Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2014 m. vasario 27 d.

dalyvaujant prokurorei A. A.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 219 str. 1 d., 222 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis R. S. būdamas UAB “ (duomenys neskelbtini)“, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pateikęs valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo biudžetų lėšų finansines ataskaitas laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų mokesčių, kai įgaliota institucija priminė apie pareigą juos sumokėti ir jis turėjo finansinę galimybę juos sumokėti, t. y. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 str. atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2009-06-30 pažeidė Lietuvos Respublikos Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (1999-12-02 Nr.VIII-1463) 3 str.1 d., o būtent mokėtojui visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturint pakankamai pinigų, mokėjimai turi būti vykdomi tokia eilės tvarka:

Taip pat pažeidė 2004-11-04 Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 str. 2 d., bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų „Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių“ 25 p., (2008-05-07 Nr. 443 redakcija), o būtent: privalėdamas apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoti, išskaityti ir sumokėti nuo tos dienos, kurią apdraustieji asmenys pradeda dirbti, ir apskaičiuotas draudimo įmokas sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, jis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines ataskaitas už 2008 m. IV ketvirtį bei 2009 m. I ketvirtį ir jose deklaravo priskaitytas, sumokėtas, ir nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, tačiau laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, po to kai ši valstybės įgaliota institucija, t.y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius priminė apie pareigą sumokėti įmokas, o būtent: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius 2009 m. gegužės 6 d. raginimu Nr. RSSG-1057 dėl skolos sumokėjimo geruoju priminė apie pareigą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 25259,26 Lt įmokų, 2009 m. birželio 17 d. priminimu Nr.(4.57) SD-2043 priminė apie pareigą sumokėti 2009 m. gegužės 6 d. raginime dėl skolos sumokėjimo geruoju nurodytą įmokų sumą, t.y. 25259,26 Lt, 2009 m. rugpjūčio 4 d. raginimu Nr. RSSG-1689 dėl skolos sumokėjimo geruoju priminė apie pareigą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 30322,36 Lt įmokų, tačiau draudimo įmokų iki nustatytos dienos ir vėliau nesumokėjo, nors turėjo finansinę galimybę sumokėti visas socialinio draudimo įmokas po 2009 m. gegužės mėn. 06 d. raginimo gavimo.

Kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo įkūrimo, nuo 2004-12-15 yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. Kaltinime nurodytą skolą Sodrai pripažįsta, tačiau mokėjimų nevykdė dėl krizės metu susidariusios blogos įmonės finansinės būklės. Kaltinime nurodyta, jog buvo vykdomi kiti mokėjimai, tačiau su tuo nesutinka. Specialistė teikdama išvadą rėmėsi jo 2009-01-05 sutarties pagrindu suteikta įmonei paskola ir padarė išvadą, kad įmonė buvo moki, tačiau visos sutartyje nurodytos pinigų sumos jis nebuvo perdavęs, be to kaip dalis sumos buvo įskaityti ankstesni įsiskolinimai jam, kadangi jis už įmonę buvo atsiskaitinėjęs asmeninėmis lėšomis, skirtumas buvo apie 40 000. Be to kaltinamajame akte surašyti dokumentai, kuriais jam neva pranešta apie įsiskolinimus, tačiau jis šių dokumentų, išskyrus, 2009-06-17 priminimą, nėra gavęs. Per banko sąskaitas įmonė negalėjo atsiskaitinėti, nes bankai buvo uždėję areštus ir įplaukas, kurios ateidavo į banką, nusirašydavo patys bankai paskolų padengimui. Visi atsiskaitymai vykdavo grynais pinigais, apskaitė visus grynus pinigus, būdavo atvaizduojama kaip skola jam, jis buvo atskaitingas asmuo, visi jo mokėjimai buvo atskaitingo asmens grafoje. Bendrovė vykdė statybos darbus, tačiau 2008 m. pradžioje baigė paskutinius apdailos darbus. Planavo gauti pajamas iš patalpų nuomos, tačiau dėl krizės šis sektorius Lietuvoje sugriuvo. Patalpos buvo perkamos už banko paskolas, kurias negrąžinant patalpos buvo areštuotos ir po to bankas jas pardavė, bendrovei lėšų už parduotą turtą neteko. Bandė pardavinėti turimas patalpas Marijampolėje, išsiieškoti skolas, tačiau liko skolingi ne tik Sodrai. Savo paties suteikiamas asmenines lėšas nukreipdavo atlyginimų mokėjimui. 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtis buvo blogiausia, įmonė išsilaikė dėl to, kad jis asmeniškai dengdavo įsipareigojimus.

Dėl kaltinimo apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu kaltu taip pat neprisipažino ir paaiškino, kad nuo 2009 m. sausio mėn. buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jiems pateikiamus pirminius dokumentus. Vekselio originalas yra pas A. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Vekselis buvo išrašytas vienu egzemplioriumi. Šiuo metu tarp jo ir A. Ž. yra konfliktas. Jo įmonė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo panašioje srityje- UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo patalpas, o A. Ž. buvo kaip tarpininkas, ieškodavo kam išnuomoti patalpas. Buvo pradėję projektą dėl Marijampolės m. pirktų patalpų pardavimo, A. Ž. buvo suradęs pirkėjus ir jis turėjo A. Ž. pateikti garantą, kad šis projektas bus įvykdytas, todėl išrašė trijų milijonų litų vertės vekselį kaip garantą kad tas projektas bus įvykdytas. Vekselyje nurodytos trijų milijonų litų skolos tuo metu nebuvo, sutarties taip pat nebuvo. Jeigu būtų įvykdęs projektą, šis vekselis būtų buvęs panaikintas. Kadangi pasirašė įsiskolinimą, jį privalėjo įtraukti į buhalterinę apskaitą, nes priešingu atveju būtų nuslėpęs skolą, įsipareigojimą. Projektas neįvykdytas dėl pasikeitimų nekilnojamo turto rinkoje, šiai dienai skola neišreikalauta. Vekselį išrašė 2009-08-03 savo ofise (duomenys neskelbtini), perdavė A. Ž..

Dėl kaltinimo, susijusio su beviltiškų skolų nurašymu, paaiškino, kad bendrovės „NT administravimas“, „Statybų partneris“, „Euromedicina“ yra susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės, o specialistė išvadoje vadovavosi tais punktais, kurie netaikomi susijusioms įmonėms. Jis pats yra UAB „NT administravimas“ ir UAB „Statybų partneris“ akcininkas ir direktorius, buvęs UAB „Euromedicina“ akcininkas, vėliau akcininkė buvo jo mama, kuri tapo ir direktore. Pats žinojo šių bendrovių finansinę būklę, žinojo, kad jos lėšų neturi. Įmonė privalo atvaizduoti realią situaciją ir matydami, kad įmonės ilgą laiką nemoka pinigų ir žinodami, kad negalės skolų susigrąžinti, privalo skolas parodyti arba nurašyti. Teismo sprendimų dėl skolų priteisimo nebuvo, bet reali situacija jam žinoma. Jis pats, žinantis situaciją, sprendė, kad tos skolos beviltiškos.

Dėl kaltinimo, susijusio su neatitikimais dokumentuose atsiskaitant su I. D., V. K.. Paaiškino, kad jis iš savo asmeninių lėšų atsikaitė su I. D. ir V. K. ir įmonės skola perkelta į jo avansinę apyskaitą, kuri sudaroma pagal užklausas. Kad su jomis atsiskaityta, patvirtina įmonėje esantys darbo užmokesčio žiniaraščiai. Kada pinigus sumokėjo I. D., neatsimena. Šių pinigų į įmonės kasą neįnešė, nes tada Sodra būtų nusiskaičiusi.

Dėl kaltinimo kasos darbo organizavimo taisyklių pažeidimu paaiškino, kad nurodytuose kasos išlaidų orderiuose Nr.159, Nr. 160, Nr. 161 nebuvo gavėjų parašų, tačiau ši ūkinė operacija buvo įvykusi, atvaizduota buhalterinėje apskaitoje, su orderiuose nurodytais asmenimis atsiskaityta, galima tai išsiaiškinti juos apklausus. Parašai ant šių dokumentų nebuvo paimti gal dėl apsirikimo ar neapsižiūrėjimo, nes tuo metu buhalterė jau ruošėsi išeiti iš darbo ( vaiko gimdymo atostogų).

Dėl kaltinimo neatitikimais registruose ir apyskaitose- paaiškino, kad specialistė vadovavosi avansinėmis apyskaitomis, kurios sudaromos išimant pagal tam tikrus rodiklius informaciją iš kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos. Visa reali situacija matosi Didžiojoje knygoje, avansinė apyskaita nėra pirminis dokumentas.

Liudytoja A. S. parodė, kad sutarties pagrindu įmonės, kurios direktorė ji, darbuotoja A. O. tvarkė nuo 2009 m. sausio mėn. UAB „Namučiai“ buhalterinę apskaitą. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma kompiuterine programa- suvesdavo pateiktus pirminius dokumentus, pateikdavo ataskaitas. Ji pati elektroniniu parašu pasirašydavo ir teikdavo ataskaitas Sodrai. Po to nutraukus sutartį buhalterinę apskaitą naudojant tą pačią programą tvarkė A. O. jau kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdoma darbuotoja. Nebuvo atliktas nei dokumentacijos, nei programos perėmimas.

Liudytoja A. O. parodė, kad nuo 2010-01-18 iki 2011-01-17 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, o 2009 m dirbdama UAB „Įmonių reorganizavimo grupė“ buhaltere direktorės pavedimu tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Ji buvo techninis darbuotojas- suvesdavo į programą, dokumentus ( sąskaitas, pavedimus), kuriuos jai pateikdavo R. S. arba A. S., suvesdavo duomenis, kuriuos gaudavo iš UAB “(duomenys neskelbtini)“ pateiktų pirminių dokumentų, buvo vedamas ir gaunamų kasos dokumentų registras. Pateikiami dokumentai buvo tvarkingi. Ji taip pat išrašinėjo sąskaitas faktūras už komunalinius patarnavimus ar nuomą, dokumentus pasirašydavo R. S., o 2010 m., kai ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasirašydavo ji. Ataskaitas Sodrai, mokesčių inspekcijai, registrų centrui teikdavo A. S., o kai ji pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikdavo ji. 2008 m. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo susijusi. Atsimena, kad 2009-2010-2011 metais UAB „Namučiai“ buvo skolinga UAB „Nekilnojamo turto plėtros grupei“. UAB „Namučiai“ dirbo nuostolingai, buvo įsiskolinimai „Sodrai“. Jei įmonėje buvo pinigų, įsiskolinimai buvo dengiami. Trūkstant lėšų, skolas padengdavo R. S. iš asmeninių lėšų, suteidavo paskolą pagal paskolos sutartį, tie pinigai būdavo avansinėje apyskaitoje ir iš jos mokama įvairiems mokėjimams. Buvo atskira avansinės apyskaitos sąskaita, pinigai būdavo ne įmonės buveinėje, o pas R. S.. Prie avansinės apyskaitos būdavo prisegami dokumentai, pagrindžiantys pinigų panaudojimą. Kai baigė darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją perdavė R. S..

Liudytoja V. K. parodė, kad 2009 metais dirbo „LMK transport“ adresu (duomenys neskelbtini) administratore, įmonės savininkas buvo A. S.. Tuo pačiu adresu ir toje pačioje patalpoje buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei „Triotrans“. Ji priimdavo visą į ofisą atnešamą korespondenciją, tame tarpe ir skirtą UAB „Namučiai“. Buvo viena vieta sudėti korespondencijai ir ji į tą vietą dėdavo, išdėstydavo pagal tai, kam jie skirti. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. buvo perskaityti liudytojos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( T. 2, bl. l. 7-8.) –liudytoja apklausta tyrėjo 2010-10-25 parodžiusi, jog priimdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atnešamą korespondenciją, gaunamus laiškus visados paduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. S., o kai jo nebūdavo, palikdavo ant jo darbo stalo. Kiek prisimena, 2009-05-13 registruotą laišką, skirtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, paėmė ji, pasirašė ir atidavė pačiam direktoriui R. S.. Ji taip pat pasakydavo R. S., kad buvo korespondencija skirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu ir šiuo atveju pranešė, kad buvo registruotas laiškas, skirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, jog jie teisingi. Atsakydama į gynėjo klausimus paaiškino, kad šis laiškas nebuvo išskirtinis, ir negali tvirtinti, kad jis buvo perduotas R. S. į rankas. Kodėl tyrėjai sakė, kad laišką atidavė R. S., nežino, neturi ką atsakyti, apklausos ikiteisminio tyrimo metu spaudimo jai nebuvo.

Liudytoja V. G. parodė, kad dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere iki 2008 m. 12 mėn., šiuo metu vaiko priežiūros atostogose. Su ja pilnai atsiskaitė tiek įmonė, tiek R. S.. Beveik kiekvieną mėnesį prieš atlyginimų mokėjimą, R. S. įnešdavo į kasą pinigus, buvo surašomas kasos pajamų orderis, o R. S. atidavinėjama pagal avansinę apyskaitą. Mėnesio gale būdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimai Sodrai, VMI, tiekėjams. Su darbuotojais R. S. atsiskaitydavo. 2008 metais buvo gal 7 darbuotojai, įmonė užsiėmė statybų remonto darbais, nekilnojamo turto paieška. Sodrai pinigai buvo pravedami ne kiekvieną mėnesį, nes tiesiog nebuvo pinigų. Jei būdavo pinigų, tai paskirstydavo, kur didžiausia skola ir proporcingai juos paskirstydavo.

Liudytoja I. D. parodė, kad nuo 2008 m. iki 2010 metų rugsėjo mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dizainere puse etato, buvo nustatytas atlyginimas 400 litų, o atskaičius mokesčius gaudavo 340 litų. Atlyginimą išmokėdavo grynaisiais R. S., duodavo lapelius, kuriuose pasirašydavo. Gal 2008 m. gale buvo tokia situacija, kad tris mėnesius nebuvo išmokėtas atlyginimas, ji negalėjo prisiskambinti R. S., po to pavykus prisiskambinti R. S. pasakė, kad bus sumokėta ir vienu kartu atsiskaitė. Skolos neliko. Kada tiksliai atsiskaitė-neatsimena.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad su R. S. buvo artimi draugai, šiuo metu taip jau nėra, nebendrauja, yra kita byla, buvo paskolinęs R. S. stambią pinigų sumą, kurios R. S. negrąžinęs. 2011 m. R. S. atvykęs į UAB „Nekilnojamo turto plėtros grupė“, kurioje jis dirba ((duomenys neskelbtini)) surašė 3 mln. litų vekselį, antspaudavo, padarė jam kopiją, o originalą pasiėmė. Tuo jis bandė gauti skolinį pareikalavimą jo vardu, sakė, kad advokatas ruošia sutartis, pagal kurias jų įmonės turėjo būti susijusios ir jis turėjo įgyti teises į 3 mln. litų turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad pagal slaptą susitarimą, bankrutuojant įmonei, turėtų didesnę pareikalavimo teisę nei Ūkio bankas. Vekselis buvo atbuline data, stipriai virš metų. Kokios tai turėjo būti sutartys-nežino. Jis pats realiai nieko neturėjo daryti, o bankroto atveju turėtų dalyvauti kažkieno kito interesais. Jis pats jokių įrašų vekselyje nedarė. Vekselį pasiėmė R. S. teigdamas, kad reikės įtraukti į buhalterinę apskaitą-kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolingi 3 mln. litų „Nekilnojamo turto plėtros grupei“, nors komercine prasme šios įmonės niekaip nesusiję, jo įmonei R. S. nebuvo skolingas, yra tik asmeninė skola. Jis pats nei sutiko, nei nesutiko, kad būtų naudojamas įmonės vardas, į savo įmonės buhalterinę apskaitą jis šio vekselio neįtraukė, tai nusikaltimas. Kad vekselis įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, jam tapo žinoma, kai su juo susisiekė FNTT. Jis FNTT persiuntė turėtą skanuotą vekselio kopiją, o FNTT patvirtino šią kopiją. UAB „Nekilnojamo turto plėtros grupė“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejo skolos perleidimo santykiai su „Telekomu“, tačiau tai buvo nedidelė pinigų suma-apie tūkstantis litų. R. S. žinojo apie jo parodymus, duotus FNTT ir po to susitikus sakė, kad reikia keisti parodymus dėl vekselio- kad buvo žadama sutartis pasirašyti, siūlė pasirašyti sutartį atbuline data. Dėl šio poveikio kreipėsi į prokuratūrą.

Liudytojas S. E. parodė, kad jis nuo pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo iki 2008 m. pagal konsultacinę sutartį konsultavo buhalterinės apskaitos vedimo klausimais. Pradžioje, kai buhaltere dirbo V. G., jis suvesdavo balansus. Apie skolą Sodrai, UAB „Nekilnojamo turto plėtros grupei“ jam nežinoma, nes jam prižiūrint to dalyko nebuvo. Jis susipažinęs su kaltinamuoju aktu, kurį jam persiuntė R. S. ir įsitikinęs, kad apskaita buvo vedama teisingai. Dėl kaltinime nurodyto pažeidimo apie beviltiškų skolų nurašymą- yra apskaitos vedimo reikalavimai ir mokesčių reikalavimai. Kaltinime nurodyti vyriausybės nutarimai dėl beviltiškų skolų pripažinimo yra poįstatyminiai aktai ir jie nereglamentuoja apskaitos vedimo. Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 str. nurodyta, kad įmonių visa apskaita vedama pagal Verslo apskaitos standartus. Beviltiškos skolos yra nurašomos vadovaujantis 18 Verslo apskaitos standartu. Įtarime paminėtos įmonės, kurių skolos nurašytos, nevykdo veiklos, skolos senos, akivaizdu, kad skolų nepavyks atgauti, todėl skolos nurašomos pagal Verslo apskaitos standartą, tik skaičiuojant pelno mokestį reikia vadovautis Pelno mokesčio įstatymu ir nutarimu dėl skolų beviltiškumo. Kaltinime nesimato, kurį verslo apskaitos standartų punktą nurašant skolas pažeidė. Dėl kaltinimo apie vekselio nebuvimą-vekselis rodo įsipareigojimą ir buhalterinėje apskaitoje jis apskaitomas vadovaujantis antru Verslo apskaitos standartu, kuris vadinasi „Balansas“. Kaip suprato, tyrimo metu nebuvo vekselio segtuve ir iš to padarė išvadą, kad apskaita padaryta nesant vekselio. Vekselį išrašo tie, kas įtraukia į apskaitą, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo surašymo dieną padarė įrašą apskaitoje. Kur tas vekselis yra diskusija. Vekselis toks dokumentas, kuriame aiškiai nurodoma skolos suma, toks dokumentas privalo būti apskaitoje ir toks įsipareigojimas turi būti būtinai įtrauktas į apskaitą. Kiek žino, prie vekselio jį pagrindžiančių dokumentų nereikia pridėti, gali būti žodinis susitarimas. Jeigu nustatoma, kad nėra vekselio, gali būti apskaitos klaida, ir jeigu toks įsipareigojimas turi būti, išrašomas kitas vekselis arba taisoma klaida retrospektyviu būdu, kaip nustatyta Verslo apskaitos 18-ame standarte. Dėl be parašų esančių kasos išlaidų orderių-buvo pažeistos kasos operacijų taisyklės, tačiau buhalterinė apskaita vedama ne pagal Kasos operacijų taisykles, o pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. Jeigu nėra parašo ant kasos orderio, galima administracinė atsakomybė. Būtinas išrašančiojo parašas, o gavėjo parašo nuo seniai nereikia. Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis reglamentuoja privalomus apskaitos dokumento rekvizitus. Taisyklės pažeistos, bet tai nereiškia, kad apskaita neteisinga, galima patikslinti su gavėju. Be to kasos išlaidų orderius pasirašo kasininkas ir jis atsakingas. Dėl avanso apyskaitų neatitikimo- ataskaita imama iš kompiuterinėje programoje esančių apskaitos registrų pagal norimus parametrus ir gali būti taip, kad jie buvo neteisingai atžymėti ir atsirado neatitikimai. Didžioji knyga pagrindinis įmonės apskaitos registras. Balansai sudaromi Didžiosios knygos pagrindu ir kompiuterine programa neįmanoma išimti ataskaitos, kurioje būtų ne visos operacijos. Tai yra ataskaita, nėra apskaitos registras. Kaltinime nėra nei vieno teiginio, kad Didžiojoje knygoje nėra įrašo, o Didžioji knyga yra apskaitos registras ir neturi būti jokių problemų nustatyti turtą, įsipareigojimus.

Specialistė M. Š. parodė, kad tyrimą atliko pagal jai perduotus 2010-11-26 akto pagrindu buhalterinius dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą į buhalterinę apskaitą negalima įtraukti dokumentų, kurie neturi pilnų rekvizitų, tokie dokumentai neturi juridinės galios, tačiau jeigu įtraukiama ir nustatoma klaida, yra reglamentuota tvarka, kaip turi būti pašalinti trūkumai. Įmonės buhalterinės apskaitos teisingumas nustatomas pagal dokumentus. Jeigu kasos išlaidų orderis neturi privalomų rekvizitų, pagal kasos darbą reglamentuojančias taisykles laikoma, kad pinigai neišmokėti, kad apskaitos dokumente fiksuota neįvykusi ūkinė operacija. Pateiktos išvados 19-20 psl. surašyti pažeidimai, kurie trukdė nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatus. Vekselio, kurio nebuvo, įtraukimas į sąnaudas, iškraipo ekonominius rodiklius, turinčius įtakos įmonės nemokumui. Jei nebūtų įtrauktas, įmonėje nebūtų tokio 3 milijonų nuostolio. Įmonė į sąnaudas šios sumos negalėjo įrašyti, nes jokių pirminių dokumentų, pagrindžiančių, kad turėjo tokias sąnaudas, nebuvo, apklausų metu taip pat nustatyta, kad tokios skolos nebuvo. Vien tik iš registro nustatyti įmonės nuosavą kapitalą, veiklos rezultatus negalima, nes nesant pirminių dokumentų negalima spręsti, ar teisingas registras, nėra su kuo sulyginti. Jeigu yra tik pirminiai dokumentai, kurie teisingi, bet nėra registro- galima, tačiau įmonė privalo vesti registrus. Beviltiškos skolos nurašytos į išlaidas be dokumento, įtrauktos į sąnaudas. Yra nustatyta tvarka, kada galima nurašyti skolas kaip beviltiškas, turi būti surinkti dokumentai, įrodantys, kad negalima skolos išieškoti, tai, pažymos, skolininko bankrotas, mirtis, teismų sprendimai. Nei dėl vieno skolininko nebuvo bandyta pagrįsti, skolos visai neieškotos. Skolos nurašytos be tai pagrindžiančių dokumentų, o visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos dokumentais, taip buvo panaikintos skolos. Susijusioms įmonėms iš viso negalima nurašyti. Jeigu atliekant tyrimą būtų jai pateikti duomenys, kad su I. D. atsiskaityta, ką patvirtino apklausiama I. D. teisiamojo posėdžio metu, dėl nurodyto pažeidimo būtų įmanoma nustatyti įmonės veiklos rezultatus, ir jeigu būtų apklausiant asmenis nustatyta, kad kasos išlaidų orderiuose , kur nėra gavėjų parašų, pinigai šiems asmenims išmokėti, išvada taip pat būtų kitokia- įmanoma nustatyti rezultatus, tačiau pagal kasos taisykles, jei parašo nėra, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Nustatyti neatitikimai R. S. avansinėse apyskaitose ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose, todėl neaišku, kuris dokumentas teisingas, kas vykdė mokėjimus, kiek skolingas atskaitingas asmuo- ar pagal apyskaitas, ar pagal registrus. Ji tik konstatavo faktą, kad nesutampa, o kodėl nesutampa-neanalizavo. Atskaitingas asmuo turi atsiskaityti, kur panaudoti pinigai ir šiuo atveju registrai viena rodo, o avansinėje apyskaitoje kiti duomenys. Gali būti ir buhalterinės apskaitos programos klaida, ji tyrimo metu šios programos neturėjo. Įmonės finansinės veiklos 2008-2009 metais rodikliai pateikti išvados 12 lentelėje, įmonės veikla nuostolinga. Pagal 2009-01-05 paskolos sutartį dokumentuose joks pinigų įnešimas į kasą ar banką neužfiksuotas, tik R. S. avansinėje apyskaitoje tai atvaizduota- sumažinta skola atskaitingam asmeniui R. S..

2009-12-14 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus rašte „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009-11-30 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus akte dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsikaitymai su Fondo biudžetu sutriko ir visiškai socialinio draudimo įmokos į Fondo biudžetą nemokamos nuo 2008-11-01. Skola Fondo biudžetui 2009-01-01 buvo 18181,1 Lt, 2009-04-01 – 25656,66 Lt, 2009-07-01 -31478,33 Lt. Įmonės apskaitoje 2009-12-01 buvo 6 samdomi darbuotojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-05-06 registruotu paštu išsiųstas raginimas Nr. RSSG-1057, sumokėti įsiskolinimą geruoju. Raginime buvo nurodyta, kad per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įmonė privalo sumokėti įsiskolinimą 26415,23 (25259,26 lt socialinio draudimo įmokų ir 1155,97 lt priskaičiuotų delspinigių) Fondo biudžetui ( 2009 m. gegužės mėn. R. S. į įmonės kasą įnešė 4266,02 lt, kurie buvo panaudoti darbuotojų atlyginimams išmokėti už balandžio mėnesį). UAB „(duomenys neskelbtini)“ per raginime nustatytą terminą į Fondo biudžetą įmokų nepervedė. 2009-06-17 Fondo Marijampolės skyrius surašė priminimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti apskaičiuotas įmokas, kuris pasirašytinai buvo įteiktas bendrovės direktoriui R. S.. Pakartotiniai raginimai sumokėti skolas buvo siunčiami registruotu laišku 2009-08-04, 2009-10-28, tačiau įsiskolinimas nepanaikintas. 2009-11-30 buvo atliktas UAB „Namučiai“ patikrinimas laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2009-10-31, siekiant nustatyti, kodėl neatsikaitoma su Fondo biudžetu. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikslą vykdė, pinigų kasoje turėjo. Patikrinimo metu įmonėje dirbo 7 samdomi darbuotojai, kuriems buvo mokamas darbo užmokestis. Pagal pateiktus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-09-30 turėjo turto viso už 7444231,00 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 3921073,00 lt (mokėtinos sumos ir įsipareigojimai neviršija turimo turto) Nemokėdama valstybinio socialinio draudimo įmokų, įmonė pažeidė valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. nuostatas, reglamentuojančias socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Prie šių raštų pridėti patikrinimui pateikti dokumentai ( (T 1, b.l. 10-12, 13-109).

Iš 2009-05-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus raginimo Nr. RSSG-1057 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos sumokėjimo seka, kad priminta apie pareigą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 25259,26 Lt įmokų, iš Lietuvos pašto duomenų apie registruotų laiškų siuntimą seka, kad registruotas laiškas UAB „Namučiai“ išsiųstas 2009-05-08 (T. 1, b.l.16, 24-25).

Iš 2009-06-17 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus priminimo Nr.(4.57)SD-2043 seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priminta sumokėti 2009 m. gegužės 6 d. raginime dėl skolos sumokėjimo geruoju nurodytą įmokų sumą, t.y. 25259,26 Lt, R. S. šį priminimą gavęs asmeniškai 2009-07-02 (T 1, b.l. 17).

Iš 2009-08-04 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus raginimo Nr. RSSG-1689 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos sumokėjimo seka, kad priminta apie pareigą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 30322,36 Lt ,iš Lietuvos pašto duomenų apie registruotų laiškų siuntimą seka, kad registruotas laiškas UAB „Namučiai“ išsiųstas 2009-08-06 (T 1, b.l. 18, 22-27).

Iš 2009-10-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus raginimo Nr. RSSG-1998 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos sumokėjimo seka, kad priminta apie pareigą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 31287,44 Lt (T 1, b.l.19).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų seka, jog R. S., buhalterė A. O. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, kurių pagrindu buvo atliktas ūkinės finansinės veiklos tyrimas ( 2010-09-15 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (T. 2, b.l. 57); 2010-10-12 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (T. 2, b.l.79-80); 2010-10-25 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (T. 2, b.l.82-83); 2010-11-30 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (T. 2, b.l.84-85); 2011-04-14 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (T. 2, b.l.89-90); 2011-04-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (T. 2, b.l.91-92); 2011-04-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (T. 2, b.l.93-94), 2011-04-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (T. 2, b.l.95-96).

2011-05-12 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-2/85 nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. spalio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004-11-04 Nr. IX-2535) 9 str. 2 d. ir LR Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų “Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių“ 25 p. (2008-05-07 Nr.443 redakcija), nustatytais terminais socialinio draudimo įmokų nesumokėjo, nesumokėjo jų ir vėliau. Už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. bendrovė deklaravo 13090,52 Lt priskaitytų įmokų, už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. deklaravo 14348,71 Lt priskaitytų įmokų, tačiau šiuo laikotarpiu bendrovė įmokų savanoriškai nemokėjo, tik 2008 m. spalio 1d. iš banko sąskaitos buvo nurašyta 1496,14 Lt pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus debeto mokėjimo nurodymą Nr.82285 dengiant įsiskolinimą už 2008 m. rugpjūčio mėnesį. UAB “ (duomenys neskelbtini)” įsiskolinimas dėl nesumokėtų įmokų valstybinio socialinio draudimo fondui didėjo ir pagal valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinių ataskaitų duomenis buvo toks įsiskolinimas :

6 lentelė. Duomenys apie UAB “ (duomenys neskelbtini)” įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo fondui dėl nesumokėtų įmokų 2008 spalio 1 d. -2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu

Eil Nr.Laikotarpis Bendrovės skola VSDFV, Lt1.2008 m. 4 ketvirčio pradžiai 6492,242.2008 m. 4 ketvirčio pabaigai18086,623.2009 m. 1 ketvirčio pabaigai25259,264.2009 m. 2 ketvirčio pabaigai30322,365.2009 m. 3 ketvirčio pabaigai31287,446.2009 m. 4 ketvirčio pabaigai32435,33

UAB “ (duomenys neskelbtini)” socialinio draudimo įmokų nesumokėjo, nors 2009 m. buvo pateikti raginimai ir priminimas, t.y. 2009 m. gegužės 6 d. raginimas dėl skolos sumokėjimo geruoju Nr. RSSG-1057, pagal kurį per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos ragino sumokėti 25259,26 Lt įmokų ir 1155,97 Lt delspinigių (iš viso 26415,23 Lt ), 2009 m. birželio 17 d. priminimas dėl įmokų sumokėjimo Nr.(4.57)SD-2043, kuriame priminė sumokėti 2009 m. gegužės 6 d. raginime dėl skolos sumokėjimo geruoju Nr. RSSG-1057 nurodytą įmokų sumą, t.y. 25259,26 Lt bei 397,40 Lt priskaičiuotų delspinigių (iš viso 25656,66 Lt), 2009 m. rugpjūčio 4 d. raginimą dėl skolos sumokėjimo geruoju Nr. RSSG-1689, pagal kurį per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos ragino sumokėti 30322,36 Lt įmokų ir 1927,60 Lt delspinigių (iš viso 32249,96 Lt ) ir 2009 m. spalio 28 d. raginimą dėl skolos sumokėjimo geruoju Nr. RSSG-1998, pagal kurį per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos ragino sumokėti 31287,44 Lt įmokų ir 2364,25 Lt delspinigių (iš viso 33651,69 Lt).

UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2009 metais atsiskaitymų per banko sąskaitas nevykdė, išskyrus Ūkio banko sąskaitą, kurioje visas gautas lėšas bankas nurašė paskolų, palūkanų dengimui. Atsiskaitymai vyko grynais pinigais. Visi 2009 m. birželio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu į kasą gauti pinigai, t.y. 12 886,28 Lt (duomenys 5 lentelėje) buvo išduoti R. S. kaip avansai atskaitingam asmeniui (atsiskaitymai su R. S. išdėstyti 3 klausimo tiriamojoje dalyje), kuris vykdė atsiskaitymus. Avansai iš kasos buvo išduoti, nors pagal R. S. avansinių apyskaitų duomenis buvo nepanaudoto avanso sumos, t.y. 2009 m. birželio 1 d. nepanaudoto avanso suma sudarė 32 968,90 Lt. Ši suma didesnė nei 2009 m. gegužės 6 d. raginime dėl skolos sumokėjimo geruoju Nr. RSSG-1057 nurodyta sumokėti įmokų suma, kuri sudarė 25259,26 Lt (ir bendra suma su delspinigiais 26415,23 Lt), tačiau pinigai įmokoms sumokėti buvo nenaudojami. Šie duomenys rodo, kad UAB “Namučiai” turėjo finansinę galimybę sumokėti visas socialinio draudimo įmokas po 2009-05-06 raginimo gavimo. Pagal R. S. avansinių apyskaitų duomenis nepanaudoto avanso sumos sudarė nuo 24612,84 Lt 2009 m. liepos 1 d. iki 12881,63 Lt 2009 m. gruodžio 1 d. 2009 m. birželio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu R. S. panaudojo 48845,86 Lt atsiskaitymams su tiekėjais už prekes ir paslaugas. Tai pat 3 klausimo tiriamojoje dalyje išdėstyti atsiskaitymų su R. S. duomenys rodo, kad UAB “Namučiai” ir laikotarpiu iki raginimų pateikimo, t.y. 2008 m. spalio 1 d. – 2009 m. gegužės 1 d. turėjo finansinę galimybę sumokėti visas socialinio draudimo įmokas, nes piniginės lėšos pagal avansinių apyskaitų duomenis buvo naudojamos atsiskaitymams su tiekėjais už prekes ir paslaugas. Tai rodo, kad UAB “Namučiai” 2008 m. spalio 1 d. – 2009 m. birželio 30 d. laikotarpiu buvo nesilaikoma LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo ( 1999-12-02 Nr.VIII-1463) 3 str. 1d. ( šis įstatymas galiojo iki 2009 m. birželio 30 d.), kuris nustatė, kad “kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 1) su darbo santykiais susijusios išmokos; 2) valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; 3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą; 4) kiti mokėjimai pinigų gavėjams , nes UAB „Namučiai“ pinigai buvo panaudoti atsiskaityti su tiekėjais už prekes ir paslaugas, o ne sumokėti socialinio draudimo įmokas. UAB “Namučiai” ne tik nenaudojo piniginių lėšų sumokėti socialinio draudimo įmokas, bet ir 2009 m. birželio 30 d., t.y. po pirmojo raginimo bei priminimo gavimo nurašė ilgalaikio turto, kuris galėjo būti parduotas ir gauti pinigai panaudoti skolų grąžinimui. Taip pat neišsiieškojo skolų iš kitų įmonių, o skolas nurašė (apie tai plačiau išdėstyta 4 klausimo tiriamojoje dalyje). Pagal LR akcinių bendrovių įstatymo (2003 12 11 Nr. IX-1889) 37 str. 10 d. „bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, 9) kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą“. UAB “Namučiai” už tiriamąjį laikotarpį pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas. Pagal pateiktų tyrimui dokumentų duomenis įmokos apskaičiuotos ir deklaruotos teisingai ( t. 2, b. l. 114-170).

2011-05-12 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-2/85 ( t. 2, b. l. 114-170). nurodoma, jog tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2007 m. rugsėjo 24 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „Namučiai“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros dėl to, kad:

1. UAB “Namučiai” nesilaikė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., pagal kurį „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d., pagal kurį „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, ir 13 str. 3 d., pagal kurį „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, reikalavimų, nes neturėdami patvirtinančio dokumento, 2009 m. buhalterinės apskaitos registruose atvaizdavo bendrovės 3 000 000 Lt skolą UAB “Nekilnojamojo turto plėtros grupė” ir padidino šia suma bendrovės kitas finansines – investicines veiklos sąnaudas.

2. Pagal 2009 m. UAB “Namučiai” išankstinių apmokėjimų tiekėjams (sąskaitos 2021) registrų duomenis, 2009 m. vasario 28 d. nurašė 12 740,28 Lt bendrovės ”NT administravimas” skolą bendrovei “Namučiai“ bei 102 004,82 Lt bendrovės “Statybų partneris” skolą bendrovei “Namučiai’. Taip pat pagal 2009 m. UAB “Namučiai” pirkėjai (sąskaita 2411) registrų duomenis 2009 m. sausio 31 d. nurašė 79 136,51 Lt bendrovės “Euromedicina” skolą bendrovei “Namučiai“. Šios skolos nurašytos kaip beviltiškos skolos. Bendra šių nurašytų beviltiškų skolų suma 193 881,61 Lt. Įmonės, kurių beviltiškos skolos buvo nurašytos, susijusios su UAB “Namučiai”. UAB “Namučiai” nurašydama skolas 193 881,61 Lt į beviltiškas skolas, jokių pastangų šioms skoloms susigrąžinti nedarė, nepateikė jokių įrodančių dokumentų, tik užfiksavo registruose. Dėl to nebuvo laikomasi 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d., 12 str.1d., 13 str.3d bei Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarkos, patvirtintos LR Finansų ministro 2002-02-11 įsakymu Nr.40.

3. Pagal I. D. avansinės apyskaitos Nr. 3, sudarytos už 2009 m. sausio mėnesį, duomenis bendrovė “Namučiai” 2009 m. sausio 1 d. buvo skolinga I. D. 1223,48 Lt, tačiau ši suma buvo perkelta į R. S. avansinę apyskaitą Nr.1. Pagal V. K. avansinės apyskaitos Nr. 4, sudarytos už 2009 m. sausio mėnesį, duomenis bendrovė “Namučiai” 2009 m. sausio 1 d. buvo skolinga V. K. 102,44 Lt ir šį mėnesį 102,44 Lt suma perkelta į R. S. avansinę apyskaitą Nr.1. Sumos 1223,48 Lt ir 102,44 Lt sudaro 1325,92 Lt sumą. I. D. avansinės apyskaitos Nr. 3 bei V. K. avansinės apyskaitos Nr.4 nėra minėtų atskaitingų asmenų parašų, todėl ar buvo sumokėtos minėtos sumos I. D. bei V. K. dokumentai nepateikti. Dėl to nebuvo laikomasi LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 11 06 Nr. IX- 574) 12 str.1 d. bei 16 str. 3 d. reikalavimų, kurie nurodo, kad “apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“.

4. UAB “Namučiai” tvarkant kasos dokumentus nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 5 p. reikalavimų, nes 2008-12-31 kasos išlaidų orderyje Nr.159, pagal kurį nurašyta iš kasos 368,80 Lt, 2008-12-31 kasos išlaidų orderyje Nr.160, pagal kurį nurašyta iš kasos 73 Lt ir 2008-12-31 kasos išlaidų orderyje Nr.161, pagal kurį nurašyta iš kasos 194 Lt, nėra gavėjų parašų. Pagal išvardintus kasos išlaidų orderius nurašyta 635,80 Lt. Minėtų taisyklių 19 p. nustatyta, kad “jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti”, todėl taip pat nebuvo laikomasi ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 str. 1 d. bei 16 str. 3 d. reikalavimų.

5. Pagal specialisto išvados trečiajame klausime išdėstytus duomenis, 2007 m. rugsėjo, spalio, 2008 m. vasario – birželio, rugpjūčio mėnesiais pagal buhalterinės apskaitos registrus “darbinės atskaitomybės parengimo lentelės” R. S. išleistos avanso sumos 8107,16 Lt didesnės nei išleistos avanso sumos nurodytos avansinėse apyskaitose. Tuo pačiu laikotarpiu nesutampa bendrovės “Namučiai” skolos R. S., kurios registruose taip pat didesnės 9563,64 Lt nei avanso apyskaitose. Taip pat nesutampa avansinių apyskaitų likučiai tai pačiai datai, t.y. mėnesio pabaigai nurodytas vienoks likutis, o sekančio mėnesio pradžiai atkeltas jau kitoks likutis, kuris sutampa su apskaitos registruose nurodytu likučiu. Pagal nurodytus duomenis nesutampa likučiai 2007 m. rugsėjo 1 d., 2007 m. spalio 1d., 2007 m. lapkričio 1 d., 2008 m. kovo 1 d., 2008 m. balandžio 1 d., 2008 m. gegužės 1 d., 2008 m. birželio 1 d. ir 2008 m. spalio 1 d. Tuo buvo nesilaikoma LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ( 2001 11 06 Nr. IX- 574) 16 str. 3 d.

Dėl išvardintų pažeidimų už 2008 m., 2009 m. iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 11 06 Nr. IX- 574) 21 str. 1 d. nustatyta, kad “už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 11 06 Nr. IX- 574) 14 str. 2 d. nustatyta, kad “už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 30 p. (2007 m. gruodžio 19 d. Nr.1360 redakcija) nustatyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas” (T 2, b. 114-170).

Iš UAB “Nekilnojamo turto plėtros grupė” (įmonės kodas 300637726) buvusio direktoriaus A. Ž. pateiktų duomenų seka, kad UAB “Nekilnojamo turto plėtros grupė” buhalterinėje apskaitoje 3 000 000 Lt vertės vekselis, išrašytas R. S., nėra apskaitytas (T 4, b. l. 105-106).

Iš UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ pateiktų duomenų seka, kad ši bendrovė pagal sutartį tvarkė UAB „Nekilnojamo turto plėtros grupė” apskaitą, iki šiol saugo šios bendrovės buhalterinius dokumentus ir 3 000 000 Lt vekselis šios bendrovės apskaitoje neužregistruotas, pateiktas apie tai liudijantis didžiosios knygos išrašas (T 4, b. l. 123, 126-141).

Iš UAB „Namučiai“ 2009 m. darbo užmokesčio žiniaraščių seka, kad šiuo laikotarpiu UAB „Namučiai“ darbuotojams darbo užmokestis buvo išmokėtas, yra gavėjų parašai ( t. 5, b. l. 89-100).

Iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išrašo seka, kad UAB „ NT administravimas“ akcininkas yra R. S., registrų centrui pateikti 2007-2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentai( t. 5, b. l. 129-132).

Iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išrašo seka, kad UAB „ Statybų partneris“ akcininkas ir vadovas yra R. S., registrų centrui pateikti 2007 m. finansinės atskaitomybės dokumentai( t. 5, b. l. 133-136)

Iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išrašo seka, kad UAB „Euromedicina“ akcininkas yra Z. S., registrų centrui pateikti 2006-2009 m. finansinės atskaitomybės dokumentai( t. 5, b. l. 125-128)

JAK Auditas pateikęs pagal sutartį su UAB „Namučiai“ sudarytą ataskaitą įvertinant 2011-05-12 specialisto išvadą „dėl UAB ‚ Namučiai“ ūkinės finansinės veiklos ir 2013-03-12 specialisto apklausos protokolą( t. 5, b. l. 141-147 ).

Baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 219 str. 1d. yra būtinos šios objektyvios sąlygos- 1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; 2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; 3) po įtiekto priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai. Šios nusikalstamos veikos subjektas- asmuo, kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją , o taip pat ir sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį. Bylos duomenimis- kaltinamojo parodymais, rašytiniais įrodymais ) neabejotinai nustatyta, kad UAB „Namučiai“ pateikė valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines ataskaitas už 2008 m. IV ketvirtį bei 2009 m. I ketvirtį, jose deklaravo priskaitytas, sumokėtas, ir nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, tačiau laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, po to kai ši valstybės įgaliota institucija, t.y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius priminė apie pareigą sumokėti įmokas, nesumokėtų mokesčių suma mažesnė negu 500 MGL. Taip pat neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis R. S. buvo UAB „ Namučiai“ direktorius ir pagal LR Akcinių bendrovių įstatymą yra atsakingas ne tik už deklaracijų apie priskaičiuotus mokesčius pateikimą, bet ir mokesčių sumokėjimą. Atsakomybė pagal LR BK 219 str. atsiranda tik tada, kai mokesčiai nesumokami po to, kai valstybės įgaliota institucija- šiuo konkrečiu atveju valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius - priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Kaltinamasis R. S. pripažino, kad gavęs tik 2009-06-17 priminimą dėl mokesčių sumokėjimo ir šis priminimas jam buvo įteiktas 2009-07-02, kitų kaltinime nurodytų priminimų jis nėra gavęs. Mokesčių administratoriaus siunčiamų dokumentų, tame tarpe ir priminimų bei raginimų, įteikimo mokesčių mokėtojui tvarką reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 164 str. Pagal šį norminį aktą, tinkamai įteiktu priminimu pripažįstami tokie atvejai, kai dokumentai mokesčių mokėtojui įteikiami ne tik tiesiogiai, bet ir siunčiant registruotu laišku, telekomunikacijų galiniais įrenginiais, viešai paskelbiant. Registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pateikęs dokumentus ( t. 1, b. l. 16-19, 22-27) apie raginimų ir priminimų siuntimą R. S.. Iš šių duomenų seka, kad 2009-05-06 raginimas Nr. RSSG-1057 UAB „Namučiai“ buveinės adresu išsiųstas registruotu paštu 2009-05-08, 2009-08-04 raginimas- 2009-08-06, apie 2009-10-28 raginimo išsiuntimą byloje duomenų nėra. Nors R. S. parodė, kad nurodytų raginimų, siųstų registruotu paštu jis nėra gavęs, tačiau iš liudytojos V. K. parodymų seka, kad ji R. S. prašymu priimdavo UAB „Namučiai“ gaunamą korespondenciją ir ją perduodavo R. S., be to apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ( šie jos parodymai buvo perskaityti LR BPK 276 str. 4d. pagrindu) patvirtinusi, kad ji priėmusi 2009-05-13 registruotą laišką, skirtą UAB „Namučiai“, pranešė R. S., kad buvo registruotas laiškas, korespondenciją perduodavo asmeniškai R. S., o kai jo nebūdavo- palikdavo ant jo darbo stalo. Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad jie teisingi, o po to atsakinėdama į gynėjo klausimus jau parodė, kad neprisimena, ar perdavė šį laišką R. S., kad galėjo taip būti, kad šis laiškas nukeliavo ir kitur. Kodėl keičia parodymus- negalėjo paaiškinti ir patvirtino, kad apklausiant ikiteisminio tyrimo metu joks spaudimas jai nebuvo daromas. Teismas sprendžia, kad netikėti ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, (apklausiama buvo pro mažesnio laikotarpio po įvykio) nėra jokio pagrindo. Įvertinus mokesčių administratoriais pateiktus duomenis apie raginimų siuntimą registruotu paštu , priminimo įteikimą asmeniškai R. S., liudytojos V. K. ir kaltinamojo R. S. parodymus, atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymu reglamentuotą šių dokumentų įteikimą sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad R. S. buvo įteikti 2009-05-06 raginimas, 2009-06-17 priminimas ir 2009-08-04 raginimas sumokėti mokesčius, paties kaltinamojo parodymais ir rašytiniais įrodymais ( Sodros dokumentai, specialisto išvada) neabejotinai nustatyta, jog R. S. šiuose raginimuose ir priminime nurodytų mokesčių per nurodytą laikotarpį nesumokėjo. Tačiau duomenų, kad buvo išsiųstas registruotu paštu 2009-10 28 raginimas nėra, todėl kaltinime nurodyta aplinkybė dėl šio raginimo įteikimo šalintina.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 219 str. klausimą, būtina išsiaiškinti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą, t. y. sumokėti mokesčius. Jeigu mokesčių mokėtojas iki nusikalstamos veikos padarymo buvo nemokus, jis pagal BK 219 str. neatsako, nes baudžiamoji atsakomybė jam kilti negali ( BK 2 straipsnio 3 dalis). Tačiau, jeigu mokesčių mokėtojas tapo nemokus nusikalstamos veikos padarymo metu arba po jos padarymo, tada mokesčio mokėtojo mokumas neturi reikšmės jo nusikalstamai veikai kvalifikuoti. Kaltinamasis R. S., nepripažindamas kaltės parodė, kad mokesčių Sodrai nesumokėjo, nes dėl įmonės finansinės padėties jų sumokėti neturėjo galimybės, banko sąskaitos buvo areštuotos, jis savo asmenines lėšas skolindavo įmonei darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti, 2009-01-05 paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos neįnešė, tuo buvo padengiamas įmonės įsiskolinimas jam, avansinėje apyskaitoje nurodytos pinigų sumos realiai jis neturėjo, tai buvo tik dokumente. teismas , spręsdamas mokesčio mokėtojo mokumo klausimą, svarbiausiais įrodymais pripažįsta objektyvius duomenis- įmonės finansiniai dokumentai, kuriais remiantis galima įvertinti įmonės finansinę būklę. Kaip seka iš specialisto išvados, atlikus UAB „Namučiai“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, jog UAB „Namučiai“ turėjo finansinę galimybę sumokėti visas socialinio draudimo įmokas. Išvadoje nurodoma jog atsiskaitymai vyko grynais pinigais, visi 2009 m. birželio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu į kasą gauti pinigai, t.y.12886,28 Lt buvo išduoti R. S. kaip avansai atskaitingam asmeniui, kuris vykdė atsiskaitymus. Avansai iš kasos buvo išduoti, nors pagal R. S. avansinių apyskaitų duomenis buvo nepanaudoto avanso sumos, t.y. 2009 m. birželio 1 d. nepanaudoto avanso suma sudarė 32968,90 Lt ir ši suma didesnė nei 2009 m. gegužės 6 d. raginime dėl skolos sumokėjimo geruoju Nr.RSSG-1057 nurodyta sumokėti įmokų suma, kuri sudarė 25259,26 Lt (ir bendra suma su delspinigiais 26415,23 Lt), tačiau pinigai įmokoms sumokėti buvo nenaudojami. Šie duomenys rodo, kad UAB “Namučiai” turėjo finansinę galimybę sumokėti visas socialinio draudimo įmokas po 2009-05-06 raginimo gavimo. Pagal R. S. avansinių apyskaitų duomenis nepanaudoto avanso sumos sudarė nuo 24612,84 Lt 2009 m. liepos 1 d. iki 12881,63 Lt 2009 m. gruodžio 1 d. 2009 m. birželio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu R. S. panaudojo 48845,86 Lt atsiskaitymams su tiekėjais už prekes ir paslaugas. UAB “Namučiai” ir laikotarpiu iki raginimų pateikimo, t.y. 2008 m. spalio 1 d. – 2009 m. gegužės 1 d. turėjo finansinę galimybę sumokėti visas socialinio draudimo įmokas, nes piniginės lėšos pagal avansinių apyskaitų duomenis buvo naudojamos atsiskaitymams su tiekėjais už prekes ir paslaugas ir taip 2008 m. spalio 1 d. – 2009 m. birželio 30 d. laikotarpiu buvo nesilaikoma LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo ( 1999 12 02 Nr.VIII-1463) 3 str. 1d., nes UAB „Namučiai“ pinigai buvo panaudoti atsiskaityti su tiekėjais už prekes ir paslaugas, o ne sumokėti socialinio draudimo įmokas, UAB „Namučiai“ 2009 m. birželio 30 d., t.y. po pirmojo raginimo gavimo nurašė ilgalaikio turto, kuris galėjo būti parduotas ir gauti pinigai panaudoti skolų grąžinimu, neišsiieškojo skolų iš kitų įmonių, o skolas nurašė.

Aptartais įrodymais ir motyvais teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog R. S., būdamas UAB „Namučiai“ direktoriumi ir atsakingu už valstybinio socialinio draudimo įmokų ataskaitų pateikimą bei mokesčių pagal pateiktas ataskaitas sumokėjimą, ir tai suvokdamas, pateikė deklaracijas už 2008 IV ketvirtį ir 2009 m. I ketvirtį, suvokdamas, jog turi sumokėti pagal jas mokesčius, šios prievolės nevykdė, kai jam buvo įteikti 2009-05-06, 2009-08-04 raginimai ir 2009-06-17 priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir buvo nustatytas terminas, iki kada juos sumokėti, mokesčių nesumokėjo, nors turėjo finansinę galimybę tai padaryti. Jo veika, įvertinus nesumokėtų mokesčių sumą, atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 219 str. 1d. požymius.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 222 str. atsiranda tik tuo atveju, kai, padarius įstatymo dispozicijoje numatytą veiką, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros (alternatyvūs padariniai). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia tuo atveju, kai asmuo žino įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, tačiau sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to gali kilti LR BK 222 straipsnyje numatyti padariniai, ir šių padarinių nori (siekia). Veika laikoma padaryta netiesiogine tyčia tuo atveju, kai asmuo žino įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, tačiau sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to gali kilti LR BK 222 str. numatyti padariniai, ir nors šių padarinių nenori (nesiekia), bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Buhalterinė apskaita BK 222 str. prasme –tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir ( arba ) finansinei atskaitomybei sudaryti. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, turinčiais rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Ūkio subjektų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuoja LR Buhalterinės apskaitos įstatymas, detalizuoja šio įstatymo pagrindu priimti poįstatyminiai aktai.

Įrodymų tyrimo metu neabejotinai nustatyta, kad UAB „Namučiai“ 2009 m. buhalterinės apskaitos registruose, nesant tai patvirtinančio dokumento, atvaizduota bendrovės 3 000 000 Lt skola UAB “Nekilnojamojo turto plėtros grupė”, tuo šia suma padidintos bendrovės kitos finansinės– investicinės veiklos sąnaudos. Kaltinamasis R. S. parodė, kad vekselis dėl tokios sumos buvo išrašytas vienu egzemplioriumi ir jis likęs pas UAB „Nekilnojamojo turto plėtros grupė“ vadovą A. Ž., šis vekselis buvo išrašytas kaip bendro projekto garantas ir jeigu projektas būtų įvykdytas, vekselis būtų panaikintas. Iš liudytojo A. Ž. parodymų, pateiktų dokumentų seka, kad jokios bendros veiklos, kurios pagrindu būtų galėjęs atsirasti tokio dydžio įsiskolinimas, tarp UAB „Namučiai“ ir UAB „Nekilnojamojo turto plėtros grupė“ nebuvo, toks UAB „Namučiai“ įsiskolinimas taip pat nėra įtrauktas į UAB „ Nekilnojamojo turto plėtros grupė“ buhalterinę apskaitą. Iš specialisto išvados ir paaiškinimų seka, kad UAB „Namučiai“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu ne tik kad nebuvo rastas minėtas vekselis, bet netgi nebuvo nustatyta jokių tokios skolos atsiradimą ir buvimą patvirtinančių dokumentų. Nesamos skolos įtraukimas į buhalterinę apskaitą tokia suma padidinant sąnaudas iškraipo įmonės ekonominius rodiklius ir dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Neabejotinai aišku, kad tokia veika – nesamos tokio dydžio skolos įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą ( sąnaudas )-buvo padaryta tyčia, suvokiant, kad toks pažeidimas sukels LR BK 222 str. 1 d. numatytas veikos pasekmes.

R. S. kaltinamas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu nurašant kaip beviltiškas susijusių su UAB „Namučiai“ įmonių – UAB „NT administravimas“, UAB „Statybų partneris“, UAB „Euromedicina“ skolas, kaltinime nurodyta jog pažeidimas pasireiškė tuo, kad nurašant šias skolas į beviltiškas, jokių pastangų šioms skoloms susigrąžinti nedarė, nepateikė jokių įrodančių dokumentų, tik užfiksavo registruose. Tiek kaltinamojo parodymais, tiek bylos dokumentais- VĮ Registrų centras išrašais iš juridinių asmenų registro neabejotinai nustatyta, kad šios įmonės gali būti vertinamos kaip susijusios, kadangi UAB „Namučiai“, UAB „NT administravimas“, UAB „Statybų partneris“ akcininkas yra kaltinamasis R. S., o UAB „Euromedicina“ akcininkė yra kaltinamojo motina Z. S.. Iš specialisto išvados ir paaiškinimų, kaltinamojo parodymų seka, kad iš tikrųjų kaltinime nurodytos skolos tarp šių įmonių buvo, skolų sumos ir piniginė išraiška aiškios ir jos nurodytos UAB „Namučiai“ buhalterinės apskaitos dokumentuose. Kaltinime nurodyti skolų nurašymo pažeidimai reglamentuoti Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarkoje, patvirtintoje LR Finansų ministro 2002-02-11 įsakymu Nr.40, priimtoje LR Pelno mokesčio įstatymo pagrindu. Tačiau šiame akte nustatyta tvarka, kokiu būdu mokesčių tikslais, o ne sudarant įmonės buhalterinės apskaitos registrus, mokesčių mokėtojai turi vadovautis nurašant beviltiškas skolas pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais, be to ši tvarka netaikoma susijusiems asmenims. Atsakomybė už neteisingų duomenų įrašymą į deklaraciją ar kitą ataskaitą, siekiant išvengti mokesčių, numatyta LR BK 220 str., tačiau tokios veikos padarymu R. S. nekaltinamas. Byloje jokių duomenų, kad R. S., nurašydamas šias skolas, šiuos duomenis panaudojo mažinant apmokestinamąjį pelną, nėra, taip pat nėra įrodymų, kad kaltinamojo aiškinimas, jog jis pats, būdamas nurodytų įmonių akcininku, žinojo, kad skolų susigrąžinti nėra galimybės, nepagrįstas, todėl taip pat nėra pagrindo spręsti, kad toks realiai buvusių ir pradelstų bei nesugrąžintų skolų nurašymas trukdo nustatyti UAB „Namučiai“ veiklos rezultatus, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, todėl ši kaltinimo dalis iš kaltinimo pagal LR BK 222 str. 1d. šalintina.

Įrodymų tyrimo metu taip pat nustatyti pažeidimai išrašant UAB „Namučiai“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, t. y. I. D. , V. K. avansines apyskaitas- nėra atskaitingų asmenų parašų, apyskaitoje esantys duomenys ( tokia pati suma) perkelti į R. S. avansinę apyskaitą, trijuose kasos išlaidų orderiuose nėra gavėjų parašų, R. S. avansinių apyskaitų duomenys nesutampa su apskaitos registrų duomenimis. Kaltinamasis R. S. iš esmės su tuo, kad tokie pažeidimai buvo padaryti sutiko, tačiau paaiškino, kad visiems dokumentuose nurodytiems asmenims pinigai išmokėti, ką patvirtino ir apklaustos liudytojos I. D. ir V. K., tai buvo darbo užmokesčiui skirti pinigai, kuriuos jis sumokėjo iš asmeninių lėšų, todėl šios sumos buvo perkeltos į jo avansines apyskaitas, dokumentai galėjo būti nepasirašyti dėl skubėjimo. Įrodymų tyrimo metu jokių kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad tokie veiksmai buvo atlikti siekiant iškraipyti duomenis apie UAB „Namučiai“ veiklą, kapitalą, įsiskolinimus, įsipareigojimus nenustatyta, šiuose dokumentuose užfiksuotos pinigų sumos yra nedidelės ir jos esminės reikšmės šiems rezultatams neturi. Be to specialistė apklausos metu patvirtino, kad esant kitiems duomenims, kad tokios ūkinės operacijos įvykę, pinigai išmokėti, nurodyti pažeidimai nebūtų siejami su LR BK 222 str. numatytomis pasekmėmis. .Kaltinamasis R. S. parodė, kad specialistės išvadoje nurodyti neatitikimai apskaitos registruose ir avansinėse apyskaitose atsirado dėl skirtingų parametrų, sudarant šiuos duomenis, kadangi jie sudaromi kompiuterinės buhalterinės apskaitos programos pagrindu pagal atitinkamas užklausas iš pagrindinio bendrovės buhalterinės apskaitos dokumento-didžiosios knygos. Specialistė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji UAB „Namučiai‘ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu tik nustatė neatitikimus, tačiau kodėl jie yra – neanalizavo, taip pat pripažino, kad gali būti ir kompiuterinės programos klaida, atlikdama tyrimą ji UAB „Namučiai“ buhalterinės apskaitos programos neturėjo. Šių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kad nurodyti neatitikimai yra tyčinis neteisingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, siekiant LR BK 222 str. numatytų padarinių. Aptartų įrodymų ir motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad šie nurodyti pažeidimai iš kaltinimo dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo šalintini. Teismas šių įrodymų ir motyvų pagrindu sprendžia, kad nustatyti pažeidimai nesudaro LR BK 222 str. ar BK 223 str. sudėties, tokie pažeidimai atitinka LR ATPK 173¹ str.

Nors UAB „Namučiai“ 2009 m. sausio 5d.-2009 . spalio 22 d. laikotarpiu buhalterinę apskaitą sutarties pagrindu tvarkė UAB „Įmonių reorganizavimo grupė“, tačiau byloje ištirtais įrodymais nustatyta, nėra nustatyta, kad šios bendrovės atsakingi asmenys žinojo ir suprato, kad buhalterinė apskaita vykdoma apgaulingai, be to laikotarpiu nuo 2009-10-28 iki2009-12-31 įmonėje paskirto buhalterio nebuvo, buhalterinę apskaitą tvarkė pats direktorius . Pagal 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 str. ūkio subjekto vadovas- šiuo atveju direktorius R. S.- yra atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad jis žinojo ir suvokė, kad UAB „Namučiai“ buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai ir to siekė, todėl tokia R. S. veika kvalifikuotina pagal LR BK 222 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. S. padarė tyčinius apysunkius nusikaltimus. Jis neteistas, charakterizuojamas gerai, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, dirba, gauna pastovias pajamas. Įvertinus padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, veikų mastą , kaltinamojo asmenybę ir jo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytas bausmes- baudą, mažesnes negu sankcijos vidurkis. Skaičiuojant bausmės vidurkį vadovaujantis LR BK 3 str., taikytina LR BK 47str. 3d. 3 p. redakcija, galiojusi kaltinamajam inkriminuotos veikos padarymo metu ( už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama bauda iki 200 MGL dydžio)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 219 str. 1 d. ir paskirti 60 ( šešiasdešimties ) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 7800 Lt ( septynių tūkstančių aštuonių šimtų litų) baudą.

Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d. ir paskirti 80 ( aštuoniasdešimties ) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 10400 Lt ( dešimties tūkstančių keturių šimtų litų) baudą.

LR BK 63 str. 1d., 4d. pagrindu prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-90 ( devyniasdešimties ) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 11700 Lt ( vienuolikos tūkstančių septynių šimtų litų) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752 sąskaitą, esančią AB “Swedbankas“, sąskaitos NR. LT-247300010112394300, įmokos kodas 6801.Nustatytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, UAB „Namučiai“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, Spaustuvininkų 7, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „Namučiai“.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.