Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-04-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-219-806/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-11
Bylos Nr.
II-219-806/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00712-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
A. B.
Advokatai
Stasys Karvelis
Kategorijos
Skundas Nr. II-219-806/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00712-2018-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1;16.9.7
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B. ir jo atstovui advokatui Stasiui Karveliui, Institucijos atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės A. Š. 2018 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-4583-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK18077526525.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės A. Š. 2018 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-4583-2018 (toliau – ir Nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 1 dalį. Pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį jam paskirta 350 eurų bauda, pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – 70 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, nuobaudas subendrinus, A. B. paskirta galutinė nuobauda – 350 eurų bauda. Administracinėn atsakomybėn jis patrauktas už tai, kad, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 226 punktų reikalavimų, 2017 m. gruodžio 23 d. 18.55 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kai teisė vairuoti transporto priemones jam atimta, buvo neatsargus, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį VW „Touran“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas A. B. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame nurodo, jog jam įteiktas nutarimas neatitinka ANK 636 straipsnio nuostatų, nėra aišku, kuo remiantis buvo nustatytas nusižengimas, nėra aiškūs argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai, nusižengimus atitinkanti kvalifikacija ir argumentai. Esant šioms aplinkybėms, nėra aišku nuo kokio konkrečiai administracinio kaltinimo jis turi gintis, nėra aiškus nukentėjusysis asmuo, nors jį nutarime imperatyviai nurodo įvardinti ANK 636 straipsnio 3 dalis. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai neįvertino jo versijos, o būtent, kad 2017-12-23 18.55 val. jis nesiekė tapti autoeismo įvykio dalyviu: atvyko į garažų bendriją, kurios viename iš garažų saugo savo asmeninius daiktus, nori prieš šventes jį sutvarkyti, atlaisvinti. Tame pačiame garaže saugomas ir senas automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo patrauktas iš garažo. Minimo automobilio jis niekada kaip transporto priemonės nenaudoja, planuoja jį utilizuoti. Įvykio dieną automobilis nepaliko garažo bendrijos teritorijos, o tik buvo patrauktas, kad būtų galimybė išvalyti patį garažą. A. B. teigimu, pareigūnai neatsižvelgė į tai, kad įvykis įvyko tamsiuoju paros metu, menkai apšviestoje požeminėje garažų bendrijoje, kur iš esmės lankytojai nesilanko. Automobilis VW „Touran“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tamsios spalvos, jo vairuotojas nesiėmė jokių priemonių automobiliui apsaugoti: automobilis buvo pastatytas tamsiame užkampyje, šalia nebuvo vairuotojo ar kito žmogaus, automobilyje buvo išjungtos automobilinės šviesos. Pats vairuotojas elgėsi agresyviai, buvo sunku susitarti taikiai, nekviečiant policijos. Jis nesutiko pildyti eismo įvykio deklaracijos, elgėsi agresyviai, todėl susitarti nepavyko. Vairuotojas ignoravo ir policijos pareigūnų siūlymą susitarti taikiai. Pareiškėjas pažymėjo ir tai, jog nutarimą priėmęs pareigūnas neatsižvelgė į tai, kad jis yra bedarbis ir turi du mažamečius vaikus, jam priteisti dideli alimentai, vykdomas išieškojimas už buvusias skolas buvusiai sutuoktinei. A. B. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresnioji specialistė A. Š. prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, jog Institucijos nuomone, A. B. veika, kuomet jis 2017 m. gruodžio 23 d. 18.55 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kai teisė vairuoti transporto priemones jam atimta, buvo neatsargus, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį VW „Touran“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, įrodyta. Nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. B. vairavo automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš požeminio garažo prisilietė prie kito automobilio, ten stovinčio VW „Touran“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl eismo įvykio gailėjosi. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro duomenų, pareiškėjui už vairavimą neblaiviam 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, todėl aktualaus įvykio metu jis transporto priemonę vairavo, kai tokia teisė jam atimta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį. Administracinėn atsakomybėn A. B. patrauktas teisėtai ir teisingai.

2018 m. sausio 29 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos A. B. padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės. Pažymėta, jog jis protokolą pasirašyti atsisakė. A. B. išaiškinta teisė reikalauti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (b. l. 5).

Administracinių nusižengimų registro išraše pateikti duomenys apie A. B. baustumą administracine tvarka. Matyti, jog 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu jis baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 320 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių (b. l. 8-12).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio Vyriausiojo patrulio D. S. 2017-12-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2017-12-23 patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. L., apie 19 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), susidūrė du automobiliai – VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW „Touran“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kaltės nesusitaria. Atvykus į eismo įvykio vietą, pareigūnus pasitiko VW „Touran“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. A. ir VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. B.. M. A. paaiškino, kad garažų masyve pasistatė savo tarnybinį automobilį šalia savo garažo taip, kad jis netrukdytų pravažiavimui ir būdamas garaže išgirdo smūgį. Išėjęs pamatė, kad automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jo automobilį VW „Touran“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas išlipęs pripažino kaltę, bet vėliau pareiškė, kad nieko nebuvo. Pakalbėjus su VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju A. B., jis pripažino, kad tikriausiai atsitrenkė į stovintį VW Touran, vėliau paaiškėjo, kad VW Passat nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Eismo įvykis įformintas (b. l. 13-14).

Eismo įvykio aplinkybės atvaizduotos eismo įvykio schemoje (b. l. 15).

Papildomuose duomenyse užfiksuota, kad VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis, VW „Touran“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – priekinis bamperis (b. l. 16).

Šalies argumentai

M. A. 2017-12-23 rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog tądien apie 19.15 val. adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), garaže jis taisė savo automobilį. Į garažą atvažiavo tarnybiniu automobiliu VW „Touran“, kuris stovėjo požeminių garažų koridoriuje. Išgirdo trenksmą, išėjęs pamatė, kad į jo stovintį automobilį atsitrenkė VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Passat išlipo vairuotojas, kuris iš pradžių pripažino, kad įvyko eismo įvykis, bet po to pareiškė, kad nieko nebuvo (b. l. 17).

A. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog 2017-12-23 d. maždaug 19.15 vairavo automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, priklausantį S.. Važiavo iš garažo (duomenys neskelbtini) link Pilaitės prospekto, išvažiuodamas iš požeminio garažo prisilietė prie kito stovinčio automobilio VW „Touran“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Apžiūrėjus automobilius buvo nuspręsta pildyti autoįvykio deklaracijas ir buvo iškviesta policija. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad yra pasibaigęs civilinės atsakomybės draudimas. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 18).

Pareiškėjas pateikė prašymą skundą nagrinėti nedalyvaujant tiek jam, tiek jo advokatui S. Karveliui, todėl skundas nagrinėtinas jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Skundžiamu nutarimu A. B. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 1 dalį. ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pažymėtina, jog KET 14 punkte, be kita ko, numatytas imperatyvus draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 9 punkte įtvirtinta bendroji pareiga eismo dalyviams, tame tarpe ir vairuotojams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas. Reikalavimas viešajame eisme dalyvaujančių transporto priemonių valdytojams būti apsidraudusiems privalomuoju draudimu kyla iš KET 226 punkto.

Teismas, įvertinęs Institucijos pareigūnės, kurios nutarimu A. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, surinktus ir ištirtus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pateiktu jų vertinimu ir priimtu sprendimu. Konstatuotina, jog A. B. kaltė dėl jam inkriminuotų nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 1 dalyje padarymo įrodyta. Įvykio aplinkybės atsispindi A. B. surašytame administracinio nusižengimo protokole, jas detalizuoja ir patvirtina policijos pareigūno D. S. tarnybinis pranešimas, automobilio, kurį A. B. kliudė, vairuotojo – M. A., rašytinis paaiškinimas, eismo įvykio schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuoti automobilių apgadinimai, o taip pat ir paties A. B. rašytinis paaiškinimas, tuoj pat po įvykio, kuriame jis iš esmės pripažino, jog išvažiuodamas iš požeminio garažo išties prisilietė prie stovinčio automobilio VW „Touran“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip pasirodė, jo automobilis buvo nedraustas civilinės atsakomybės draudimu. Atsižvelgus ir į tai, jog A. B. įvykio metu automobilį vairavo neturėdamas tam teisės, kadangi pastaroji atimta už ankstesnius pažeidimus, jo teisei priešingi veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 1 dalį. Aptartų bylos įrodymų fone pareiškėjo skundo argumentai, kad jis nesiekė tapti autoeismo įvykio dalyviu, automobilį tiesiog patraukė iš garažo siekdamas pastarąjį sutvarkyti, šiaip jo kaip transporto priemonės nenaudoja, automobilis nepaliko garažo bendrijos teritorijos, niekaip nepašalina jo administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklėse nedviprasmiškai apibrėžta, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šiuo atveju bylos įrodymais neginčytinai nustatyta, kad A. B. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, automobilį jis vairavo žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra atimta.

Pareiškėjo argumentus, jog automobilio VW “Touran” vairuotojas pats nepasirūpino automobilio saugumu, šis buvo paliktas menkai apšviestoje vietoje tamsiu paros metu, be šviesų, teismas vertina kaip nepagrįstą bandymą perkelti atsakomybę kitam eismo dalyviui, kurio elgesys buvo teisėtas. Byloje nenustatyta, jog įvykio metu apgadintas automobilis VW “Touran” stovėjo neleistinoje vietoje, kitaip kliudė eismui. KET aktualiu atveju nenumato reikalavimo vairuotojams įjungti stovinčio automobilio šviesos signalus.

Pareiškėjas, be kita ko, skunde akcentavo tai, kad būtent VW “Touran” vairuotojas nesutiko susitarti taikiai, pildyti eismo įvykio deklaracijos, reikalavo policijos pareigūnų įsikišimo. KET 220 punkte numatyta, jog jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. KET numatyta galimybė, bet ne absoliuti taisyklė, eismo įvykio metu nežuvus ir nesant sužeisto žmogus, eismo įvykio dalyviams susitarti policijos pareigūnų nekviečiant į įvykio vietą. M. A. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, atsitrenkęs į jo automobilį VW “Touran” iš pradžių pripažino, kad įvyko eismo įvykis, bet po to pareiškė, kad nieko nebuvo (b. l. 17), taigi šiuo atveju, atsižvelgus į aptartas KET nuostatas, nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, nukentėjęs asmuo turėjo teisę reikalauti, kad eismo įvykio aplinkybes užfiksuotų ir tirtų policijos pareigūnai.

Iš bylos medžiagos matyti, jog A. B. atitinkamas administracinis kaltinimas suformuotas jau surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, kurį jis pasirašyti atsisakė, tačiau tai nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, kad pareiškėjas apskritai nebuvo informuotas, kokiu pagrindu jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Be to, protokole pažymėta, jog A. B. išaiškinta teisė reikalauti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei bylos nagrinėjimo tvarka tokio reikalavimo nepateikus. Skundžiamame nutarime užfiksuota, kad iki bylos nagrinėjimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tokio reikalavimo neišreiškė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl ji išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Teismas vertina, kad A. B. turėjo galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime, išreikšti savo poziciją dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, taip pat susipažinti su bylos medžiaga, visais jam aktualiais ir rūpimais bylos duomenimis. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas nenustato esminių skundžiamo nutarimo turiniui keliamų reikalavimų pažeidimų.

ANK 423 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. ANK 415 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šį nusižengimą numatyta bauda vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. ANK 34 straipsnio 2 dalis įpareigoja Instituciją (pareigūną) skirtinos baudos nustatyti pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, matyti, jog A. B. už padarytus nusižengimus atskirai paskirtos baudos, mažesnės už nuobaudų vidurkį (paskirtosios nuobaudos subendrintos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka). Teismas su tokiomis nuobaudomis neturi pagrindo nesutikti. Teismo vertinimu, Instititucijos pareigūnė, priėmusi skundžiamą nutarimą, tinkamai atsižvelgė į ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tame tarpe ir tai, jog nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (rašytiniame paaiškinime pripažinęs kaltę ir išreiškęs gailestį, A. B. administracinio nusižengimo protokolą pasirašyti atsisakė, taip iš esmės išreikšdamas nesutikimą, todėl nėra pagrindo nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte). Vertinant A. B. asmenybę, kreiptinas dėmesys į tai, jog nusižengimų padarymo metu jis turėjo galiojančią nuobaudą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, praeityje baustas administracine tvarka ir už KET, ir už kitokio pobūdžio pažeidimus. Pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės, jog jis yra bedarbis ir turi du mažamečius vaikus, jam priteisti dideli alimentai, vykdomas išieškojimas už buvusias skolas buvusiai sutuoktinei, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios nagrinėjamoje situacijoje sudarytų pagrindą dar labiau švelninti jo atsakomybę ar svarstyti klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo.

Apibendrinant, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobaudos už atskirus nusižengimus paskirtos sankcijų ribose, jos teisingos ir proporcingos, tinkamai subendrintos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo A. B. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosios specialistės A. Š. 2018 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-4583-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK18077526525 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė