodymais, išsamiai motyvuojant, paneigta A. Š. versija, kad šlaunies arterija Z. Š. jis galejo nupjauti netycia, kirviu užkabinus už kelnaiciu ir tempiant i save nukentejusiaja. Kirviu padarytu sužalojimu lokalizacija, pobudis, dydis, žaizdu gylis rodo, kad šie sužalojimai buvo padaryti ne užkabinus už kelnaiciu ir tempiant nukentejusiaja (tokiu atveju galejo buti padaryti tik paviršiniai pjautiniai – pleštiniai sužalojimai), o pakankamai didele jega kertant kirvio ašmenu kampu nukentejusiajai i apatine pilvo dali (sužalotas gaktikaulis, kuris yra po 7-8 cm minkštuju audiniu sluoksniu, žaizdu kanalai yra pakankamai gilus). Savo pirminiuose parodymuose, duotuose tuoj po padaryto nusikaltimo, ir parodymu patikrinimo vietoje metu (b.l. 67-68, 69-75) A. Š. taip pat parode, kad žmonai parkritus ant grindu, jis paeme kirvi ir sededamas ant sofos, ištieses ranka kirto jai du kartus i apatine pilvo dali bei viena karta i dešine šlauni. Šiuose parodymuose nurodytas A. Š. padarytas kirviu kuno sužalojimu, sukelusiu mirti, mechanizmas (A. Š. kirviu kerta i apatine kuno dali), visiškai atitinka teismo medicinos ekspertizes išvadas (sužalojimai padaryti kertant kirvio ašmenu kampu i apatine kuno dali). Nuteistojo A. Š. teiginys, kad sužalojimai nukentejusiajai šlaunyje buvo padaryti jo skunde nurodytomis aplinkybemis, - užkabinus už kelnaiciu ir tempiant i save, nes jie padaryti kirvio pleišto kampu, yra nepagristas ir neatitinka faktiniu bylos duomenu. Kaip matyti iš nuteistojo A. Š. parodymu ir parodymu patikrinimo vietoje užfiksuotu duomenu, nuteistasis A. Š. tuo metu sunkiai vaikšciojo del koju ligos, nukentejusiajai kirto sededamas ant sofos, ištieses iki nukentejusiosios, gulejusios ant grindu toliau nuo A. Š. , ranka su kirviu, sunkiai pasiekdamas gulincia Z. Š. , todel ir kirvio kontaktas su nukentejusiosios kunu buvo ne visu kirvio ašmenu ilgiu, o tik ašmenu kampu. Toks smugiu sudavimo nukentejusiajai mechanizmas, nuteistojo A. Š. ir Z. Š. tarpusavio padetis vienas kito atžvilgiu, rodo, kad A. Š. , butent, smugiuodamas kirviu padare nukentejusiajai sužalojimus apatineje kuno dalyje, buvusius priežastiniame ryšyje su Z. Š. mirtimi.

Pirmosios instancijos teismas nustate, kad A. Š. nukentejusiaja Z. Š. nužude veikdamas tiesiogine neapibrežta tycia, itin žiauriai. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. teigia, jog jis nenumates, jog del jo veiksmu Z. Š. gali mirti, tvirtina jos mirties nenorejes, t.y. gincija viena iš butinuju tycinio nužudymo sudeties požymiu - tycia.

Nusikaltimai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 ir 2 dalyse gali buti padaromas tik tycia (tiek tiesiogine, tiek netiesiogine). Apie kaltininko tycios turini teismas sprendžia atsižvelgdamas i visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo irankius, buda, sužalojimu kieki, ju pobudi, vieta, nusikalstamu veiksmu intensyvuma ir ju nutraukimo priežastis, kaltini

Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybe atimama itin skausmingu budu arba padarant nukentejusiajam daug kuno sužalojimu, jei nustatoma, kad kaltininkas, vartodamas toki smurta, suvoke, jog tuo sukelia nukentejusiajam dideles fizines kancias.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustate, kad A. Š. nužude Z. Š. tycia, taciau negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis veike tiesiogine neapibrežta tycia, t.y. darydamas nusikalstama veika – smugiuodamas kirviu, suduodamas smugius nukentejusiajai - sieke pastarosios mirties, ir nukentejusiaja nužude itin žiauriai. Šios pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, del ko buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis istatymas, kvalifikuojant nusikalstama A. Š. veika, bei neteisingai paskirta bausme (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai).

A. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas, inkriminuojant jam itin žiauraus nužudymo požymi, kad suduodamas kumšciu du smugius nukentejusiajai i veida, ir jai nuo smugiu pargriuvus ant grindu, užgriudamas ant jos, spausdamas ja keliais bei suduodamas ne mažiau 43 smugius kumšciais i ivairias kuno vietas, padarydamas nukentejusiajai muštine žaizda apatineje lupoje, poodines kraujosruvas veide, krutines lastoje, rankose, kojose, dešines puses 8 šonkauliu, kaires puses 7 šonkauliu bei krutinkaulio lužius, paviršutini kepenu iplyšima, žaizdas dešiniajame plautyje, po to, kirvio ašmenimis suduodamas viena karta i galvos kaire puse bei du kartus i apatine pilvo sieneles sali ir viena karta i dešines šlaunies sriti, ir tokiais veiksmais del padarytu sužalojimu nukentejusiajai sukelus dideles moralines ir fizines kancias. Pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo metu surinktus irodymus ištyres, juos patikrines apklausdamas teisiamajame posedyje liudytojus, nuteistaji, paskelbdamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustate, kad A. Š. nukentejusiajai sudave kumšciais du smugius i veida, po ko, pastarajai pargriuvus ant žemes, užgriudamas ant jos bei suspausdamas ja keliais, padare nukentejusiajai muštine žaizda apatineje lupoje, poodines kraujosruvas veide, krutines lastoje, rankose, kojose, dešines puses 8 ir kaires puses 7 šonkauliu bei krutinkaulio lužius, paviršini kepenu iplyšima, žaizdas dešiniame plautyje, po to, kirvio ašmenimis suduodamas Z. Š. du kartus i apatine pilvo sieneles dali ir viena karta i dešine šlauni, padarydamas šiose vietose kirtines žaizdas ir iš A. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareikšto kaltinimo pašalino tai, kad jis nukentejusiajai sudave ne mažiau 43 smugius kumšciais i ivairias kuno vietas, bei, jog kirvio ašmenimis sudave viena karta i galvos kaire puse. Nuosprendžio šioje dalyje niekas neskundžia. Todel, esant tokioms pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybems (nukentejusiajai sužalojimai, - muštine žaizda apatineje lupoje, poodines kraujosruvos veide, krutines lastoje, rankose, kojose, dešines puses 8 šonkauliu, kaires puses 7 šonkauliu bei krutinkaulio lužiai, paviršutinis kepenu iplyšimas, žaizdos dešiniajame plautyje padaryti tik dviems smugiais ranka bei spaudžiant ja keliais, kirviu suduodant tris kartus i apatine kuno dali), nera teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad Z. Š. padarytu sužalojimu kiekis, lokalizacija yra pagrindas A. Š. veika vertinti, kaip padaryta tiesiogine neapibrežta tycia, itin žiauriai.

Kolegijos nuomone, bylos aplinkybes rodo, kad visa nuteistojo tycia buvo nukreipta i veika – jis, supykes ant žmonos, pradejo ja mušti rankomis, jai pargriuvus, rastu prie lovos kirviu, sededamas ant sofos dar kirto jai i apatine kuno dali, tuo tarpu pasekmes nuteistajam nebuvo svarbios. Mušdamas rankomis, spausdamas krutine ir kirsdamas kirviu ant žemes gulinciai nukentejusiajai i apatine kuno dali, A. Š. suvoke savo veikos pavojinguma, numate pasekmes, t.y. kad smugiai kirviu gali sukelti nukentejusios mirti, taciau byloje nera irodymu, kad tokiu pasekmiu nuteistasis sieke. A. Š. pavartotas smurtas nebuvo intensyvus, suduotu smugiu skaicius nera didelis. Be to, nuteistasis ne tik nesieme jokiu veiksmu, kad neišvengiamai atimtu gyvybe nukentejusiajai, bet netgi priešingai – po kurio laiko pastebejes, kad žmona nejuda, nekalba, pradejo kirviu daužyti i grindis ir kviesti pagalbon kaimynus, siekiant išvengti Z. Š. mirties, ka patvirtina ne tik nuteistojo, bet ir liudytoju G. K. ir R. K. parodymai. Tai rodo, kad mušdamas ir kirsdamas kirviu A. Š. numate nukentejusiosios mirti kaip galima pasekme, taciau jos nesieke, o samoningai leido kilti, t.y. veike netiesiogine tycia.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytu nukentejusiajai padarytu sužalojimu kiekis ir pobudis, pati ivykio situacija neduoda pagrindo vertinti A. Š. padaryta tycini nužudyma kaip itin žiauru. A. Š. nusikaltima padare del pykcio ir asmeniniu nesutarimu, jis veike netiesiogine tycia, suduotu smugiu skaicius nera didelis, A. Š. nusikaltimo iranki – kirvi pasirinko atsitiktinai (rado prie lovos), kas rodo, jog A. Š. nesieke sukelti Z. Š. dideles fizines ir moralines kancias. Todel kolegija daro išvada, kad A. Š. veika turi buti kvalifikuojama ne pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkta, kaip tycinis nužudymas itin žiauriai, o pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dali, kaip tycinis nužudymas.

A. Š. nužude Z. Š. tycia (netiesiogines tycios forma), todel tokia jo veika negali buti perkvalifikuota i Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 1 dali.

Taciau kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas padare nepagrista išvada, kad A. Š. nusikaltima padare budamas apsvaiges nuo alkoholio, bei, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tai pripažino jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe. Nusikaltimo padarymas apsvaigusio nuo alkoholio asmens, teismo pripažistama atsakomybe sunkinancia aplinkybe tik tais atvejai, kai apsvaigimas turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui. Šiuo atveju, kaip matyti iš nuteistojo A. Š. parodymu, jis buteli degtines išgere kartu su žmona Z. Š. 2005 m. vasario 21 d. dienos metu, po to iš karto nuejo miegoti ir atsibudo tik apie 23 valanda (nusikaltimas padarytas apie 23 valanda), girtas tuo metu nebesijaute. Byloje objektyviu irodymu, paneigianciu šiuos nuteistojo A. Š. parodymus, - A. Š. girtumas po nusikaltimo nebuvo tirtas, liudytoju maciusiu ivyki, nera. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad ta fakta, jog A. Š. nusikalto budamas girtas, irodo tai, kad Z. Š. kraujyje buvo rasta 3,05 promiles etilo alkoholio. Kolegijos nuomone, šio teismo nurodyto argumento negalima laikyti irodanciu A. Š. buvus nusikaltimo padarymo metu girtu, - tai, kad Z. Š. nusikaltimo padarymo metu buvo girta, dar nereiškia, jog ir A. Š. turejo buti girtas. Tai yra tik prielaida. Todel, esant tokioms aplinkybems, laikyti, kad A. Š. nusikalstama veika padare apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui, kolegija nuturi pagrindo.

Perkvalifikavus A. Š. veika pagal lengvesni Lietuvos Respublikos BK straipsni, atsižvelgiant i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, pavojingumo laipsni, kaltes forma, ruši, nusikalstamos veikos motyvus, tai, kad pašalintina jo atsakomybe sunkinanti aplinkybe – nusikaltima padare apsvaiges nuo alkoholio, bei i kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, - A. Š. anksciau teistas nebuvo, turi buti skiriama jam laisves atemimo bausme, istatymo, numatancio atsakomybe už padaryta veika, sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3p.,

nusprendžia:

Panevežio apygardos teismo 2005 m. rugpjucio 4 d. nuosprendi pakeisti:

A. Š. nusikalstama veika perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto i Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dali ir nuteisti laisves atemimu 9 (devyneriems) metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Nustatyti, kad A. Š. nusikalstama veika padare netiesiogine tycia.

Pašalinti A. Š. atsakomybe sunkinancia aplinkybe – nusikaltima padare apsvaiges nuo alkoholio.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.