- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-05
- Bylos Nr.
- 1-781-673/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49905-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- L. R.
- Kaltinamasis
- J. K.
1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.6.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 5 d.
J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, 9 klasių išsilavinimo, nedirbanti, auginanti vaiką iki 3 metų, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (žmogaus nežymiu sveikatos sutrikdymu, fizinio skausmo jam sukėlimu),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. rugsėjo 26 d. apie 18.30 val., J. K., jai priklausančio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia ranka vieną kartą sudavė L. R. (sutuoktinio seseriai) į veidą, rankomis suėmusi nukentėjusiajai už dešinės rankos tempė žemyn, ranka sugriebė L. R. už plaukų ir juos tampė, po to ranka dar vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į veidą, taip smurtaudama padarė L. R. židininį plaukų praretėjimą viršugalvyje, paviršinius odos nubrozdinimus tarpuakyje, kairiame skruoste, apatinės lūpos gleivinėje ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamoji J. K. kalta prisipažino visiškai, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiosios atžvilgiu atliko visus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus. Patvirtino, kad ranka vieną kartą sudavė L. R. į veidą, rankomis suėmusi nukentėjusiajai už dešinės rankos tempė žemyn, ranka sugriebė L. R. už plaukų ir juos tampė, po to ranka dar vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į veidą. Suvokia, kad jos veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Jos pradžioje susipyko dėl pomidorų, o vėliau nukentėjusioji dar pasakė, kad mažiausias sūnus nėra jos brolio vaikas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atsiprašė.
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji L. R. parodė, kad 2017-09-26 apie 18.30 val., ji atėjo į brolio namus pasiimti pomidorų, kuriuos iš jos šiltnamio pavogė brolio vaikai. Tuomet ir kilo konfliktas su brolio žmona J. K.. J. delnu vieną kartą sudavė jai per veidą, šalia buvusi brolio dukra E. K. ėmė tempti ją žemyn nuo namo laiptų. J. sugriebė jai už dešinės rankos ir tempė žemyn, taip pat J. žemyn ją tempė ir sugriebusi už plaukų. Atvykus vyrui A. R. ir broliui K. vėl kilo žodinis konfliktas, kurio metu J. delnu dar vieną kartą sudavė jai per veidą (b. l. 25-26).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad dėl kaltinamosios panaudoto fizinio smurto jai skaudėjo, buvo išpešti plaukai. Paaiškino, kad ji geranoriškai pas brolio žmoną atėjo pasiimti pomidorų, kuriuos iš jos šiltnamio pavogė kaltinamosios vaikai, nenorėjo kreiptis į policiją. Kilus konfliktui gindamasi ir ji buvo sugriebusi kaltinamai už plaukų. Kai kaltinamoji jai sudavė į veidą, ji taip pat jai sudavė. Prieš penkis metus jos brolis (kaltinamosios sutuoktinis) ją buvo sumušęs, tačiau byla nebuvo perduota teismui.
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. R. konstatuotas židininis plaukų praretėjimas viršugalvyje, kuris susidarė išpešus plaukų kuokštą iš šios srities; paviršiniai odos nubrozdinimai tarpuakyje, kairiame skruoste, apatinės lūpos gleivinėje galėjo išsivystyti kontaktuojant su kietu bukabriauniu daiktu ar paviršiumi. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir aplinkybėmis, greičiausiai padaryti rankomis. Nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (b. l. 35).
Liudytojas A. R. parodė, kad 2017 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, apie 18.30 val., traktoriumi važiuodamas pro žmonos brolio namą matė, kaip J. suėmusi jo žmonai už plaukų juos tempė, o kita ranka, lyg tai, tempė už rūbų. Jis sušuko joms. Atbėgęs į kiemą matė, kaip moterys rėkė viena ant kitos. Tuo metu atvažiavo A. K.. Matė, kaip J. vieną kartą sudavė per veidą jo sutuoktinei (b. l. 40-41).
Liudytojas A. K.parodė, kad 2017-09-26 apie 19.00 val., jis po darbo grįžo į namus ir pamatė kieme stovintį sesers vyrą A. R., savo seserį, žmoną K. ir dukrą E.. A. R.pasakė, kad moterys susimušė. Jam atvykus jau niekas nebesimušė. R. pasakė, kad gimęs sūnus nėra jo, po ko jo sutuoktinė ranka sudavė vieną kartą R. į veidą, o R. kumščiu atgal smogė jo sutuoktinei du kartus (b. l. 47-48).
Liudytoja D. K., gimusi 2001 m., parodė, kad matė, kaip 2017 m. rugsėjo mėn., mama delnu trenkė per veidą tetai L., nes L. pasakė, kad mamos vaikas yra ne tėčio. L. mamai atgal trenkė du kartus (b. l. 54-55).
Liudytoja E. K. parodė, kad 2017-09-26 apie 18.00 val., teta L. atėjo pas juos į namus. Mama stovėjo koridoriuje, kilo konfliktas dėl pomidorų. Mama ir teta L. viena kitai sugriebė už plaukų ir juos tempė. Ji bandė jas išskirti. L. sugriebė jai už rankos ir suspaudė, dėl ko jai skaudėjo, po ko sugriebė jai už plaukų ir ėmė juos tempti žemyn, dėl ko ji nugriuvo, griūdama galva trenkėsi į akmenį, rankomis užsidengė veidą, po to teta ją paliko ir nuėjo link mamos. Vėliau į kiemą atėjo dėdė A. R., grįžo tėtis A. K.. Visi rėkė vieni ant kitų, aiškinosi. L. pasakė, kad mamai gimęs sūnus nėra jos tėvo, po ko mama vieną kartą delnu sudavė tetai L. į veidą, o L. delnu du kartus smogė mamai atgal (b. l. 64-65).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. apie 18.30 val., J. K., jai priklausančio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia ranka vieną kartą sudavė L. R. į veidą, rankomis suėmusi nukentėjusiajai už dešinės rankos tempė žemyn, ranka sugriebė L. R. už plaukų ir juos tampė, po to ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į veidą, taip smurtaudama padarė L. R. židininį plaukų praretėjimą viršugalvyje, paviršinius odos nubrozdinimus tarpuakyje, kairiame skruoste, apatinės lūpos gleivinėje ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Kaltinamoji kalta pagal jai pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad nukentėjusiosios atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime. Tai, kad kaltinamoji smurtavo, patvirtina ištirti nukentėjusiosios parodymai, kuriuose ji nurodė, kad kaltinamosios smurtiniai veiksmai ją sužalojo, teisme patvirtino, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamosios kaltę patvirtina ir kiti ištirti įrodymai: teismo medicinos specialisto išvada, ištirti aukščiau aprašyti liudytojų parodymai.
Nusikaltimas, numatytas BK 140 str., padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamoji, būdamas suaugusi ir psichiškai sveika, tai yra suvokdama savo veiksmus, galėdama ir privalėdama juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes - kad jos smurtavimas sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamosios veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – kaltinamoji nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą, sukėlė fizinį skausmą.
Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro išvadą, kad J. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamoji kalta prisipažino ir, teismo įsitikinimu, nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas nesunkus, tyčinis, baigtas; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltininkės asmenybę (b. l. 118-131): neteista, šeimoje auga trys dar nepilnamečiai vaikai, kurių paskutinis gimęs (duomenys neskelbtini), dar du vaikai pilnamečiai, nebausta (galiojančių nuobaudų neturi), nedirba, augina kūdikį, seniūnijos charakterizuojama teigiamai, šeima ūkininkauja, kaltinamoji sveika; atsižvelgiama ir į nukentėjusiosios elgesį, kurį teismas taip pat laiko provokuojančiu ir netinkamu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas mano, jog anksčiau neteistai kaltinamajai už nusikaltimą turi būti paskirta laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str.), nustatant laisvės apribojimo bausmės terminą žemesnį nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 str.), skiriant draudimą (BK 48 str. 4 d.) ir paskirtą bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, į panaudoto fizinio smurto turinį, į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad nusikaltimas buvo neatsitiktinis, bet dėsningas atvejis kaltinamosios gyvenime, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai nėra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonės (-ių).
Kardomoji priemonė. Kaltinamoji sulaikyta nebuvo. Byloje jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 115), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Proceso išlaidos. Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,66 Eur), neviršija 3,00 Eur sumos, todėl iš kaltinamosios valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas
nusprendžia:
J. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (žmogaus nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas), ir nuteisti – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja L. R., gim. (duomenys neskelbtini).
remiantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę 1/3 sumažinti ir galutinę bausmę paskirti - 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja L. R., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (prieiti prie jos, kalbinti ar kitais būdais [telefonu, rašant raštu, per kitus asmenis] susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiąja.
Išaiškinti, kad J. K. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti savo institucijai nurodytos gyvenamosios vietos, laikytis teismo nustatyto draudimo, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimą. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo draudimo), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).