Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-12-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A13.-2909-923/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-02
Bylos Nr.
A13.-2909-923/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02219-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Pažeidėjas
E. Ž.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A13.-2909-923/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02219-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.5.7; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gruodžio 2 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Lesinskienė,sekretoriaujant Vildai Verikaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Kaune, (duomenys neskelbtini), nebausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Ž. 2019-10-11 20.00 val., iš buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), išleido prie laiptinės durų šunį be pavadėlio ir antkaklio, kas sukėlė grėsmę nepilnamečiui A. R., gim. 2007 m., nes šuo jį išgąsdino, tuo pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015-07-07 įsakymu Nr. A-2094 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 12 punktą.

E. Ž. pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai galėjosi. Paaiškino, kad šuo yra jos sugyventinio, kuris yra be kojos ir iš namų niekur neišeina, todėl šunį prižiūri ir rūpinasi ji. 2019-10-11 apie 20.00 val. išėjo iš buto iki pašto dėžutės, pro praviras duris išbėgo ir šuo, kuris yra mišrūnas, nedidelio ūgio (maždaug kaip takso veislės). Šuo buvo be pavadėlio, nubėgo iki laiptinės durų. Matė tarpduryje kaimynų Razumų berniuką, tačiau, kad berniukas būtų išsigandęs, neatrodė, labiau jo mama sukėlė triukšmą. Kai kaimynė Rasa pradėjo šaukti, jos šuo nubėgo laiptais į viršų.

Šalies argumentai

E. Ž. kaltė įvykdžius protokole nurodytą nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje, grindžiama byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); R. R. pareiškimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, kuriame prašo nubausti kaimynę Eleną, kurios palaidas šuo išgąsdino jos nepilnametį sūnų A. R.. Nurodė, kad dėl nusižengimo jai padaryta moralinė ir materialinė žalą, dėl kurios kreipsis civilinio proceso tvarka. Pridėjo ir kitų kaimynų prašymą su parašais (b. l. 2, 3); R. R. paaiškinimas, kuriame nurodytos tos pačios aplinkybės kaip ir pareiškime dėl administracinio nusižengimo padarymo (b. l. 4); D. R. paaiškinimas, kad ji gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), o šalia gyvena E. Ž. kartu su sugyventiniu ir jie laiko mišrūną šunį, kurį kaimynė veda į lauką be pavadėlio. Kaimynei ne kartą buvo sakoma vestis šunį tik su pavadėliu, tačiau ji neklauso ir atsakiusi, kad šunį veda tik vėlai vakare kai nebūna žmonių. Patvirtino, kad 2019-10-11 apie 20.00 val. kaimynės Elenos šuo išgąsdino kitos kaimynės sūnų su šuniuku, jokio triukšmo ji pati negirdėjo ir apie tai ji sužinojo kitą dieną (b. l. 6); A. R. paaiškinimas, kad 2019-10-11 apie 220.00 val. jis išėjo iš namų Kaune, (duomenys neskelbtini), į lauką su savo jorkšyro veislės šuniuku. Po kurio laiko pamatė kaip kaimynė atidarė laiptinės lauko duris ir išleido į lauką savo šunį be pavadėlio ir antkaklio. Tas šuo lodamas pribėgo prie jo vežiojamo šuniuko ir šis pradėjo bėgti nuo kaimynės šuns. Tada jis labai išsigando, ėmė rėkti ir bėgti kartu su savo šunimi, nematydamas kur bėga, paskui prie jo atbėgo mama (b. l. 7); šuns dokumentai, patvirtinantys, kad jis skiepytas (b. l. 8);asmens tapatybės kortelės nuorašas (b. l. 9); išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus, kuris patvirtina, kad E. Ž. nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 8).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015-07-07 įsakymu Nr. A-2094 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 12 punktas numato, kad gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo atlygina įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. Ž. 2019-10-11 20.00 val. iš buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) , prie laiptinės durų išleido šunį be pavadėlio ir antkaklio, kuris sukėlė grėsmę nepilnamečiui A. R., nes šuo jį išgąsdino. Tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje, todėl baustina.

E. Ž. nebuvo bausta administracine tvarka, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir daro išvadą, jog E. Ž. skirtina administracinė nuobauda – sankcijoje nustatyta minimali bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią baudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

E. Ž. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 2 dalyje ir skirti 50 (penkiasdešimties) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 191071331001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Lina Lesinskienė